Jūs esate čia: Pirmas puslapis Civilinė teisė Paslaugos ir jų suteikimo faktą patvirtinantys dokumentai
Paslaugos ir jų suteikimo faktą patvirtinantys dokumentai PDF Spausdinti Write e-mail
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt
 
billfigures.jpgStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas materialios išraiškos formos neturinčių paslaugų įforminimui, nagrinėjama tinkamo tokių paslaugų įforminimo svarba, taip pat šalia mokesčių teisės aktų reikalaujamų privalomų dokumentų apžvelgiami teisės aktuose tiesiogiai nenumatyti, tačiau, atsižvelgiant į šių paslaugų specifiką, rekomenduotini papildomi jų įforminimo dokumentai.

Tinkamo paslaugų įforminimo svarba

Atsižvelgiant į išraiškos formą, paslaugas galima suskirstyti į dvi stambias grupes:
  1. paslaugos, turinčios materialią išraiškos formą, t. y. paslaugos, dėl kurių sukuriamas materialus rezultatas (pvz., statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbai, prekių pagal užsakymą gamyba ar surinkimas ir pan.);
  2. paslaugos, neturinčios materialios išraiškos formos, t. y. paslaugos, nesukuriančios materialaus rezultato (pvz., konsultavimo, valdymo, rinkodaros, rinkos tyrimų ir pan.).
Dėl savo specifikos materialios išraiškos formos neturinčios paslaugos dažnai sulaukia išskirtinio mokesčių administratoriaus dėmesio.
Dažnai dėl šių paslaugų įforminimo dokumentų nepakankamumo ar neišsamumo, mokesčių administratorius suabejoja mokesčių mokėtojų apskaitos dokumentuose apskaitytų tokių paslaugų realumu ar jų pirkėjui teikiama ekonomine nauda.

Tinkamas tokių paslaugų įforminimas pirmiausia turėtų būti svarbus paslaugų pirkėjui, nes nuo to priklauso, ar pirkėjas galės tokias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį, taip pat ar galės atskaityti jų pirkimo PVM.

Teisės aktų nustatyti privalomi paslaugų įforminimo dokumentai

Kaip ir visos kitos ūkinės operacijos, paslaugų atlikimas turi būti pagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie privalo turėti visus Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nustatytus privalomus rekvizitus. Vienas svarbiausių Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys. Mokesčių mokėtojo turimų paslaugų atlikimo faktą patvirtinančių dokumentų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A1–355/2004 yra išaiškinęs, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia patirtas išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams bei įgyti teisę į PVM atskaitą, įforminti netinkamai ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į leidžiamus atskaitymus bei į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.

Ūkinių operacijų, tarp jų ir paslaugų, įforminimo reikalavimai mokesčių tikslais nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse. Remiantis šiomis taisyklėmis, išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis ir pirkimo PVM gali būti traukiamas į atskaitą, jeigu yra išrašyta tai patvirtinanti PVM sąskaita faktūra (arba sąskaita faktūra, jeigu pardavėjas nėra PVM mokėtojas), turinti visus teisės aktų nustatytus privalomus rekvizitus. Šios taisyklės taip pat numato tam tikrus išskirtinius atvejus, kai ūkinės operacijos neprivalo būti įforminamos PVM sąskaita faktūra, o išlaidos gali būti grindžiamos kitais dokumentais, pvz., kasos aparatų kvitais, keleivinio transporto bilietais, draudimo polisais, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais ir pan.

Užsienio vienetų, neturinčių nuolatinės buveinės ir nesančių PVM mokėtojais Lietuvoje, teikiamų paslaugų (taip pat ir tiekiamų prekių) įforminimui nėra taikomas reikalavimas išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Sąnaudos pagal tokių užsienio asmenų surašytus dokumentus gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį ir paslaugų teikėją (prekių tiekėją). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar paslaugos nėra perkamos iš tikslinėse teritorijose įregistruotų užsienio vienetų. Tokiu atveju, siekiant tokias išmokas priskirti leidžiamiems atskaitymams, Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 2 d. reikalauja mokesčių administratoriui pateikti papildomų įrodymų, kad:
  1. šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
  2. išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai veiklai vykdyti;
  3. tarp išmokos ir ūkinės operacijos yra ryšys.
Rekomenduojami papildomi paslaugų įforminimo dokumentai

Galimi atvejai, kai vien tik paslaugų suteikimo faktą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros turėjimas pats savaime nebus pakankamas pagrindas tokias paslaugų išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams ir atskaityti jų pirkimo PVM. Čia minėtoje administracinėje byloje Nr. A1–355/2004 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į leidžiamus atskaitymus ir į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Dažnai paslaugų teikėjai abejingai žiūri į išsamų ir papildomais dokumentais pagrįstą paslaugų įforminimą, žinodami, kad vargu ar mokesčių administratorius ginčys jų paslaugų uždirbimo pajamas.

