TEISESFORUMAS.LT

2005 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas įtvirtino galimybę asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, reikalauti iš valstybės kompensuoti asmeniui smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Žalos kompensavimo atvejai

Asmenims žala yra kompensuojama tuo atveju, jeigu ji buvo padaryta smurtinio nusikaltimo padarymo atveju.

Smurtinio nusikaltimo sąvoka yra įtvirtinta Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme. Jame smurtinis nusikaltimas apibrėžtas kaip  Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti pavojinga veika, kuria buvo tyčia atimta nukentėjusio asmens gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. Kitaip tariant, nusikaltimas yra laikomas smurtiniu, jeigu darant nusikaltimą tyčia buvo nužudytas žmogus, tyčia padarytas sunkus ir/ar nesunkus sveikatos sutrikdymais, taip pat, jeigu žmogus buvo išžagintas ar patyrė kitokią seksualinę prievartą. Tuo tarpu nužudymai ir sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo, nežymūs sveikatos sutrikdymai, vagystės, turto sunaikinimai ir kitos nusikalstamos veikos nuosavybei nelaikomi smurtiniais nusikaltimais. Pastebėtina, kad yra kompensuojama tik po 2005 m. liepos 1 d. padarytu smurtiniu nusikaltimu atsiradusi žala.

Reikalauti žalos atlyginimo už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą galima tik, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) teismo ar teisėsaugos institucijos sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas;

2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

3) smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta;

4) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tuo būdu, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala kompensuojama tik, kai teismo priteistos žalos neatlygina nusikaltimą padaręs asmuo, ir jos neišieško antstolis dėl to, kad nusikaltimą padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma ir pan.

Atvejai, kai teisė reikalauti žalos kompensavimo prarandama

Teisė reikalauti žalos kompensavimo yra prarandana, jeigu:

- smurtinis nusikaltimas, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti, buvo padarytas nukentėjusio asmens sutikimu, išskyrus atvejus, kai šis sutikimas buvo duotas dėl panaudotos fizinės ar psichinės prievartos, dėl asmens mažametystės, bejėgiškos būklės ar kitų panašių aplinkybių arba kai nukentėjusio asmens sutikimas buvo duotas teisėtiems veiksmams (neveikimui), o smurtinis nusikaltimas padarytas pažeidžiant nustatytas šių veiksmų (neveikimo) atlikimo taisykles;

- nukentėjęs asmuo savo neteisėtu ar įžeidžiančiu elgesiu išprovokavo padaryti smurtinį nusikaltimą, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti;

- nukentėjusiam asmeniui žala padaryta dėl būtinosios ginties ar kitomis įstatymų nustatytomis baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis;

- nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai baudžiamasis procesas gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusio asmens skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;

- nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

- nukentėjusiam asmeniui smurtinio nusikaltimo padarymo metu buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

Asmenys turintis teisę gauti kompensaciją

Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nuo tokio nusikaltimo nukentėję žmonės, taip pat jų sutuoktiniai ir išlaikytiniai, t.y. nukentėjusio asmens nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą nukentėjusio asmens mirties dieną, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Pastebėtina, kad visais atvejais teisės reikalauti kompensacijos neturi:

1) asmuo, padaręs smurtinį nusikaltimą, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti;

2) asmuo, kuris savo tyčiniu elgesiu po smurtinio nusikaltimo padarymo tiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos žymaus padidėjimo;

3) asmuo, kuris atsisakė duoti parodymus, davė melagingus parodymus ar kitaip nepadėjo tiriant veiką arba nagrinėjant bylą teisme, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai asmuo neturi pareigos duoti parodymus;

4) asmuo, kuris piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą arba jei žalos kompensavimas kitaip prieštarautų teisinės valstybės principui.

5) asmuo, kuris yra pats padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas. Tokiu atveju, šio asmens prašymo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo nagrinėjimas sustabdomas iki baudžiamajame procese bus priimtas galutinis sprendimas.

Žalos kompensacijos dydis

Nukentėję žmonės turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kompensuojamos turtinės žalos maksimalus dydis yra:

1) 9750 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 6500 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą;

3) 3250 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Kompensuojamos neturtinės žalos maksimalus dydis yra:

1) 3900 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 2600 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą;

3) 1300 litų, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Nukentėjusiems asmenims žala yra atlyginama iš specialaus fondo, kurį administruoja Teisingumo ministerija.

Žala gali būti kompensuojama ir avansu. Avansu kompensuojama žala, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryta turtinė žala. Pastebėtina, kad neturtinė žala avansu nekompensuojama. 

Turtinė žala kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata;

2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

3) neatlygintina visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala;

4) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

Kompensuojama avansu turtinė žala ne didesnė kaip 3250 litų.

Prašymų atlyginti žalą padavimo tvarka

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) teismo sprendimą, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala;

3) antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių;

4) santuokos, giminystės ar išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus jei prašymas teikiamas kompensuoti žalą dėl tyčia atimtos žmogaus gyvybės.