Jūs esate čia:
Pirmas puslapis 
Darbo teisė Kasmetinės atostogos: trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimas
Darbo teisė Kasmetinės atostogos: trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimas
| Kasmetinės atostogos: trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimas |
 |
 |
 |
|
ŽURNALAS "APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA", www.paciolis.lt  Pagal LR darbo kodekso 169 straipsnio nuostatas kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus. Darbo kodekso 170 str. 2 dalyje apibrėžta, kad „darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos“. Kiekvieną kartą suteikiant darbuotojams kasmetines atostogas įvertinami šie esminiai aspektai:
– atostogų suteikimo tvarka, – atostogų trukmė, – apmokėjimas už kasmetines atostogas. Atostogų suteikimo tvarka Atostogų suteikimo tvarka turėtų būti aptarta įmonės kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – įmonės darbo tvarkos taisyklėse ar kitame vietiniame teisės akte, neprieštaraujančiame darbo santykius reglamentuojantiems įstatymams. Nė viena įmonės viduje nustatyta atostogų suteikimo tvarka neturi pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato LR darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Teisė į kasmetines atostogas už pirmuosius darbo metus pagal LR darbo kodekso 169 str. 2 dalį atsiranda po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo toje įmonėje. Tačiau kai kurių kategorijų darbuotojai įgyja teisę pasirinkti atostogų laiką nuo pat darbo santykių pradžios. Pavyzdžiui, moterys prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis neišdirbusios toje įmonėje nė 6 mėnesių. Taip pat mokymo įstaigų pedagogai moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis neatsižvelgiant į tai, kada jie pradėjo dirbti mokymo įstaigoje. Darbuotojai, sergantys chroniškomis ligomis arba slaugantys ligonius ir neįgaliuosius, pateikę medicinos įstaigos rekomendaciją, kasmetinėmis atostogomis gali pasinaudoti jų pageidaujamu laiku. Po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje atostogų laiką gali rinktis darbuotojai iki aštuoniolikos metų, nėščios moterys, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Darbuotojai, kurie mokosi nenutraukdami darbo, pateikę mokymo įstaigos pažymą, turi teisę kasmetinių atostogų laiką derinti prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Vyrams, pateikusiems santuokos liudijimo dokumento kopiją bei žmonos nėštumo ir gimdymo pažymėjimo kopiją, jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. LR darbo kodekso 169 str. 2 dalyje nustatyta: „už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu“. Iš anksto sudaryti tokią atostogų suteikimo eilę aktualu ir darbuotojams, ir darbdaviui: pirmiausia darbuotojai iš anksto gali planuoti savo atostogų laiką ir vietą, o įmonei, kuri darbuotojų atostogų metu nestabdo savo veiklos, būtina, kad kiekviename padalinyje liktų kvalifikuotų darbuotojų, galinčių užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą. Vadinasi, sudarant atostogų eilę, anksčiau išvardyti darbuotojai turi teisę pirmieji pasirinkti atostogų laiką, o visi likusieji dėl atostogų laiko turi tartis tarpusavyje taip, kad būtų paisoma ir darbdavio interesų. Patvirtinus kasmetinių atostogų eilę, jas perkelti kitam laikui galima tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Pavyzdžiui, iš anksto nustačius darbuotojų atostogų eilę, netikėtai atsirado galimybė gauti įmonei naudingą užsakymą. Tačiau užsakymo vykdymo metu numatytos reikalingos kvalifikacijos darbuotojo atostogos. Tokio atostogų perkėlimo susitarimas pateiktas 2 pavyzdyje. Pasikeitus įmonės veiklos aplinkybėms, sumažėjus darbų mastui, gali tekti perkelti darbuotojų numatytas kasmetines atostogas ne tik vėlesniam laikui, bet ir jas paankstinti. Svarbu surašyti tinkamus dokumentus, kad nebūtų pažeistos Darbo kodekse įteisintos darbuotojų teisės. Atostogų trukmė Su atostogų suteikimo eile susijusi kiekvienam darbuotojui priklausančių atostogų trukmė. Darbo kodekse kasmetinės atostogos skirstomos į minimalias, pailgintas ir papildomas. Jos nustatomos kalendorinėmis dienomis. Pagal Darbo kodekso 166 str. 1 dalį minimalios kasmetinės atostogos trunka 28 kalendorines dienas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų; 2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; 3) neįgaliesiems; 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims“. Net susidarius gana nesudėtingai situacijai įmonės buhalteriui ar personalo tarnybos darbuotojui tenka perskaičiuoti atostogų trukmę. Todėl įmonėse rekomenduojama taip organizuoti darbo stažo ir priklausančių bei panaudotų atostogų apskaitą, kad prireikus būtų galima greitai, pakartotinai neperžiūrint tų pačių dokumentų (vadovo įsakymų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kt.) nustatyti priklausančių atostogų trukmę. Dažnai asmens kortelėje, kurioje žymima kiekvieno darbuotojo darbo istorija konkrečioje įmonėje, ar asmens sąskaitoje, kurioje kaupiami duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiuotus mokesčius bei išmokėtas sumas, įregistruotų duomenų nepakanka darbuotojui priklausančių atostogų trukmei apskaičiuoti. Siūlome tam tikslui naudoti atskirą registrą – Atostogų apskaitos kortelę. Šio registro duomenimis ir pagrįstumėte atostogų trukmės apskaičiavimo teisingumą. Toliau pateiktas tokio registro pavyzdys. Kad ir koks būtų laikmetis – Aukso amžius, sunkmetis ar ledynmetis, kol turime darbą, tol neprarandame teisės į kasmetines mokamas atostogas. Kiekvieną kartą suteikiant darbuotojams kasmetines atostogas įvertinami šie esminiai aspektai: atostogų suteikimo tvarka, atostogų trukmė ir apmokėjimas už kasmetines atostogas. Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, UAB „Kėkštas“ konsultantė dirba įmonėje nuo 2004 m. spalio 14 d. pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbuotojos šeimoje auga 4 metų amžiaus sūnus. Įmonės buhalterijai darbuotoja pateikė dokumentus, įrodančius, kad nuo 2006 m. vasario 7 d. sūnų augina viena (tai gali būti ištuokos liudijimo nuorašas, mirties liudijimo nuorašas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo apribota sutuoktinio valdžia vaiko atžvilgiu, nuosprendis baudžiamojoje byloje, pažyma iš seniūnijos ar civilinės metrikacijos biuro ar kiti atitinkami dokumentai). 2008 m. gegužės 15 d. darbuotoja įregistravo kitą santuoką. Tų pačių metų gegužės 30 d. sutuoktinis įsivaikino berniuką iš žmonos pirmosios santuokos. Darbo sutarties galiojimo metu darbuotoja panaudojo dalį jai priklausančių kasmetinių atostogų: 2005 m. – 24 kalendorines dienas (toliau – k. d.), 2006 m. – 20 k. d., 2007 m. – 30 k. d., 2008 m. – 37 k. d. Nuo 2009 m. birželio 25 d. darbuotoja ketina atostogauti ir panaudoti visas jai priklausančias atostogas. Pagal LR darbo kodekso 166 straipsnį šiai darbuotojai nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2006 m. vasario 7 d. priklauso po 28 k. d. kasmetinių atostogų už kiekvienus darbo metus, nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. – po 35 k. d. už kiekvienus darbo metus, o nuo 2008 m. gegužės 31 d. – po 28 k. d. už kiekvienus darbo metus. Apskaičiuojama darbuotojai priklausančių ir panaudotų kasmetinių atostogų trukmė už visą darbo laikotarpį nuo 2004 10 14 iki 2009 06 24. ATOSTOGŲ APSKAITOS KORTELĖ Darbuotojo vardas ___Janina ________Pradėta 2004 10 14 pavardė___Srėbalienė_____Baigta __________
Iš viso už darbo laikotarpį nuo 2004 10 14 iki 2009 06 24 darbuotojai priklauso 147 k. d. kasmetinių atostogų. Per šį laikotarpį panaudota 111 k. d. atostogų. Liko nepanaudotos 36 k. d. kasmetinių atostogų. Vadinasi, ši darbuotoja gali atostogauti nuo 2009 06 25 iki 2009 07 31 dienos imtinai. Kadangi į atostogų laikotarpį įeina šventinė diena – liepos 6-oji, todėl ji į panaudotų atostogų trukmę neįskaitoma. Atostogų apskaitos kortelė gali būti pildoma kiekvienam darbuotojui. Kadangi kiekviena atostogų diena svarbi ir darbuotojui, ir darbdaviui, ypač svarbu teisingai apskaičiuoti jų trukmę ir apmokėjimą už šias atostogas. Pagal Darbo kodekso 176 str. 1 dalį „kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis“, kuris sumokamas už darbo dienas pagal įmonės arba darbuotojo darbo grafiką (išskyrus suminę darbo laiko apskaitą taikančiose įmonėse). Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, yra LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Šiame nutarime nustatyta, koks pasirenkamas skaičiuojamasis laikotarpis, kokios su darbo santykiais susijusios sumos įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį, kada skaičiuojamas vienos valandos vidutinis darbo užmokestis, o kada įmonė gali pasirinkti skaičiuoti vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Esant įprastai situacijai skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį atsiranda prievolė skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos sumos, priskaičiuotos darbuotojui už dirbtą laiką arba atliktą darbą, įskaitant premijas. Įvertinamas visas faktiškai dirbtas laikas ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. Tarkime, kad darbuotojui suteiktos 16 k. d. kasmetinės atostogos nuo kovo 23 d. iki balandžio 7 d. imtinai. Pateikiami tokie duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį bei faktiškai dirbtą laiką gruodžio–vasario mėn.:
