www.ukmin.lt

2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo  plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašus. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše buvo numatytos šios smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros vidutinės trukmės laikotarpiu kryptys: 1) tobulinti SVV teisinę ir ekonominę aplinką; 2) gerinti finansinę paramą SVV subjektams; 3) skatinti verslumą regionuose; 4) skatinti SVV konkurencingumą.  

SVV subjektų samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių samprata

Įstatyme neliko nuostatos, draudžiančios riboti SVV subjektų galimybes  gauti valstybės paramą pagal subjektų veiklos pobūdį. Įstatyme įtvirtinta nauja institucija – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą. 

Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) tenka svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, skatinančius naujovių diegimą, partnerystės, konkurencingumo ir užimtumo plėtrą.   Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje,  MVĮ  sudaro daugiau kaip 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. MVĮ  sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir  įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų Lietuvos įmonių dirbančiųjų.

Lietuvoje didelę įtaką ekonomikos plėtrai daro ne tik MVĮ, bet ir individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų  2008 m. sausio 1 d. teko 18,7 veikiančių MVĮ,  o kartu su fiziniais asmenimis,  užsiimančiais individualia veikla, šis rodiklis buvo kur kas didesnis –  59.

SVV reikšmė ir indėlis į šalies ūkį kasmet didėja, tačiau šiame verslo sektoriuje vis dar lieka nemažai problemų. Keičiantis ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir verslininkų įvardijami trukdžiai verslo plėtrai. Jei 2001 m. verslo subjektai dažniausia nurodydavo, kad verslo plėtrai labiausia trukdo maža perkamoji galia, dideli mokesčiai ir apyvartinių lėšų trūkumas, 2005 m. – dideli mokesčiai ir didelė konkurencija, tai 2008 m., kaip ir 2007 m., – viena svarbiausių įvardijamų problemų – kvalifikuotų darbuotojų  trūkumas.

MVĮ negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su stambiomis įmonėmis, todėl pagrindiniai verslo plėtros prioritetai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu – visokeriopai remti SVV, skatinti ne tik naujų įmonių steigimą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau veikiančioms. Siekiant  skatinti  MVĮ  plėtrą ir  jų  gyvybingumą  įgyvendinamos naujos finansinės  paramos formos, daug dėmesio skiriama  viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti.