|
Ar neblaivus darbuotojas visada šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas? |
 |
 |
 |
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad kas trečias iš per praėjusius metus žuvusių ar sužalotų darbe darbuotojų buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokia informacija sukrečia ir verčia susimąstyti, ar įmonių atstovai (tai taikoma ir įmonių juristams) padarė viską, kad būtų užkirstas kelias galimai nelaimei. Paminėtina, kad Darbo kodeksas (DK) darbdavius įpareigoja kontroliuoti, ar darbuotojas nedirba neblaivus. Tai išplaukia iš DK 123 straipsnio, kuriame nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši norma suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią privalu vykdyti.
|
|
ŽURNALAS "BIURO ADMINISTRAVIMAS", www.paciolis.lt  Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.
|
|
|
Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Dėl prasidėjusios pasaulinės finansų krizės ir su tuo susijusio gamybos nuosmukio mūsų šalyje kai kurioms įmonėms keliamos bankroto procedūros, kitos tuo pagrindu likviduojamos, nes jų skolos kreditoriams siekia milijonus litų. Tokiose įmonėse susiklosto sudėtingi ekonominiai, finansiniai, darbo santykiai, kurie spręstini vadovaujantis 2001 m kovo 20 d. Seimo priimtu naujos redakcijos Įmonių bankroto įstatymu Nr. IX-216 (Žin., 2001, Nr. 31-1010 ir kt.) kuris buvo ne kartą keičiamas ir pildomas, taip pat Civilinio kodekso (CK) atitinkamomis normomis.
|
|
Darbo sutarties sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Šiuo metu dėl gresiančios finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio paskiri ūkio subjektai dirba neritmingai, tam tikrais periodais darbdaviai dėl objektyvių priežasčių priversti stabdyti gamybą arba keisti jos mastą. Darbo ir gamybos procesai nėra pastovūs, todėl bemaž neįmanoma darbuotojams nustatyti nekintamų darbo sąlygų. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) ir kiti teisės aktai leidžia darbdaviui pačiam nuspręsti keisti savo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) gamybą, jos mastą, technologiją, darbo organizavimo tvarką. O visa tai paprastai susiję su darbo sutartyse nustatytų darbuotojų darbo sąlygų keitimu. Straipsnyje aptariamos darbo sutarties sąlygos ir jų keitimas darbdavio iniciatyva.
|
|
Darbuotojų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Dėl pasaulinės finansų krizės ir dėl su ja susijusio gamybos nuosmukio dažniausiai darbuotojai atleidžiami iš darbo dėl etatų mažinimo. Tad šiame straipsnyje yra aptariamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK), kitų teisės aktų normos, reguliuojančios darbo sutarties nutraukimą nurodytu pagrindu, pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ (Teismų praktika Nr. 21, 2003) nuostatos ir šio teismo kasacinės praktikos pavyzdžiai.
|
|
Lankstus darbo organizavimas |
|
|
|
|
www.vdi.lt Lankstus darbo laiko organizavimas leidžia: atlikti skubius trumpalaikius darbus; organizuoti sezoninio pobūdžio darbus; pakeisti ilgesniam laikui atsitraukusį nuo darbo darbuotoją; padėti savo darbuotojams derinti darbo laiką ir darbo vietą bei jų asmeninius interesus; palaikyti gerą darbinę nuotaiką savo kolektyve.
|
|
Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” |
|
|
|
|
www.lps.lt  LPS „Solidarumas“ yra profesinių sąjungų organizacija, vienijanti gamybinių profesinių federacijų ir miestų/rajonų teritorinės profesines sąjungas. Jos tikslas ir uždaviniai yra narių atstovavimas, profesinių, ekonominių bei socialinių teisių ir interesų, garbės ir orumo gynimas, demokratijos puoselėjimas, lygiavertės partnerystės, kolegiško solidarumo tarpusavio santykių stiprinimas, pastangos suderinti socialinių partnerių interesus, darbuotojų interesų gynimas, įtaka ekonominei ir socialinei politikai, darbuotojų darbinių teisių apsauga, profesijos, darbo užmokesčio, darbų saugos, higienos, darbo aplinkos, socialinių, ,buitinių sąlygų, darbo apsauga ir kt.
|
|
ŽURNALAS "BIURO ADMINISTRAVIMAS", www.paciolis.lt  Laikinoji darbo sutartis yra viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių. Esminis laikinosios ir terminuotos darbo sutarčių skirtumas – sutarties terminas. Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui (Darbo kodekso 113 straipsnis). Jau pats sutarties pavadinimas sako, kad laikinoji darbo sutartis sudaroma laikinam darbui – skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, darbuotojams, nesantiems darbe dėl atostogų, ligos, komandiruotės ar kitų priežasčių, pavaduoti, taip pat su moksleiviais ir studentais jų atostogų laiku.
