www.migracija.lt

Neslūgstant Lietuvos gyventojų emigracijos bangai ir mūsų šalyje stingant darbo jėgos, į Lietuvą dirbti atvyksta vis daugiau užsieniečių. 2007 metais Migracijos departamentas gavo 5 803 užsieniečių, ketinančių dirbti mūsų šalyje, prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vien tik per pirmuosius tris šių, 2008, metų mėnesius – 1 957. Lietuvai tapus  Europos Sąjungos nare, atvykstančiųjų dirbti užsieniečių skaičius kasmet beveik dvigubėja. Imigracija į šalį darbo pagrindu, lyginant du pirmuosius 2007 ir 2008 m. mėnesius, išaugo 126 proc.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro praeitą savaitę organizuotame seminare-diskusijoje  „Darbo jėgos imigracija iš trečiųjų šalių: Lietuvos poreikiai ir kitų šalių patirtis“ Lietuvos darbo birža pristatė situacijos šalies darbo rinkoje analizę, kurioje apžvelgtas ir užsieniečių darbas.

Užsieniečio (trečiųjų šalių piliečio) darbuotojo atvykimą į Lietuvą inicijuoja darbdavys. Jis kreipiasi į Darbo biržą, kuri konkrečiam atitinkamos profesijos užsieniečiui išduoda leidimą dirbti Lietuvoje, jeigu į šią darbo vietą nerandama Lietuvos arba ES piliečio.  Gavęs leidimą dirbti, užsienietis privalo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsienietis, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su kitais dokumentais, kaip minėta, privalo pateikti Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje ir darbo sutartį su įmone, kurioje ketina dirbti. Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad prašymas dėl leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jo pateikimo dienos. To reikia, kad būtų patikrinta, ar užsienietis atitinka minėtame įstatyme nustatytas sąlygas ir reikalavimus, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Tikrinimą  atlieka Lietuvos ir tarptautinės institucijos (Europolas, Interpolas) bei atitinkamos visų Šengeno erdvės narių institucijos. Tik gavus reikiamą informaciją galima atlikti visas procedūras ir priimti sprendimą išduoti/ neišduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas galioja 1 metus, o vėliau, jeigu yra teisėtas pagrindas, gali būti keičiamas.

Atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius, Migracijos departamentas ir Lietuvos darbo birža, suderinę su Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu, nustatė ir supaprastintą leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas pusę metų sudaro profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Sąraše nurodytų profesijų užsieniečiams pradėtos išduoti nacionalinės „D“ vizos, kurios iš karto suteikia teisę būti ir dirbti Lietuvoje, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (procedūra sutrumpėja iki 2 savaičių vietoj įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatyto galimo 6 mėn. laikotarpio). Lietuvai tapus Šengeno erdvės šalimi, bendru Migracijos departamento ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento sutarimu tolimųjų reisų vairuotojams išduodama Šengeno „C“ viza.

Siekiant supaprastinti trečiųjų šalių užsieniečių priėmimą ir statuso kontrolę, šiuo metu Europos Taryboje yra svarstoma direktyva, kurioje numatoma viena paraiškų pateikimo procedūra išduodant leidimą trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje (prašymo nagrinėjimo laikas sutrumpėtų iki 3 mėn.). Taryba taip pat svarsto direktyvą dėl vadinamosios ES Mėlynosios kortelės trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl priėmimo dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. ES Mėlynoji kortelė – tai leidimas, suteikiantis teisę jos turėtojui teisėtai apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje ir persikelti į kitą valstybę narę dirbti itin aukštos kvalifikacijos darbą laikantis nustatytų sąlygų. Tokie specialistai (pvz., mokslininkai, IT specialistai), atvykdami dirbti, iš karto galės atsivežti ir savo šeimos narius. Be to, svarstomas pasiūlymas dėl direktyvos dėl darbdavių atsakomybės už nelegalų užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą.

Siekdami, kad užsieniečių darbas ir gyvenimas Lietuvoje būtų teisėtas, Valstybinė darbo inspekcija, Policijos ir Migracijos departamentai bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba šių metų sausio mėn. pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigota bendradarbiauti vykdant užsieniečių nelegalaus ar neteisėto darbo bei neteisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę ir prevenciją. Šis susitarimas jau davė akivaizdžių rezultatų.

Vadovaudamasis Lietuvoje įgyvendinama investicijų skatinimo ir pritraukimo politika, atsižvelgdamas į šalies darbo rinkos poreikius bei tenkindamas suinteresuotų grupių (Investuotojų forumo, sporto federacijų, verslininkų ir jų susivienijimų, užsienio valstybių atstovybių, atvykstančių šeimos narių) interesus, Migracijos departamentas parengė naujas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, kurios leistų aukštos kvalifikacijos darbuotojams, stambiems investuotojams atsivežti šeimos narius į Lietuvą anksčiau nei po 2 metų. Projekte taip pat siūlomas vienas iš būdų pagreitinti leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrą – suteikti teisę migracijos tarnyboms išduoti pakartotinius leidimus. Migracijos tarnybose dirba kur kas daugiau darbuotojų, todėl jie galėtų greičiau atlikti dokumento išdavimo procedūrą negu Migracijos departamento darbuotojai. 2008 m. vasario 23 d. įsigaliojusioje naujoje minėto įstatymo redakcijoje, kurioje visiškai įgyvendintos Šengeno teisyno nuostatos, į šiuos aspektus, galinčius pagerinti Lietuvos investicinį klimatą, nebuvo atsižvelgta.