Visuomeninė organizacija Sambūris „Patirtis“ kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valdžios pareigūnus, ragindamas dar kartą įdėmiai pažvelgti į ydingos žemės reformos Lietuvoje padarinius ir imtis atitinkamų veiksmų, jiems pašalinti. Bernardinai.lt siūlo skaitytojams Sambūrio „Patirtis“ parengtą tekstą.

Visuomeninės organizacijos Sambūris „Patirtis" nariai, būdami susirūpinę skaudžia Lietuvos kaimo žmonių dalia ir sudėtingomis jų ateities perspektyvomis, matydami sąmoningai tebetęsiamą sovietinę žemės nacionalizacijos praktiką, pagal kurią teisėti žemės savininkai arba jų palikuonys jau antrą dešimtmetį negali atgauti jiems priklaususios žemės, nes ji apgaule atiduota arba atiduodama kitiems, dažnai labai įtakingiems, piliečiams, „persikėlusiems" savo atokiai turėtą žemę arčiau didmiesčio arba kurorto bei į įspūdingo kraštovaizdžio vietoves, dar 2004 m. birželį pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui kreipimąsi „Žemės reforma ir dabartis". Jame ne tiktai iškeltos žemės grąžinimo manipuliacijos, destruktyvūs, neteisėti, dažnai net nusikalstami procesai, kuriuos abejingai stebėjo Lietuvos Respublikos valdžia ir teisėsaugos organai, bet ir pateikta penkiolika siūlymų kaip išbristi iš įstatymų leidėjų ir vykdytojų sukurtos teisinės betvarkės, kaip įteisinti žemės rinkos santykius, sugrąžinti kaimo žmonių pasitikėjimą valstybe ir valdžia.

Į minėtą Sambūrio „Patirtis" kreipimąsi buvo gauti du pritarimo ir padėkos „už rūpestį kaimui" atsakymai, kuriuos pasirašė atsakingi pareigūnai: Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa. Ministerijos atsakymas išsamus (net 9 psl.), tik, deja, prieštaringas ir niekur nevedantis. Jame be kita ko rašoma: norime pažymėti, kad beveik visos Sambūrio „Patirtis" rašte išdėstytos išvados ir pateikti pasiūlymai dėl žemės reformos yra pagrįst ir, beje, čia pat jau kitokia šio rašto išvada: „Dabar, kai žemės reforma, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas vyksta daugiau nei 10 metų ir artėja prie pabaigos, būtų netikslinga iš esmės keisti įstatymų, reglamentuojančių žemės reformą ir piliečių nuosavybės teisių į žemą, mišką ir vandens telkinius atkūrimą, nuostatas". Ši citata reiškia, kad žemė Lietuvoje ir toliau bus laikoma kilnojamuoju turtu, kad aptvertos ir visuomenei neprieinamos paežerės yra normali tvarka, kad naujalietuvių įvairiomis apgaulėmis ir manipuliacijomis įforminta žemės nuosavybė yra ir privalės būti nekvestionuojama.

Ministerijos valstybės sekretorius savo atsakymu patvirtino mažų mažiausiai nusistebėjimą keliantį, itin dažną teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą kaitaliojimų faktą: „Žemės reformos įstatymas (dar iki 2004 metų) buvo keičiamas 18 kartų Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas - 29 kartus“. Ko begalima .tikėtis iš tokio neapsakomo valstybės vadovaujančiųjų institucijų „rūpesčio" Lietuvos kaimu?! Nebent visiško kaimo bendruomenės moralinio ir socialinio išsekinimo, visuotinės painiavos ir ... galop Tėvyne nusivylusių jaunų žmonių emigracijos.

Štai todėl netgi iki šiol, nepaisant didėjančio visuomenės priešinimosi, svetimų žemių glemžimasis tampa vis rafinuotesnis, kai tūli, įžūlūs ir saiko nei sąžinės nebeturintys įtakingi valdžios institucijų asmenys, tebeieško ar norimose vietose net sąmoningai pamėto apsamanojusius akmenis, telkia liudininkus bei komisijas, kad žūt būt įrodžius čia gražiausiose vietovėse tariamai buvusių trobesių pamatų likučius ir tuo būdu įgijus teisę naujų rūmų statyboms. Svetimos žemės užvaldymas vertingiausiose gamtinės aplinkos vietovėse bei jį lydėjusios korupcijos epidemija nebūtų galėję įvykti, jei atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę būtų besąlygiškai įgyvendinta žemės ir kito išlikusio nekilnojamojo turto restitucija ir suformuota liberali civilizuota žemės nuosavybės rinka. Tokia įtakingiausiųjų politikos veikėjų ir lobistų svetimų žemių pasisavinimo veika yra sąmoningai programuotas ir nusikalstamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, jos pamatinių teiginių iškraipymas.

Sambūris „Patirtis" yra įsitikinęs, kad žemės reformos metu padarytas neteisybes ir skriaudas galima taisyti šiais būdais:

1.Valstybės vardu pasmerkti ir nedelsiant sustabdyti ilgai neužgysiančią piktžaizdę, pagal kurią lietuvių tautos pamatinė nekilnojamoji vertybė - žemė buvo paversta kilnojamo turto teisės objektu ir kurios socialinės, moralinės ir teisinės pasekmės prilygsta vienai didžiausių sisteminei atkurtos valstybės nacionalinio turto vagystei.

2.Pripažinti nepakankamu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 16 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškinimo", sustabdžiusi tiktai saugomose teritorijose negyvenančių piliečių skverbimąsi į jiems niekada nepriklausiusią šių teritorijų žemę, bet neišsprendusį esminio klausimo - apskritai sustabdyti žemės „kilnojimo" iš vienos vietovės į kitą praktiką ir grąžinti pasaulyje visuotinai pripažintą žemės, kaip svarbiausiojo nekilnojamojo turto, teisinę normą. Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė turi parodyti iniciatyvą šiuos klausimus papildomai nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme.

3. Įvertinant tai, kad nemažai žemės savininkų ar jų nuosavybės perpirkėjų, prisidengdami ydingais teisės aktais, jau persikėlė žemės nuosavybę į naujas kadastrines vietoves, būtina patvirtinti tvarką, kad naujai nelygiavertiško teisių perkėlimo būdu gautąją žemę nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai perkainotų, atsižvelgdami į žemės boniteto, ekonominę bei kraštovaizdžio prestižingumo vertę, o už žemių vertės skirtumą gautos lėšos būtų panaudotos kompensacijoms asmenims, neatgavusiems teisėtai priklausančios žemės, išmokėti. Būtų logiška ir teisinga itin įžūliu apgaulės būdu naujai įgytą ar "perkeltą" žemę paimti valstybės žinion, o nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis patraukti teisinėn atsakomybėn,

4.Būtina konsoliduoti teisės aktus ir normas, valdžios institucijų galias bei pastangas besąlygiškam saugomų teritorijų, Baltijos pajūrio, paežerių ir paupių viešųjų interesų prioritetui atkurti ir apginti, panaudojant visas įmanomas švietimo bei socialinio auklėjimo, viešumo, teisines ir visuotino nepakantumo priemones. Niekam neturi būti leidžiama riboti žmonių lankymąsi vandens telkinių pakrantėse.

5. Pritariant gamtos patrulių- studentų, moksleivių ir kitų pilietinių organizacijų, žurnalistų bei atskirų spaudos leidinių iniciatyvoms, rengti reidus bei akcijas ir viešinti gamtinės aplinkos glemžimosi bei žalojimo atvejus ir jų kaltininkus. Viešumas turi prikelti tautos dvasią ir galias nacionalinio bendrojo turto, gamtinės aplinkos puoselėjimui ir piliečių teisių gynimui.

Neabejojame, kad Lietuvos piliečiai palankiai vertintų visuotinai priimtos nekilnojamojo turto sampratos grąžinimą į Lietuvos žemės įstatymus bei suvoktų, kad žemės rinka žymiai objektyviau padėtų spręsti žemėvaldos klausimus.

Tikime, kad naujai išrinktoji Tautos Atstovybė - Lietuvos Respublikos Seimas bei sudaryta Vyriausybė dorai ir ryžtingai spręs žemės nuosavybės atkūrimo baigties ir ypač išskirtinės nacionalinės vertybės - kraštovaizdžio bei gamtinės įvairovės tausojimo ir apsaugos pirmenybiškumą.

Dokumentą pasirašė labai gerai Lietuvoje žinomi mokslininkai bei visuomenės veikėjai: Jonas Kubilius, Romas Pakalnis, Zigmas Urbonas, Henrikas Zabulis, Liudvika Knizikevičienė, Jonas Grigas, Alfonsas Merkys, Nijolė Baužytė, Albinas Jasiūnas, Jonas Balžekas, Marija Sereikienė, Jonas Stankus, Zigmas Zinkevičius, Petras Plumpa, Algirdas Stumbras, Donatas Banionis, Irena Regina Merkienė, Romualdas Budrys, Stasys Vaitiekūnas.

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas, BFL  © Baltijos fotografijos linija