paveldejimo teise

laba diena, noreciau pasiteirauti siuo klausimu. Mano mociute po mirties nepaliko jokio testamento. Ir nesenei suzinojom kad ji turejo zemes kuria, kaip manome be jos zinios ir mociutei vis dar gyvai esant pardave viena jos dukteru. Ar yra koks nors sansas i sio turto dali pretenduoti kitiems jos vaikams? nuo ko reiktu pradeti teisinius pasirengima teismui?

Re: paveldejimo teise

Kreipkis į advokatą, teisininką.

O bendra info:

Mirus palikėjui, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusiojo įpėdiniams. Jeigu įpėdinių nėra arba jie negali paveldėti, arba atsisako palikimo, mirusio asmens teisės pereina valstybei.

Įpėdiniams pareina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų apribojimai ir suvaržymai (servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė ir kt.).

Įpėdinis gali priimti tik visą palikimą, atsisakyti tik viso palikimo, perleisti tik visą palikimą. Pažymėtina, kad įpėdiniais gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tačiau juridiniai asmenys gali paveldėti fizinių asmenų turtą tik pagal testamentą. Tuo tarpu kiekvienas fizinis asmuo gali paveldėti tiek testamentu, tiek pagal įstatymą. Be to, fizinis asmuo gali palikti visą savo turtą arba jo dalį, neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų, vienam ar keliems asmenimis, taip pat valstybei (tik Lietuvos valstybei), savivaldybei, juridiniams asmenims.

Taigi apibendrinant, įpėdiniais gali būti:
1) paveldint pagal įstatymą - fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, bei Lietuvos valstybė;
2) paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, bei testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
3) paveldint pagal testamentą - juridiniai asmenys, kurie egzistuoja palikėjo mirties momentu arba įsteigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

Paveldimi gali būti materialūs dalykai, konkrečiai nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, nematerialūs dalykai, tokie kaip patentai, vertybiniai popieriai, prekių ženklai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Tiesa, įstatymų numatytais atvejais, gali būti paveldima ir intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į mokslo ir meno, literatūros kūrinius ir pan.).

Taigi nepaveldimos yra tik tos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės, kurios yra neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, kaip pavyzdžiui teisė į autorinį vardą, teisė į garbę ir orumą, autorystė, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę ir pan., ir teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Teisė į palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, tą dieną, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Tokiu atveju, kai negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda.

Svarbu yra žinoti, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu palikėjas nuolat vienoje vietoje negyveno, palikimo atsiradimo vieta laikoma ta vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno arba, jeigu palikėjas gyveno keliose vietose - ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, t.y. sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta, turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta. Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo registraciją, pilietybę, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Ji numatyta LR CK:
1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, taip pat kai šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Tuo atveju, kai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Kad palikimas būtų įgytas, įpėdinis turi jį priimti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jį galima priimti tik visą, kadangi įstatymas neleidžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Palikimas laikomas priimtu kai asmuo faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Svarbu žinoti, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau tuo atveju, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, palikimo atsisakyti neleidžiama.