Apskaičiuojamas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis darbuotojo pareiginio atlyginimo ir kintamos atlyginimo dalies sumą per skaičiuojamąjį laikotarpį dalijant iš faktiškai dirbtų dienų: (2 850,00 Lt + 832,00 Lt) : 58 d. d. = 63,48 Lt. Nedarbingumo pašalpa, nors ir išmokėta darbdavio tiesiogiai darbuotojui, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma. Kasmetinių atostogų metu yra 12 darbo dienų. Apskaičiuojamas atlyginimas už kasmetines atostogas: 63,48 Lt × 12 d. d. = 761,76 Lt. Ši atostoginių suma, atskaičius privalomus mokesčius (GPM ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas), turi būti išmokėta darbuotojui prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Kadangi darbuotojas kovo mėn. dirbo 14 darbo dienų, už šias dienas taip pat turi būti apskaičiuotas darbo užmokestis. Pagal darbuotojo darbo grafiką kovo mėn. yra 21 darbo diena. Apskaičiuojamas kovo mėn. vienos darbo dienos įkainis: 1 000,00 Lt : 21 d. d. = 47,62 Lt. Apskaičiuojamas darbo užmokestis už kovo mėn. dirbtas dienas: 47,62 Lt × 14 d. d. = 666,68 Lt. Vadovaujantis vadovo patvirtintais kintamos atlyginimo dalies mokėjimo nuostatais, kiekvieno mėn. pabaigoje, įvertinus darbuotojų einamojo mėnesio darbo rezultatus, pagal atskirą įsakymą kiekvienam darbuotojui paskiriama kintama atlyginimo dalis – iki 35 proc. pareiginės algos. Aptariamam darbuotojui už kovo mėn. darbo intensyvumą vadovo įsakymu paskirta 25 proc. pareiginės algos dydžio kintama dalis. Apskaičiuojamas kintamos atlyginimo dalies dydis: 666,68 Lt × 25 % = 166,67 Lt. Apskaičiuojamas visas darbuotojo darbo užmokestis už kovo mėn.: 666,68 Lt + 166,67 Lt + 88,42 Lt = 1726,57 Lt. Toks atlyginimo už kasmetines atostogas apskaičiavimas nekelia didelių problemų. Tačiau šiuo metu daugelyje įmonių keičiamos darbuotojų darbo sąlygos, trumpinamas darbo laikas, mažinamas darbo užmokestis. Jeigu darbo sutartyje pakeičiamas tik darbuotojo darbo užmokestis nekeičiant sutarto darbo laiko, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas lygiai taip pat, kaip aptarta prieš tai nagrinėtame pavyzdyje. Be abejo, minėtu atveju vienos dienos arba valandos vidutinis darbo užmokestis sumažėtų. Jeigu darbo sutartyje pakeičiamas ir darbo laikas, būtina apskaičiuoti vienos valandos vidutinį darbo užmokestį ir jį pakoreguoti darbuotojo ir įmonės darbo laiko santykiniu koeficientu. Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. Tarkime, darbuotojas dirbo įmonėje pagal neterminuotą darbo sutartį, kurioje sulygta 2 400 Lt pareiginė alga ir nustatytas 8 val. darbo laikas per dieną. Šalių susitarimu nuo 2009 m. vasario 1 d., vadovaujantis Darbo kodekso 120 straipsnio nuostatomis, pakeistos darbo sutarties sąlygos –darbo laikas sutrumpintas iki 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę. Taip pat sumažintas darbo užmokestis iki 1 500 Lt. Darbuotojo prašymu nuo balandžio 20 d. jis išleidžiamas 10 k. d. kasmetinių atostogų. Pateikiami tokie duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį ir faktiškai dirbtą laiką sausio–kovo mėn.:
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį tenka apskaičiuoti vienos valandos vidutinį įkainį, nes darbuotojas dirba ne visą darbo laiką: 5 400,00 Lt : 406 val. = 13,30 Lt. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 650 7 punktu, „kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą“. Apskaičiuojamas vidutinio darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas: 1 912 val. : 1 991 val. = 0,96. Vienos valandos vidutinis darbo užmokestis perskaičiuojamas taikant koregavimo koeficientą: 13,30 Lt × 0,96 = 12,77 Lt. Darbuotojo kasmetinių atostogų metu yra 8 darbo dienos, kurioms ir apskaičiuojamas atlygis už kasmetines atostogas: 8 d. d. × 8 val. × 12,77 Lt = 817,28 Lt Žinant, kad darbo sąlygos keičiamos ne vienoje įmonėje, belieka guostis, kad buhalteriai darbo tikrai nepristigs. Auditorė Dalia PLAČENYTĖ UAB „Pačiolis“ |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kiti straipsniai: | |
