Jūs esate čia:
| Priekaištus paneigia faktai |
|
|
|
| 28 Gegužė 2010 |
Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje priekaištaujama dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo investuotojams procedūros bei Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nelankstumo priimant sprendimus.Informuojame, kad Migracijos departamentas neformuoja migracijos politikos, jis tik vykdo teisės aktų reikalavimus, konkrečiu atveju – įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šis įstatymas nustato sąlygas ir reikalavimus, kuriuos užsienietis privalo atitikti, kad gautų leidimą laikinai gyventi. Jie galioja tiek pas sutuoktinį atvykusiam, tiek samdomam darbuotojui, tiek investuotojui, nesvarbu, iš kurios trečiosios šalies jis atvyksta.
Minėtas įstatymas leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūras atlikti leidžia iki 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo datos. Pabrėžiame, kad sprendimus dėl investuotojų, t. y. tų, kurie Lietuvoje investuoja kapitalo (primename, kad jiems leidimo dirbti mūsų šalyje nereikia), Migracijos departamentas paprastai priima daug greičiau. Išnagrinėtų prašymų analizė rodo, kad nė vienam investuotojui laukti sprendimo pusę metų nereikėjo. Nuo 2009 m. rugsėjo iki š.m. gegužės vidurio Migracijos departamentas gavo 1038 prašymus (kalbama apie visus, ne tik investuotojų, prašymus) dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Trečdalis sprendimų priimta per mėnesį ir greičiau, pusė sprendimų – per 2–3 mėn. ir tik pusantro procento prašymų nagrinėta iki maksimalaus įstatyme numatyto laiko. Dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimas susijęs ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio šalių teisėsaugos institucijų (Interpolo, Europolo, Šengeno informacinės sistemos ir kt.) atliekamomis užsieniečio patikros procedūromis – sprendimą Migracijos departamentas priima tik gavęs šių institucijų atsakymus.
Be to, girdima priekaištų, kad investuotojai ir jų samdomi aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių, atvykdami dirbti į Lietuvą, negali kartu atsivežti šeimos narių. Primename, kad pernai Lietuvos Respublikos Seime priimtos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos dėl trečiųjų šalių investuotojų šeimos narių atvykimo į Lietuvą. Dabar investuotojas į mūsų šalį iš karto gali atsivežti ir šeimą, taigi jos nariams dvejų metų laukti nebereikia. Jei šeimos narius nori atsivežti samdomi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tereikia, kad jų atlyginimas būtų ne mažesnis kaip trijų vidutinių Lietuvos atlyginimų dydžio. Vadinasi, ši problema keliama nepagrįstai. Vyriausybė daug dėmesio skiria verslo aplinkai gerinti, o Migracijos departamentas stengiasi, kad šis tikslas būtų įgyvendinamas nuosekliai ir teisėtai, kartu Migracijos departamentas ir ateityje griežtai laikysis įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad ekonominės imigracijos procesų reguliavimas yra nuolatinis balanso tarp žmogaus teisių, verslo interesų ir šalies nacionalinio saugumo siekis.
www.migracija.lt |
| Kiti straipsniai: | |





Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje priekaištaujama dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo investuotojams procedūros bei Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nelankstumo priimant sprendimus.