|
Valstybinė darbo inspekcija, www.vdi.lt  Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 115 straipsnis numato, kad nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
|
|
Darbo kodekso naujovės: svarbu žinoti kiekvienam |
 |
 |
 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Darbo kodekso papildymai ir pakeitimai. Nors drastiškų darbo santykių reglamentavimo pokyčių nepadaryta, naujovių yra. Ir ne viena. Kadangi dažnas buhalteris įmonėje sprendžia vienokius ar kitokius darbo santykių klausimus, be to, ir patys, kaip darbuotojai, turi paklusti Darbo kodekso nuostatoms, straipsnyje trumpai apžvelgsime svarbiausius naujus dalykus.
|
|
Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių praktiniai aspektai |
|
|
|
|
Žurnalas "Juristas", www.paciolis.lt
 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) įtvirtina keletą darbo sutarties pasibaigimo pagrindų. Vienas labiausiai paplitusių yra darbo sutarties nutraukimas (DK 124 str. 1 p.). Darbo sutartį gali nutraukti tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tačiau darbo sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka skiriasi.
|
|
|
Nuotolinio darbo sutartis |
|
|
|
|
UAB "Teisės tiltas", www.teisestiltas.lt  Informacinių technologijų spartus vystimasis jau senokai leido daliai darbuotojų savo darbines funkcijas atlikti ne įmonės biure, o savo namuose. Tačiau iki pat šių metų vasaros, nebuvo jokio aiškumo kaip juridiškai įtvirtinti tokius darbuotojo ir darbdavio santykius, t.y. faktą, kad darbuotojas dirba iš namų. 2010 metais Seimui priėmus atitinkamas Darbo kodekso (toliau - DK) pataisas, šita spraga buvo ištaisyta.
|
|
Darbuotojų materialinė atsakomybė |
|
|
|
|
Žurnalas "Juristas", www.paciolis.lt Darbo teisė reguliuoja ne tik darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykius įgyvendinant tarp tų šalių sudarytą darbo sutartį, bet ir kitus tiesiogiai su tuo susijusius santykius, tarp jų – ir darbuotojų materialinės atsakomybės prieš darbdavį klausimus. Jie ir aptariami šioje publikacijoje.
|
|
Darbuotojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą |
|
|
|
|
Žurnalas "Juristas", www.paciolis.lt
 Teismuose daugėja bylų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę (moralinę) žalą. Tiesa, tose bylose atsakovai paprastai yra gydymo įstaigos, kurioms reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau pastebima ir kita tendencija – ir darbuotojai dažniau kreipiasi į teismus su ieškiniais dėl neturtinės žalos, kurią jie patiria dėl neteisėtų darbdavio veiksmų darbo santykiuose, atlyginimo. Tokio pobūdžio reikalavimai ir yra nagrinėjami publikacijoje.
|
|
Be pagrindo gauto darbo užmokesčio išieškojimas iš darbuotojo |
|
|
|
|
Žurnalas "Juristas", www.paciolis.lt  Neretai būna, kad įmonė, įstaiga, organizacija (toliau – įmonė) darbuotojui be pagrindo išmoka darbo užmokestį. Tai atsitinka dėl įmonės administracijos darbuotojų padarytos klaidos, teismų priimtų sprendimų pakeitimo ar paties darbuotojo nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, jis pateikia fiktyvius tariamai atliktų darbų dokumentus ir pan.
|
|
Pravaikšta. Ar atleisti darbuotoją iš darbo? |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Nors ekonominės krizės sąlygomis šalyje yra aukštas nedarbo lygis, tačiau teismų praktika rodo, kad netrūksta ir tokių atleidimų, kai darbo santykiai nutraukiami dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kai neatvykstama į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Tai ir paskatino šiame straipsnyje aptarti darbuotojų atleidimo iš darbo už minėtą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisinius pagrindus.Teisinėje literatūroje ir teismų praktikoje darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu dažnai vadinamas atleidimu iš darbo už pravaikštą, todėl šis terminas ir bus vartojamas straipsnyje.
|
|
Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją iš darbo |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonė) jaučiamas gamybos nuosmukis, darbdaviams dažnai tenka siaurinti savo veiklos mastą ir tuo pagrindu atleisti dalį darbuotojų arba dėl bankroto visiškai nutraukti savo įmonės veiklą. Dėl šių ir kitų priežasčių atleidžiamiems iš darbo darbuotojams tenka išmokėti išeitinę išmoką. Su tuo susijusius klausimus ir aptarsime šioje publikacijoje.
|
|
Ar neblaivus darbuotojas visada šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas? |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad kas trečias iš per praėjusius metus žuvusių ar sužalotų darbe darbuotojų buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokia informacija sukrečia ir verčia susimąstyti, ar įmonių atstovai (tai taikoma ir įmonių juristams) padarė viską, kad būtų užkirstas kelias galimai nelaimei. Paminėtina, kad Darbo kodeksas (DK) darbdavius įpareigoja kontroliuoti, ar darbuotojas nedirba neblaivus. Tai išplaukia iš DK 123 straipsnio, kuriame nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši norma suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią privalu vykdyti.
|
|
ŽURNALAS "BIURO ADMINISTRAVIMAS", www.paciolis.lt  Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.
|
|
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Darbo sutarties šalims (darbuotojui ir darbdaviui) patogiausias būdas nutraukti esamus darbo santykius – šalių susitarimas. Toks darbo sutarties nutraukimas padeda išvengti konfliktinių situacijų, jeigu šalys tarpusavyje aptaria ir suderina visas darbuotojo atleidimo iš darbo detales. Minėtą sutarties nutraukimo pagrindą nustatė anksčiau galiojęs Darbo sutarties įstatymas. Jo 27 straipsnio formuluotė iš esmės liko nepakitusi ir dabartinio Darbo kodekso (DK) 125 straipsnyje.
|
|
Asmenų iki aštuoniolikos metų darbo reglamentavimas |
|
|
|
|
www.vdi.lt  Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 13 str. įtvirtina, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Lietuvos darbo įstatymais įtvirtintas bendras principas, kad asmenų iki 16 metų darbas yra draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus. Išimtis nustato DK ir kiti darbo įstatymai. DK 2 str. įtvirtintas darbo įstatymų bendrumo ir jų diferenciacijos pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes principas sudaro prielaidas nustatyti ir taikyti specialias darbo teisės normas jauniems asmenims, kurie dėl savo amžiaus ir profesinės patirties stokos, priskiriami labiausiai socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 2 |
Darbo teisė
Dėl darbuotojo atliekamo darbo įvairumo bei sudėtingumo ne visuomet galima darbo vietoje tiksliai įvertinti darbuotojo atlikto darbo rezultatus, kai apmokėjimas už darbą yra vienetinis. Tokiu atveju tenka taikyti laikinę darbo apmokėjimo sistemą, kai darbuotojo darbo užmokestis tiesiogiai nepriklauso nuo pagamintos produkcijos ar atlikto darbo kiekio, o nustatomas pagal darbo sutarties šalių sutartą tarifinį valandinį (dienos) atlygį ar mėnesinę algą.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijai dažnai tenka susidurti su darbuotojais, pažeidžiančiais darbo drausmę. Kovojant su darbo drausmės pažeidėjais svarbu teisingai pritaikyti tas teisės normas, kurios reguliuoja darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus. Tai sudaro sąlygas palaikyti tinkamą darbinę atmosferą darbuotojų kolektyve, taip pat išvengti klaidų taikant drausmines nuobaudas atskiriems darbuotojams.
Gyvenimo patirtis rodo, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos su darbuotojais dažnai sudaro terminuotas darbo sutartis. Toks darbo santykių reguliavimo būdas yra parankesnis darbdaviams, nes yra palankesnės sąlygos tokias darbo sutartis nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai gauna nemažai ieškinių, kuriais darbuotojai kelia pretenzijas dėl neteisėtai su jais sudarytų terminuotų darbo sutarčių ir vėliau nepagrįsto atleidimo iš darbo. Šios aplinkybės ir paskatino panagrinėti terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo teorinius bei praktinius klausimus. 
Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta nemažai garantijų nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų. Šį kartą pakalbėkime apie tokiems darbuotojams LR norminių teisės aktų suteikiamas garantijas šiuo laikotarpiu išlaikyti darbo vietą ir darbdavių galimybes, nepažeidus darbo įstatymų, dėl įvairių priežasčių, kurias pastaruoju metu lėmė pasikeitusi ekonominė situacija, nutraukti su tokiais darbuotojais darbo santykius. 