|
|
Registracija darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmoka |
|
|
|
TEISESFORUMAS.LT, www.ldb.lt  Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos 46 teritorinės darbo biržos savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas.
|
|
Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisinis reguliavimas |
|
|
|
|
Autorius: Teisininkas Henrikas Davidavičius  Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai turi ypač didelę įtaką darbo jėgos judėjimui tarp įvairių žemynų ir valstybių. Kadangi mūsų šalyje trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų, įmonės stengiasi šias spragas pašalinti kviesdamos užsieniečius užimti laisvas darbo vietas. Tad Lietuvos įmonėse pradėjo dirbti ne tik baltarusiai, rusai, bet ir čečėnai, afganai, pakistaniečiai, kinai bei iš kitų valstybių atvykę asmenys.
|
|
Darbuotojų sauga ir sveikata |
|
|
|
|
www.socmin.lt  Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba, kad ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
|
|
Darbo apmokėjimo tvarkos keitimas – seimo keliai ir klystkeliai |
|
|
|
|
 Šią vasarą spauda ne kartą rašė apie keistus LR Seimo sprendimus, reglamentuojančius viršvalandinio darbo, darbo naktį bei švenčių dienomis apmokėjimą. Priminsiu, kad nuo liepos 1 d. galiojo LR darbo kodekso 193 straipsnio pakeitimas (įstatymas Nr. X-1534, priimtas 2008 05 13), kuriuo buvo nustatyta, kad „už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio)“. Panašiai buvo pakoreguotas ir LR darbo kodekso 194 straipsnis.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 2 |
Darbo teisė
Darbo teisė reguliuoja ne tik darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykius įgyvendinant tarp tų šalių sudarytą darbo sutartį, bet ir kitus tiesiogiai su tuo susijusius santykius, tarp jų – ir darbuotojų materialinės atsakomybės prieš darbdavį klausimus. Jie ir aptariami šioje publikacijoje.
Teismuose daugėja bylų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę (moralinę) žalą. Tiesa, tose bylose atsakovai paprastai yra gydymo įstaigos, kurioms reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau pastebima ir kita tendencija – ir darbuotojai dažniau kreipiasi į teismus su ieškiniais dėl neturtinės žalos, kurią jie patiria dėl neteisėtų darbdavio veiksmų darbo santykiuose, atlyginimo. Tokio pobūdžio reikalavimai ir yra nagrinėjami publikacijoje.
Neretai būna, kad įmonė, įstaiga, organizacija (toliau – įmonė) darbuotojui be pagrindo išmoka darbo užmokestį. Tai atsitinka dėl įmonės administracijos darbuotojų padarytos klaidos, teismų priimtų sprendimų pakeitimo ar paties darbuotojo nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, jis pateikia fiktyvius tariamai atliktų darbų dokumentus ir pan.
Nors ekonominės krizės sąlygomis šalyje yra aukštas nedarbo lygis, tačiau teismų praktika rodo, kad netrūksta ir tokių atleidimų, kai darbo santykiai nutraukiami dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kai neatvykstama į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Tai ir paskatino šiame straipsnyje aptarti darbuotojų atleidimo iš darbo už minėtą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisinius pagrindus.Teisinėje literatūroje ir teismų praktikoje darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu dažnai vadinamas atleidimu iš darbo už pravaikštą, todėl šis terminas ir bus vartojamas straipsnyje.
Darbo sutarties šalims (darbuotojui ir darbdaviui) patogiausias būdas nutraukti esamus darbo santykius – šalių susitarimas. Toks darbo sutarties nutraukimas padeda išvengti konfliktinių situacijų, jeigu šalys tarpusavyje aptaria ir suderina visas darbuotojo atleidimo iš darbo detales. Minėtą sutarties nutraukimo pagrindą nustatė anksčiau galiojęs Darbo sutarties įstatymas. Jo 27 straipsnio formuluotė iš esmės liko nepakitusi ir dabartinio Darbo kodekso (DK) 125 straipsnyje.
Pagal LR darbo kodekso 169 straipsnio nuostatas kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus. Darbo kodekso 170 str. 2 dalyje apibrėžta, kad „darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos“. Kiekvieną kartą suteikiant darbuotojams kasmetines atostogas įvertinami šie esminiai aspektai: