www.spec.lt 

 

Sulėtėjus nekilnojamojo turto ir statybų rinkos augimui bei bankams sugriežtinus šių sričių finansavimo sąlygas, didžioji dalis statybų bendrovių susidūrė su atsiskaitymų sunkumais. Dėl sustabdyto finansavimo užsakovai laiku neatsiskaito su rangovais, kurie dėl to negali laiku atsiskaityti su subrangovais, o pastarieji, savo ruožtu negali sumokėti savo tiekėjams ir subrangovams. Kadangi mažesnėms įmonėms ilgas įplaukų negavimas gali būti skausmingas, jos neretai kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo, prašydamos areštuoti skolininko banko sąskaitas. Tačiau skolininkui, kuris ir taip turi atsiskaitymų sunkumų, toks turto areštas gali sukelti daug daugiau problemų ir net būti pražūtingas. Šiame praktinių patarimų numeryje mes aptarsime turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, esmę bei atsakovo galimybes reaguoti į jo turto areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK), kreipiantis į teismą su ieškiniu, galima pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant atsakovo piniginių lėšų ir kito turto areštą reikalavimo sumai. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - apsisaugoti nuo skolininko veiksmų, dėl kurių, jeigu bus nesiimta laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad teismo galima prašyti areštuoti nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir kitą skolininko turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, kad skolininkas jų nepaslėptų arba neiššvaistytų.

Tačiau praktikoje neretai pasitaiko, kad šalis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tikslu apsisaugoti nuo galimo sprendimo neįvykdymo, o siekdama sukelti skolininkui nepatogumų ir priversti skolininką greičiau sureaguoti į situaciją. Skolininko turto ir turtinių teisių, o ypač piniginių lėšų areštas (sąskaitų areštas) skolininkui gali sukelti nepagrįstų sunkumų, t.y. gali būti sutrikdyta skolininko, kaip pelno siekiančio juridinio asmens ūkinė-komercinė veikla, galimybė sudaryti sandorius, atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, dėl ko skolininko padėtis gali ženkliai pablogėti. Didelės vertės piniginių lėšų areštas reikštų bendrovės piniginių lėšų apyvartos suvaržymą, dėl ko bendrovė neturėtų galimybės atsiskaityti su finansų institucijomis, valstybės biudžetu, darbuotojais ir kitais kreditoriais Nors paprastai teismai, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais pirmiausiai siekia areštuoti skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir tik jų nepakankant areštuojamos piniginės lėšos sąskaitose, pasitaiko ir nemalonių išimčių, kai vis tik pirma areštuojamos skolininko sąskaitos. Sąskaitos taip pat bus areštuotos kai skolininkas turi nepakankamai kito nuosavo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

 

Kyla klausimas, ar yra tikslinga taikyti skolininko turto areštą tais atvejais, kai skolininkas yra sąžiningas, neginčija savo prievolės mokėti ir nebando slėpti turimų piniginių lėšų, o neatsiskaito tik dėl to, kad jam laiku nemoka jo užsakovai? Juk areštavus sąskaitą vieno kreditoriaus interesams apsaugoti, yra ribojama skolininko tolesnė veikla, iš kurios jis gali gauti pajamų, taigi skolininkas turės dar didesnių sunkumų atsiskaitant su kitais kreditoriais. Tačiau teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad esant didelei įsiskolinimo sumai (o statybose figūruojančios sumos dažniausiai teismo būtų laikomos didelėmis) būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preziumuojama. Taigi, esant didelei reikalavimo sumai teismai dažniausiai tenkins kreditoriaus prašymą areštuoti skolininko turtą. Toliau straipsnyje bus nurodyti galimi skolininko gynybos veiksmai prieš sąskaitų areštą.

 

Svarbu pažymėti, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti jų taikymu siekiamus tikslus bei būti proporcingos siekiamam tikslui, taip pat turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko teisių apsaugos. Taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti iš esmės paneigiamos skolininko teisės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principui. Kokių veiksmų gali imtis skolininkas, jeigu laiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus?

Pirma, jis gali pasinaudoti CPK suteikiama teise kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodant kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pritaikytas nepagrįstai.

 

Prašyme ar skunde galėtų būti motyvuotai nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kaip spaudimo priemonė. Tokiu atveju teismas, atsižvelgęs į nurodytus pagrindus, turėtų, pripažinti kreditoriaus piktnaudžiavimą savo teisėmis ir atsisakyti ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, reikalavimus, t.y. panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Prašyme ar skunde taip pat svarbu nurodyti kitą turtą, kurį turi skolininkas, ir į kurį būtų galima nukreipti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neareštuojant įmonės sąskaitų. Taip pat galima bendrai kvestionuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, pagrįstai nurodant, kad dėl turimo turto teismo sprendimo įvykdymas ateityje nenukentėtų. Nurodomo turto suma turi būti tapati kreditoriaus reikalavimui.

 

Taip pat skolininkas turi siekti nurodyti ir pagal galimybes pateikti įrodymus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo galimai patiriamos žalos. Pavyzdžiui, skolininkas galėtų nurodyti, kad dėl sąskaitų arešto bendrovė negalės atsiskaityti tiek su šiuo, tiek su kitais kreditoriais, tiekėjais, savo darbuotojais, mokėti lizingu prisiimtų įsipareigojimų (jeigu tokių turi) ir toliau tinkamai vykdyti savo veiklą, todėl jos padėtis ženkliai pablogėtų. Svarbu suvokti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įgyvendinti proporcingumo principą, t.y. būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims, o taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.

Antra, skolininkas visais atvejais gali pasinaudoti jam CPK suteikiama teise prašyti, kad teismas  įpareigotų kreditorių pateikti skolininko nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Dažniausiai teismas nustato, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui kreditorius turi pervesti teismo nustatytą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją. Šiuo atveju svarbu, kad skolininkas pagrįstų savo galimai atsirandančius nuostolius. Kaip galimų nuostolių įrodymai teismui galėtų būti pateiktos tiekimo sutartys, kuriose yra nurodytos sankcijos už netinkamą atsiskaitymą, lizingo sutartys (jei turima lizingo įsipareigojimų), kitos sutartys, dėl kurių vykdymo sutrikimo skolininkui grėstų baudos arba sutarties nutraukimas bei kiti dokumentai, galintys pagrįsti atsirasiančius nuostolius. Prašyme taip pat reikėtų aiškiai išdėstyti galimų nuostolių atsiradimo mechanizmą, bei nurodyti, kaip nuostoliai buvo apskaičiuoti.

 

Jeigu kreditorius (ieškovas), kurį teismas įpareigojo įmokėti pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad kreditorius, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuranda lėšų užtikrinti galimų skolininko nuostolių atlyginimą, ar nepateikia banko
garantijos per teismo nustatytą terminą, todėl laikinosios apsaugos priemonės (sąskaitų areštas) būna
naikinamos.

Svarbu žinoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo kreditoriaus ieškinys ar pareiškimas atmestas, skolininkas įgyją teisę reikalauti, kad būtų atlyginti jo nuostoliai, kuriuos jam padarė kreditoriaus prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Visada pasitarkite su savo teisininku gavę iš teismo nutartį, kuria jūsų atžvilgių yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisininkas padės įvertinti, ar piniginių lėšų areštas buvo pagrįstas bei padės paruošti reikalavimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

 

* * * * *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.

 

„B&C Legal Service“
Algirdo g. 29-8, LT-03219Vilnius
Tel.: +370 5 2336785, +370 684 88894
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai