Š. m. kovo 2 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo įgyvendinami Saulėtekio komisijos siūlymai, Lietuvos viešųjų pirkimų teisė suderinama su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, tobulinama viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka, įteisinami vidaus sandoriai.

„Šie įstatymo pakeitimai leis išskaidrinti ir supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, o verslo atstovai turės daug geresnes sąlygas juose dalyvauti“, – sako ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Nuo šiol perkančiosios organizacijos įpareigotos pirkimo dokumentuose nurodyti subrangovų keitimo tvarką ir kainodaros taisykles, o iš tiekėjų turės reikalauti, kad pasiūlymuose nurodytų ketinamus pasitelkti subrangovus. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dalyvių reikalavimu turės supažindinti juos su kitų dalyvių pasiūlymais. Taip pat numatytos galimybės supaprastinti tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo tvarką.

Įgyvendinant ES direktyvos nuostatas įstatyme suformuota tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema, pagal kurią tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą), perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų taikymo. Viešųjų pirkimų tarnyba gindama viešąjį interesą taip pat galės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

Siekiant apginti teisėtus tiekėjų interesus, teismams suteikta teisė pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ar taikyti alternatyvias sankcijas. Siekiant pagreitinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūras teismams leidžiama ginčus nagrinėti ne tik žodine, bet ir rašytine tvarka.

Įstatyme nustatyti ilgesni senaties terminai perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams ir veiksmams ginčyti. Senaties terminas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimams gali trukti 10 ar 15 dienų nuo tiekėjų informavimo apie priimtą sprendimą dienos, o senaties terminas kreiptis dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia – 6 mėnesiai nuo pirkimo sutarties sudarymo.

Siekiama kovoti su neteisėtu viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu neskelbiant apie pirkimą – Europos Teisingumo Teismas tai pripažįsta šiurkščiausiu Europos Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimu. Todėl įstatyme nustatyta, kad nepaskelbus apie pirkimą neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį teismas pripažintų negaliojančia. Teismas galės pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų atvejais.

Atsižvelgiant į Lietuvoje nusistovėjusius tam tikrų perkančiųjų organizacijų struktūrinius ypatumus ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, įstatyme įteisinti vidaus sandoriai. Griežtai apibrėžtais atvejais leidžiama netaikyti įstatymo nuostatų, t. y. pirkimams, kai perkančioji organizacija sudaro sutartį su savo kontroliuojamu subjektu, kuris didžiąją dalį pardavimo pajamų gauna iš perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtos veiklos.

Įvertinus socialinių įmonių atstovų siūlymus ir siekiant užtikrinti konkurenciją tarp socialinių įmonių, perkančiosios organizacijos įpareigotos viešai skelbti apie pirkimus iš socialinių įmonių ir nurodyti, kad pirkimas rezervuotas tik socialinėms įmonėms, taip pat ne mažiau kaip 5 proc. nuo klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų pirkimų vertės turi būti skiriama pirkimams iš socialinių įmonių ir kt.