Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2010 m. kovo 30 d. nutartimis konstatavo, jog kompetentingos institucijos sprendimas nenagrinėti užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės ir nustatyti už šio prieglobsčio prašymą atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę, nepanaikina prieglobsčio prašytojo teisinio statuso.

Tokį sprendimą LVAT priėmė nagrinėdamas administracines bylas pagal Užsieniečių registracijos centro apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo sprendimų panaikinti ankstesnius sprendimus dėl trijų Afganistano Islamo Respublikos piliečių sulaikymo. Byloje nustatyta, jog ginčijamus sprendimus pirmosios instancijos teismas priėmė po to, kai minėtų asmenų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentas nusprendė nenagrinėti iš esmės ir  nustatyti už minėtų prašymų nagrinėjimą atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę. Pastaraisiais sprendimais šiems užsieniečiams taip pat buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei išduoti užsieniečių registracijos pažymėjimai.

Užsieniečių registracijos centras apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir minėtų užsieniečių sulaikymo terminą pratęsti Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 113 straipsnio 2 punkto pagrindu (kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Apeliantas iš esmės teigė, jog Migracijos departamentui priėmus minėtus sprendimus, užsieniečiai neteko prieglobsčio prašytojo statuso, tad nebeliko kliūčių užsieniečius sulaikyti minėtu pagrindu.

Šiuo atžvilgiu LVAT teisėjų kolegija, pažymėjusi, jog nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos nustato, kad užsienietis netenka prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį, nurodė būtinybę nustatyti, ar tokiais sprendimais laikytini minėti Migracijos departamento sprendimai.

Išanalizavusi Įstatymo "Dėl užsieniečio teisinės padėties" nuostatas, susijusias su sprendimu dėl Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, LVAT teisėjų kolegija aplinkybes, jog jose yra vartojama sąvoka "prieglobsčio prašytojas", bei, kad įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja Migracijos departamentą priimant aptariamą sprendimą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, kurio paskirtis, be kita ko, ir yra patvirtinti prieglobsčio prašytojo statusą, vertino kaip reiškiančias, jog įstatymas nesieja prieglobsčio prašytojo teisinio statuso praradimo su minėto sprendimo priėmimu.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pastarąją išvadą patvirtina ir pats prašymo suteikti prieglobstį tikslas - įgyti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, o toks sprendimas gali būti priimamas tik atlikus tyrimą, kurio tikslas - nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo procedūros ir priimti sprendimai Tarybos 2003 m. vasario 18 d. reglamento (EB) Nr. 343/2003 nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus 2 straipsnio e punkte expressis verbis yra įvardinti, ne kaip prieglobsčio prašymo nagrinėjimas.

Šiomis aplinkybėmis LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad priėmus minėtus Migracijos departamento sprendimus, užsieniečiai neprarado prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, todėl nebuvo pagrindo jų sulaikyti Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 113 straipsnio 2 punkto pagrindu. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad yra pagrindas užsieniečius sulaikyti kitais įstatyme numatytais pagrindais.