Dėl čia išvardytų priežasčių paslaugų pirkėjai paslaugų suteikimo faktą patvirtinančius dokumentus pirmiausia turėtų aptarti paslaugų teikimo sutartyje, o tuose dokumentuose kuo išsamiau aprašyti įsigyjamų paslaugų turinį ir jų suteikimo formą.

Taip pat paslaugų teikimo sutartyje rekomenduotina išsamiai aptarti, kokiu būdu bus nustatoma paslaugų kaina (ar tai bus fiksuotas atlygis, ar kaina bus nustatoma pagal valandinius įkainius), kaip už paslaugas bus atsiskaitoma (ar bus atliekami avansiniai mokėjimai, ar bus išrašomos tarpinės sąskaitos už dalį atliktų paslaugų, ar bus išrašoma viena sąskaita atlikus visas paslaugas), ar iš išmokamo atlygio už paslaugas bus išskaičiuojami atitinkami mokesčiai (pvz., ar išmokų prie pajamų šaltinio išmokėjimo užsienio vienetui atveju bus išskaičiuojamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, ar tokį mokestį mokės pirkėjas savo sąskaita ir pan.).

Visi kiti paslaugų atlikimo faktą ir turinį pagrindžiantys papildomi dokumentai priklauso nuo paslaugų pobūdžio, suteikimo formos bei kitų aplinkybių. Aibendrinant galima minėti šiuos papildomus paslaugų įforminimo dokumentus:
  • paslaugų ataskaita ar kitas savo esme panašus dokumentas; ataskaitoje paprastai smulkiai aprašomos suteiktos paslaugos, atlikti darbai ir pasiektas rezultatas ar padaryta išvada, pvz., raštu išdėstoma konsultacija, rekomendacijos ir pan.;
  • paslaugų priėmimo-perdavimo aktas; jame paprastai nurodomas praleistų valandų skaičius, jei už paslaugas numatytas valandinis įkainis; šalių patvirtinimas, kad paslaugų teikėjas tinkamai suteikė sutartas paslaugas ir kad pirkėjas neturi pretenzijų dėl jam suteiktų paslaugų. Tam tikrais atvejais priėmimo-perdavimo aktas gali būti naudojamas kartu ir kaip paslaugų ataskaita, t. y. jame gali būti smulkiai aprašomas suteiktų paslaugų rezultatas;
  • įvairūs susirašinėjimo tarp paslaugų teikėjo ir pirkėjo dokumentai; tai gali būti elektroniniai laiškai, rašytiniai laiškai, faksimiliniai pranešimai ir kiti panašūs dokumentai, kuriuose paslaugų pirkėjas išdėsto savo klausimus, papildomus paklausimus, pastabas ir pan., o paslaugų teikėjas išdėsto savo tarpinius atsakymus, patikslinimus, papildomus argumentus, suderinimus ir pan.;
  • susitikimų ir pasitarimų protokolai; juose paprastai dokumentuojama susitikimų ar pasitarimų darbotvarkė, nagrinėti klausimai ir dėl šių klausimų priimti sprendimai.
Čia išvardyti dokumentai taip pat gali padėti įrodyti paslaugų suteikimo faktą tarp asocijuotų asmenų, tačiau norime priminti, kad jų turėjimas neatleis įmonės nuo prievolės tokius sandorius atspindėti ir pagrįsti sandorių kainodaros dokumentacijoje, jei įmonė privalo ją parengti.

Galima padaryti išvadą, kad nors paslaugų teikimo atveju be privalomus rekvizitus turinčios PVM sąskaitos faktūros mokesčių teisės aktai dažniausiai tiesiogiai nereikalauja papildomų dokumentų, paslaugų pirkėjai turėtų stengtis surinkti papildomus paslaugų suteikimo faktą patvirtinančius dokumentus, kad pagrįstų tokių išlaidų pripažinimą leidžiamais atskaitymais ir su tuo susijusio pirkimo PVM atskaitą.
 
Kiti straipsniai: