Darbo biržose registruojami ieškantys darbo asmenys :

1. nedirbantys asmenys (neturintys darbo darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys pagal dieninę mokymo formą);

2. įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys;

3. asmenys, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – NDNT) nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį;

4. kiti asmenys.

Asmenys registruojami darbo biržoje pagal jų nurodytą gyvenamąją vietą. Pastebėtina, kad asmuo vienu metu gali registruotis tik vienoje darbo biržoje. Asmuo norėdamas įsiregistruoti darbo biržoje turi pateikti tokius dokumentus:

1. nedirbantys Lietuvos gyventojai:

1.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;

1.2. profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; asmenys, kvalifikaciją įgiję kitoje šalyje, pateikia jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo dokumentus; jei ketinama dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pateikia profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje dokumentą;

1.3. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (išskyrus asmenis, kuriems šis pažymėjimas nebuvo išduotas);

1.4. neįgalieji – invalido ir invalidumo pažymėjimą ar neįgaliojo pažymėjimą ir neįgalumo lygio pažymą (asmenims iki 18 metų) ar darbingumo lygio pažymą (asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus);

1.5. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės . gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1656 (Žin., 2004, Nr.186-6930), 1 priede nustatytos formos pažymą iš paskutinės darbovietės; jeigu įmonė yra bankrutavusi ar likviduota – pažymą iš savivaldybės archyvo; jeigu darbdavys nesurandamas ir įmokos už apdraustąjį nemokamos – asmens prašymą dėl bedarbio statuso suteikimo;

1.6. asmenys, turintys teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką – Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nurodytus dokumentus;

2. nedirbantys Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos Konfederacijos valstybių piliečiai:

2.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2.2. dokumentus apie nedarbo draudimo išmokos skyrimą savo kilmės šalyje: formą E301 – tai pažymėjimas dėl laikotarpių, kurie turi būti sumuojami skiriant bedarbio išmokas, ir formą E303 – tai pažymėjimas dėl teisės į bedarbio pašalpą išsaugojimo (EB socialinės apsaugos Reglamentas Nr. 1408/71 ir Reglamentas Nr. 574/72), jeigu ji buvo skirta;

2.3. profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje dokumentus; jei ketinama dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, pateikia profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje dokumentą;

3 įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys, siekiantys dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse:

3.1. šio Aprašo 6.1.1–6.1.4 punktuose nurodytus dokumentus;

3.2. raštišką įspėjimą apie atleidimą iš darbo;

4. asmenys, kuriems NDNT nustatė profesinės reabilitacijos paslaugųporeikį:

4.1. šio Aprašo 6.1.1–6.1.4 punktuose nurodytus dokumentus;

4.2. NDNT išduotą išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

5. kiti asmenys (dirbantys, besimokantys pagal dieninę mokymo formą, pensinio amžiaus) pateikia šio Aprašo 6.1.1–6.1.4 punktuose nurodytus dokumentus.

Pastebėtina, kad registravimo metu asmeniui suteikiamas vienas iš šių statusų:

1. bedarbio – pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytus požymius;

2. dirbančio ir ieškančio darbo asmens;

3. ieškančio darbo asmens ir turinčio įspėjimą apie atleidimą iš darbo;

4. besimokančio ir ieškančio darbo asmens;

5. pensinio amžiaus ieškančio darbo asmens;

6. netekusio bedarbio statuso ieškančio darbo asmens.

Jeigu asmeniui suteiktas bedarbio statusas, darbo biržos darbuotojas nustato bedarbio priklausomumą darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims. Suteikus asmeniui bedarbio statusą, darbo biržos darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo asmens įregistravimo kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (VSDFV) dėl duomenų apie asmens darbinę veiklą bei draudžiamąsias pajamas pateikimo.

Teisė į nedarbo draudimo išmoką

Jeigu asmuo užsiregistravo  darbo biržoje bedarbiu ir negavo pasiūlymo darbui, atitinkančio asmens profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, asmuo turi teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu:

• iki įsiregistravimo darbo biržoje turėjo ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.;

• buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju;

• baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.

Asmuo norėdamas gauti nedarbo draudimo išmoka turi pateikti sekančius dokumentus:

• Pasą ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jei dokumentuose nėra žymos apie gyvenamąją vietą, papildomai pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

• Socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę;

• Nustatytos formos pažymą iš darbdavio apie Jūsų darbą paskutinėje darbovietėje;

• Pažymas apie gaunamas išmokas:

• Iš savivaldybės administracijos – jei gaunate šalpos pensiją;

• Nustatytos formos prašymą nedarbo draudimo išmokai gauti;

• Nustatytos formos sutikimą dėl duomenų tikrinimo

Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje  dienos, išskyrus atvejus:

• Atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos;

• Bedarbiams, atleistiems iš darbo su teise pagal įstatymus gauti išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus 1 kalendoriniam mėnesiui po sutarties nutraukimo;

• Bedarbiams, gaunantiems socialinio draudimo ligos, motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.

Mokėjimo trukmė

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo asmens nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo darbo biržoje. Jei nedarbo draudimo stažas:

• mažesnis negu 25 metai        – mokama 6 mėn.;

• nuo 25 iki 30 metų               – mokama 7 mėn.;

• nuo 30 iki 35 metų               – mokama 8 mėn.;

• jei 35 metai ir daugiau          – mokama 9 mėn.;

Jei iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai – nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas  2 mėn. (jei nepaskirta išankstinė senatvės pensija)

Išmoka neskiriama

Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jei:

• Asmuo atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio asmens profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę;

• Be pateisinamų priežasčių atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;

• Nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;

• Atsisakėte siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui

Nedarbo draudimo išmokos dydis

Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovią dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu 285 Lt).

Kintama dalis apskaičiuojama taip:

1. apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki už praeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos;

2. apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis;

3. gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų  metų draudžiamųjų pajamų;

4. kintama nedarbo draudimo išmokos dalis sudaro 40 proc. 3 punkte nurodyto dydžio.

• pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo draudimo išmoka;

• likusį laikotarpį mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir 50 proc. kintamos nedarbo išmokos dalies.

• kiekvienu iš nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (šiuo metu 1414 lt.)

Jei asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat prarasto darbingumo periodines kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų ar kompensacijų sumą. 

Išmokos mokėjimo sustabdymas

Nedarbo draudimo išmoka sustabdoma, jei:

• Dalyvaudami aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse asmuo gauna darbo užmokestį;

• Informavęs darbo biržą, įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui;

• Išsipirko verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui.

 Išmokos mokėjimo nutraukimas

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei:

• Asmuo atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę;

• Atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;

• Nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;

• Baigiasi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas;

• Įsidarbino arba dirba savarankiškai;

• Tapo nedarbingas;

• Mirties atveju.

Išmokos mokėjimo atnaujinimas

Sustabdytos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią išnyko priežastis, dėl kurios mokėjimas buvo sustabdytas;

Nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti  taikomas tik vieną kartą;

Pakartotinas išmokos skyrimas

Nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėn. nuo sprendimo neskirti arba ją nutraukti dienos, asmens iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką

• Nedarbo draudimo išmoką nustatyta tvarka skiria ir moka darbo birža, kurioje asmuo įsiregistravo;

• Nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį laikotarpį ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

• Nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą;