ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt
Autorius: teisininkas Henrikas Davidavičius

atostogos.jpgPagal Lietuvos Darbo kodeksą teisę į kasmetines atostogas turi darbuotojai, kurie įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) dirba darbo sutarties pagrindu. Kai kuriems asmenims (pavyzdžiui, valstybės tarnautojams, teisėjams, statutiniams pareigūnams ir kt.) tokios rūšies atostogos nustatytos atskiruose teisės aktuose, jie šiame straipsnyje neaptariami. Kasmetinės atostogos nepriklauso asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, verslo liudijimą (patentą) ar civilines sutartis.

Atostogų tikslas ir rūšys

Darbo kodekso (DK) 165 straipsnis nustato, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, per kurį jam mokamas jo vidutinis darbo užmokestis ir jam paliekama darbo vieta (pareigos).

Į atostogų laiką įeina tiek darbo, tiek poilsio dienos, bet prie atostogų nepriskaičiuojamos švenčių dienos, išvardytos DK 162 straipsnyje. Kai atostogų laikas sutampa su švenčių dienomis, atostogos atitinkamai pailgėja. Tam tikros dienos paskelbtos atmintinomis, tačiau jos jokios įtakos atostogų trukmei neturi.

Kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos už darbą, todėl jų trukmė jokiu pagrindu (tarkime, už darbo drausmės pažeidimus ar pan.) negali būti mažinama. Tačiau teisės į šias atostogas atsiradimas ir jų trukmė gali būti skirtingi ir priklauso nuo teisės aktuose nustatytų sąlygų įgyvendinimo.

Minimaliosios atostogos

DK 165 str. 2 dalis nustato trijų rūšių kasmetines atostogas: minimaliąsias, pailgintas ir papildomas. DK 166 str. 1 dalis įtvirtina 28 kalendorinių dienų35 k. d. trukmės kasmetinės minimaliosios atostogos. Jos suteikiamos dirbantiems nepilnamečiams, neįgaliems darbuotojams (visų grupių invalidams), taip pat darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. (toliau – k. d.) kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmę. Šio straipsnio antroje dalyje nustatytos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2003 m. rugsėjo 29 d. išaiškinime A3-91 („Teismų praktika“ Nr. 20, 2003 m.) nurodė, kad DK 166 str. 2 d. 2 punk­te įtvir­tin­ta tei­sės nor­ma taikoma dar­buo­to­jams, ku­rie fak­tiškai vie­ni au­gi­na vai­ką, pavyzdžiui, yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na, ki­tas vai­ko tė­vas at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ar jam (ne)­ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia, yra iš­si­tuo­kęs ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, ir kt. Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­limos ir ki­tos si­tu­a­ci­jos, kai dar­buo­to­jas bus lai­ko­mas fak­tiškai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. Tokios ga­ran­ti­jos taikymui neturi reikšmės, ar dar­buo­to­jas vie­nas išlaiko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai paremdamas sa­vo ne­pil­na­me­tį vai­ką (pavyzdžiui, moka alimentus). Tokia lengvata, t. y. teisė naudotis 35 k. d. trukmės minimaliosiomis atostogomis priklauso ir vaiko įsta­ty­mi­niam glo­bė­jui.

Pailgintos atostogos

DK 167 straipsnis nustato pailgintas iki 58 k. d. trukmės kasmetines atostogas tiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375) patvirtino darbuotojų, turinčių teisę į tokias pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir jame nustatė konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai kategorijai. Vyriausybė tuo pačiu nutarimu pavedė keturioms ministerijoms patvirtinti sąrašus pareigybių tų darbuotojų, kurie turi teisę į tokias pailgintas atostogas. Tas buvo padaryta Švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 (Žin., 2003, Nr. 97-4367), Kultūros ministerijos 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. Įv-395 (Žin., 2003, Nr. 106-4764), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 (Žin., 2003, Nr. 112-5050) ir Aplinkos ministerijos 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-658 (Žin., 2006, Nr. 4-126).

Vyriausybės nutarime Nr. 941 nustatyta, kad teisę į 35 k. d. trukmės kasmetines pailgintas atostogas turi: sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ir kartu su jais dirbantys darbuotojai, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose; farmacijos specialistai, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų – kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę, gamina vaistus ir vaistines medžiagas, pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas, priima ir / ar komplektuoja vaistus pagal užsakymus, išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse; darbuotojai, dirbantys socialinį darbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinės globos įstaigose, skirtose asmenims su proto ar psichine negalia, laikinojo gyvenimo įstaigose, skirtose socialinės rizikos asmenims, ir kt.

Kasmetinės 42 k. d. trukmės atostogos nustatytos: teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams; sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, švietimo įstaigose ir socialinės globos įstaigose; psichologams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas); darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose socialinės globos įstaigose, psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Teisę į tokios trukmės atostogas taip pat turi: sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys pirminio lygio stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar padaliniuose, ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose; sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys skubią medicinos pagalbą (pagal pareigybių aprašymą); sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jei jų darbas tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu), laboratorijose su trečiosios ar ketvirtosios grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais; šeimos (bendrosios praktikos) gydytojai; gydytojai apylinkių terapeutai; gydytojai apylinkių pediatrai bei kartu dirbantys slaugytojai ir kt.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų pedagoginiai darbuotojai turi teisę į 56 k. d. trukmės kasmetines atostogas. Tokios trukmės atostogomis taip pat naudojasi mokslo bei studijų institucijų mokslo darbuotojai, t. y. vyriausieji, vyresnieji ir jaunesnieji mokslo darbuotojai bei kiti mokslo darbuotojai.

Pailgintos kasmetinės atostogos nustatytos ir kai kuriems aviacijos darbuotojams, jūrininkams bei asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, ir kt.

Papildomos atostogos

DK 168 str. 1 dalis nurodo, kad darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos šiais atvejais: 1) kai dirbama aplinkoje, neatitinkančioje normalių darbo sąlygų; 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; 3) dėl ypatingo darbų pobūdžio. Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 (Žin., 2003, Nr. 39-1787) patvirtino tokių papildomų atostogų trukmę, jų suteikimo sąlygas ir tvarką.

Šiame nutarime nurodyta, kad darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytas leistinas ribines normas (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis darbo aplinkoje jų sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Šios atostogos duodamos iki 5 kalendorinių dienų – skaičiuojama atsižvelgiant į tai (proporcingai), kiek iš viso valandų tokioje aplinkoje darbuotojas dirbo tais darbo metais. Kai tokioje aplinkoje buvo dirbta iki 20proc. darbo laiko, suteikiama 1 k. d.; nuo 20 iki 40 proc. 2 k. d.; nuo 40 iki 60proc. 3 k. d.; nuo 60 iki 80 proc. 4 k. d.; nuo 80 iki 100 proc. 5 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų.

Kai darbuotojai turi didesnį negu 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, jiems suteikiamos 3 k. d. trukmės kasmetinės papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje dar duodama po vieną kalendorinę dieną tokių atostogų. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, suteikiantį teisę gauti tokias atostogas, įskaičiuojamas čia faktiškai dirbtas laikas ir kiti DK 170 str. 1 dalyje nurodyti laikotarpiai (t. y. laikas, per kurį darbuotojui buvo išsaugoma darbo vieta ir mokamos išmokos – ligos pašalpa, nėštumo ir gimdymo pašalpa, atostogų metu motinystės ar tėvystės pašalpa, kasmetinės atostogos, taip pat nemokamos atostogos iki 14 dienų, dėl neįgalumo suteiktos iki 30 dienų nemokamos atostogos ir kt.). Bet į šį stažą neįskaičiuojamas laikas, dirbtas įmonėje, iš kurios į šią darbovietę darbuotojas buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, taip pat laikas, kai darbuotoja (-as) buvo išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, nors jų metu ir buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa.

Dviejų dienų papildomos atostogos už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo padidėjusios išlaidos pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-413).

DK 171 str. 2 dalis nustato, kad kai atsiranda teisė gauti kasmetines pailgintas ir papildomas atostogas, darbuotojų pasirinkimu suteikiamos arba tik DK 167 straipsnyje nurodytos kasmetinės pailgintos atostogos (jų trukmė nustatyta Vyriausybės nutarime Nr. 941), arba kasmetinės papildomos atostogos, pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų, įtvirtintų DK 166 straipsnio pirmoje (prie 28 k. d.) ar antroje dalyje (prie 35 k. d.).

Vyriausybės nutarime Nr. 497 nurodyta, kad kai darbuotojai vienu metu turi teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais šiame nutarime išvardytais pagrindais, prie kasmetinių minimaliųjų atostogų suteikiama jų pasirinkimu tik viena kasmetinių papildomų atostogų rūšis. Tokios papildomos atostogos darbuotojo ir darbdavio susitarimu suteikiamos kartu su kasmetinėmis minimaliosiomis atostogomis arba atskirai, o šalims tuo klausimu nesutarus – abiejų rūšių atostogos duodamos vienu metu.

Ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos

DK 168 str. 2 dalis ir 185 straipsnis nustato, kad įmonės kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyse, taip pat įmonės darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatytos didesnės išmokos už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo kodeksas. Bet šios lengvatos (išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką) negali būti įtvirtintos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose ir organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.

Papildomos dienos prie atostogų

Už papildomą darbą poilsio ir švenčių dieną, kai jis nebuvo numatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu tai kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų (DK 194 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys – Seimas planuoja svarstyti Darbo kodekso pakeitimus bei pataisas, kur siūloma už pridedamą prie atostogų dieną mokėti tokia tvarka, pagal kurią mokama už kitas atostogų dienas.

DK 155 str. 3 dalis nustato, kad už budėjimą įmonėje ar namuose, per kurį viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip ir budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), ar už jį sumokama kaip už viršvalandinį darbą, arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Atostogos kiekvienais darbo metais

Pagal DK 169 straipsnį už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Jeigu darbuotojas dėl kokių nors priežasčių nepasinaudojo tokiomis atostogomis, jos gali būti jam suteiktos vėlesniu laiku, neribojant jokiais terminais. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos ir jie apima dvylika mėnesių. Jeigu per tuos darbo metus darbuotojas naudojosi ilgesnėmis negu 14 k. d. nemokamomis atostogomis, buvo išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų ir pan., darbo metų pabaiga nenusikelia, bet atostogų trukmė apskaičiuojama pagal tais darbo metais turimą stažą kasmetinėms atostogoms gauti.

Atostogos už pirmuosius darbo metus

Už pirmuosius darbo metus teisė į kasmetines atostogas atsiranda po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje. Nesuėjus šiam terminui, darbuotojų prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais. Be to, mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos duodamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, neatsižvelgiant į tai, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.

Nuostata, kad kasmetinės atostogos už pirmuosius darbo metus suteikiamos tik po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje, nėra imperatyvi, todėl tuo laiku šios atostogos gali būti suteiktos ir kitiems darbuotojams, kai dėl to susitaria darbo sutarties šalys.

Atostogos už paskesnius darbo metus

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka reglamentuojama kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutartys nesudaromos, kasmetinių atostogų laikas nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu (DK 169 str. 2 d.).

Darbovietėse dažnai kalendorinių metų pradžioje sudaromi grafikai, pagal kuriuos darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos. Vėliau darbuotojo arba darbdavio iniciatyva keisti grafike nurodytą atostogų laiką galima tik šalių susitarimu. Manytina, kad toks atostogų suteikimo būdas (kai nėra kolektyvinės sutarties, kurioje turėtų būti numatyta atostogų suteikimo tvarka) yra priimtinas, jeigu sudarant grafiką atsižvelgiama ir į darbuotojų teisėtus interesus.

Tokios pozicijos laikosi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. K. bylą dėl atostogų, nurodė, kad atostogų suteikimo pradžia ir pabaiga turi būti nustatyta atsižvelgiant tiek į darbuotojo, tiek į darbdavio teises ir teisėtus interesus. Darbo teisės reguliavimo metodas yra ne tik administracinis, bet ir civilinis, jis paremtas šalių savarankiškumu bei santykių dispozityviškumu. Todėl yra logiška, kad įgyvendinti ar ne teisę į kasmetines atostogas darbuotojas pasirenka savarankiškai ir priverstinis tokių atostogų suteikimas negalimasLAT 2001 m. kovo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-352). (

Teisė pasirinkti atostogų laiką

DK 169 str. 4 dalyje nustatyta, kad tam tikri darbuotojai po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Tokia teise gali pasinaudoti: nepilnamečiai iki 18 metų; nėščios moterys; darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Be to, DK 169 str. 5, 6, 7 ir 8 dalyse nurodomi darbuotojai, kuriems kasmetinių atostogų laikas gali būti derinamas prie tam tikrų aplinkybių. Antai sutuoktiniui jo pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku pagal medicinos įstaigos išduotą rekomendaciją.

Darbo stažas atostogoms gauti

Pagal DK 170 str. 1 dalį į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaičiuojamas: faktiškai dirbtas laikas; laikas, per kurį pagal įstatymus išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis ar jo dalis arba mokama stipendija bei kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų; laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės ar tėvystės (bet ne motinystės-tėvystės) pašalpą; mokamos kasmetinės atostogos; nemokamos atostogos iki 14 k. d.; suteiktos nemokamos atostogos iki 30 k. d. neįgaliesiems; nemokamos atostogos iki 30 k. d., kurios duodamos asmenims, slaugantiems neįgalųjį; priverstinės pravaikštos laikas, kai darbuotojas teismo būdu grąžintas į ankstesnįjį darbą; teisėto streiko laikas ir kiti laikotarpiai.

Atostogų skaidymas

Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Bet ir šiuo atveju kiekvienais darbo metais viena atostogų dalis (nebūtinai pirma) turi būti ne trumpesnė kaip 14 k. d. (DK 172 str.). Kartais darbuotojai šias atostogas pageidauja gauti po kelias dienas (tarkime, nuo pirmadienio iki penktadienio), kad būtų išvengta poilsio dienų ir taip pailgėtų bendra atostogų trukmė. Manytina, kad kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ji nėra sudaryta – darbo tvarkos taisyklėse, galėtų būti aptarta ir mažiausios trukmės kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.

Atšaukimas iš atostogų

Vienas iš atostogų skaidymo būdų yra darbuotojų atšaukimas iš kasmetinių atostogų. Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus ir tokiu atveju nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu laiku (DK 173 str.). Kai darbuotojas atšaukiamas iš atostogų, nepanaudotos atostogų dalies atostoginiai pinigai turėtų būti grąžinti į darbovietės kasą. Jei tai padaryti negalima, iš darbuotojui vėliau apskaičiuoto darbo užmokesčio šie pinigai išskaitomi kaip gautas avansas, nes kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, jeigu su darbuotoju nenutraukti darbo santykiai (DK 177 str. 1 d.).

Atostogų perkėlimas ir pratęsimas

DK 174 straipsnis numato galimybę perkelti kasmetines atostogas tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Be to, atostogos taip pat perkeliamos, kai jų metu darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas, atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti arba kai jis dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.

Jeigu šios priežastys atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija, atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, šios atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojo ir administracijos susitarimu nepanaudotų atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais, bet darbuotojo prašymu arba sutikimu tokia nepanaudotų atostogų dalis gali būti nukelta ir į kitus darbo metus (DK 174 str. 3 d.).

Atostogos, kai dirbami keli darbai

Darbuotojui, vienu metu dirbančiam keliose darbovietėse, kasmetinės atostogos tiek pagrindinėje, tiek antraeilėje darbovietėje suteikiamos bendra tvarka ir jos tarpusavyje nėra saistomos jokiomis sąlygomis, tačiau pagal galimybę jos galėtų būti suteikiamos tuo pačiu metu, kad darbuotojas turėtų galimybę tinkamai pailsėti per atostogas.

Kai toje pačioje darbovietėje asmuo dirba pagal kelias darbo sutartis, jam atostogos abiejuose darbuose gali būti suteiktos tuo pačiu ar skirtingu laiku. Jeigu atostogos duodamos tuo pačiu metu, atostoginiai pinigai už atostogas apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį, bet išmokami bendra suma, nuo kurios atliekamos ir atitinkamos išskaitos.

Kai vienoje darbovietėje dirbant pagal atskiras darbo sutartis suteikiamos skirtingos trukmės kasmetinės atostogos ir norint pasinaudoti maksimaliomis atostogomis, mūsų manymu, darbuotojo prašymu galėtų būti pagal kolektyvinę sutartį jam suteiktos nemokamos atostogos einant tas pareigas, pagal kurias priklauso trumpesnės atostogos (DK 184 str. 2 d.), o jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, tai tam laikui jis administracijos leidimu galėtų būti atleistas nuo darbo pareigų atlikimo DK 143 str. 2 d. 2 punkto pagrindu.

Atostogos, dirbant ne visą darbo laiką

DK 146 str. 3 dalis nustato, kad darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. Iš šios teisės normos išplaukia, kad tokiomis sąlygomis dirbančiam darbuotojui kasmetinės atostogos netrumpinamos, bet mokėjimas už jas priklauso nuo tame darbe darbuotojo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio ir darbo laiko trukmės.

Atostogos, kai darbas laikinas

Pagal DK 113 straipsnį ir Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690) laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip dviem mėnesiams gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti arba su studentais ir moksleiviais per jų atostogas. Laikiniems darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o vietoj jų išmokama piniginė kompensacija, kai nutraukiama laikinoji darbo sutartis.

Atostogos, esant sezoniniam darbui

Kai atliekami Vyriausybės 1994 m. kovo 7 nutarime Nr. 154 (Žin., 1994, Nr. 19-313) nustatyti sezoniniai darbai, dirbantiems vieną sezoną darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o juos atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas išmokama piniginė kompensacija. Darbuotojams, su kuriais, pasibaigus darbo sutarties terminui, darbo santykiai nenutraukiami ir sutartis pratęsiama kitam sezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos laiku tarp sezonų tais pačiais darbo metais arba ne tarp sezonų, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje.

Darbo užmokestis už atostogas

DK 176 straipsnis garantuoja darbuotojui kasmetinių atostogų metu vidutinį darbo užmokestį visose darbovietėse. Nors šių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Už kasmetines atostogas vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326) patvirtintą tvarką pagal tris paskutinius prieš atostogas einančius kalendorinius mėnesius darbuotojo gautą darbo užmokestį. Gauta bendra suma dalijama iš faktiškai dirbtų per tą laiką dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, ir taip nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis uždarbis.

Į darbo dienų skaičių neįskaičiuojamos tos dienos, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, sirgo, nedirbo dėl priverstinės prastovos ir pan.), tuo metu gautos pinigų sumos neįskaičiuojamos į uždarbio vidurkį. Jeigu darbuotojas nedirbo pažeisdamas nustatytą tvarką (darė pravaikštas, buvo nušalintas nuo darbo ir pan.), šie tarpsniai laikomi kaip darbo laikas, nors už tai ir nebuvo mokama, tačiau tai mažina vienos darbo dienos (valandos) vidutinį darbo užmokestį.

