Vakar aplinkosaugininkai ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai buvo susirinkę pasitarti, kaip užkirsti kelią pastaruoju metu padažnėjusiems žolės gaisrams atvirose teritorijose ir kokių imtis priemonių padėčiai pagerinti. Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.

Jie nutarė, kad veiksmingiausias būdas kovoti su žolės degintojais – rengti reidus ir viešinti pažeidėjų pavardes. Taip pat nuspręsta kartu su žurnalistais rengti viešųjų ryšių akcijas, gal ir per radiją skelbti, kieno žemėje deginama žolė. Į prevencines akcijas, kaip pažymėjo pasitarimo dalyviai, būtina įtraukti ir savivaldybes.

Kadangi žolės gaisrų daugiausia kyla Vilniaus apskrityje, šiai apskričiai, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus, ir bus skiriama daugiausia dėmesio. Nacionalinei mokėjimų agentūrai yra teikiami duomenys apie žemės, kur deginama žolė, savininkus ir jiems bus taikomos numatytos sankcijos.

Aplinkos apsaugos agentūra įsipareigojo teikti duomenis apie visoje šalyje surengtus reidus, nustatytus pažeidėjus ir skirtas baudas, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – informuoti apie žolės gaisrų skaičių ir išdegintus plotus.

Šį pavasarį ugniagesiams jau apie šešis šimtus kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų, kurių metu sudegė per tūkstantį hektarų pievų. Deginant pernykštę žolę liepsnose šiemet jau supleškėjo ir aštuoni pastatai. Kaip rodo daugiametė patirtis, per žolės gaisrus ugnis neretai persimeta ir į miškus bei durpynus. Pernai išdegusiose pievose buvo rasti ir trys žuvę žmonės. Iš viso 2009 metais šalies atvirose teritorijose kilo 7233 gaisrai, išdegė daugiau kaip 13 tūkst. ha pievų.