Nurodytu būdu nustatytas dienos (valandos) vidutinis uždarbis dauginamas iš atostogų laikui pagal darbuotojo ar darbovietės darbo grafiką tenkančių darbo dienų (valandų) skaičiaus. Gautoji suma sudarys atostoginius pinigus. Iš jų išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos. Kai yra suminė darbo laiko apskaita, taikomas penkių dienų darbo savaitės grafikas, jeigu nenustatyta dar trumpesnė darbo savaitė.

Kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė ar ilgesnė negu normalios trukmės, aptartu būdu nustatomas jo vienos darbo valandos (įskaitant ir viršvalandžius) vidutinis darbo užmokestis, jis dauginamas iš darbo valandų skaičiaus, kurį pagal grafiką darbuotojas turėtų dirbti (jei neatostogautų) per suteiktas atostogas.

Atostoginių pinigų mokėjimas

Darbo užmokestis, priklausantis darbuotojui iki atostogų pradžios, mokamas bendra tvarka pagal darbovietėje nustatytą grafiką, nors jis gali būti išmokėtas ir anksčiau kartu su atostoginiais pinigais. Atostoginiai pinigai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbo užmokestis už atostogas nustatytu laiku nebuvo sumokėtas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos ne nukeliamos, bet pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už atostogas (DK 176 str. 2 d.).

DK 207 straipsnis nustato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyti delspinigiai. Delspinigių dydis nustatomas pagal 1996 m. vasario 20 d. įstatymą Nr. I-1214 (Žin., 1996, Nr. 20-521). Pagal šį įstatymą, kai laiku neišmokami atostoginiai pinigai, po 7 k. d. turi būti skaičiuojami dar ir delspinigiai po 0,06 proc. nuo būtinos išmokėti sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Suprantama, darbuotojas gali sutikti (tai įforminęs rašytiniu pareiškimu), kad atostoginiai pinigai jam būtų išmokėti ir vėliau. Tokiu atveju atostogos nepratęsiamos ir delspinigiai neskaičiuojami.

Išskaita ir kompensacija atleidžiant iš darbo

Jei darbuotojas kasmetinėmis atostogomis pasinaudojo už visus darbo metus, o vėliau su juo darbo santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti per teismą. Išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant dėl to jo kaltės, pavyzdžiui, jo paties prašymu ar dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir pan. (DK 224 str. 2 d. 2 p.).

DK 177 straipsnis neleidžia dirbantiems darbuotojams kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiamas dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir tuomet atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po atostogų pasibaigimo dienos. Pagal šalių susitarimą tą dieną darbuotojas gali nedirbti ir tuomet jam darbo užmokestis už tą dieną nemokamas.

Kai dėl pasibaigusių darbo santykių nėra galimybės suteikti kasmetinių atostogų arba darbuotojas jų nepageidauja, jam atleidimo iš darbo atveju vietoj atostogų išmokama piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tiems darbo metams, darbo dienų skaičių, o atostoginiai pinigai apskaičiuojami pirmiau minėtu būdu pagal darbuotojo gauto prieš nutraukiant darbo santykius darbo užmokesčio dienos (valandos) vidurkį, dar taikant metinį darbo dienų koeficientą (0,7 – kai buvo nustatyta penkių darbo dienų arba 0,85 – kai buvo nustatyta šešių darbo dienų savaitė).

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama bet kuriuo pagrindu nutraukus darbo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kada arba dėl kokių priežasčių darbuotojas nepasinaudojo jam priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis. Tokia kompensacija darbuotojui priklauso ir tada, kai jis dirbo papildomą darbą pagrindinėje ar ėjo antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, dirbo sezoninį ar laikiną darbą (tarkime, savaitę, kitą). Vidutinis darbo užmokestis kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal tą uždarbį, kuris buvo mokamas tik už tą darbą, už kurį darbuotojui suteikiamos kasmetinės atostogos.