Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, vykusiame Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAT) koordinaciniame pasitarime, atkreiptas dėmesys į vaikų teisių gynimo problemas, aptartas tarpinstitucinio bendradarbiavimo sričių efektyvumas, kylančios problemos ir glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo siekimo būdai.

Psichologų, gebančių teikti kvalifikuotą pagalbą ir dalyvauti nukentėjusiųjų nepilnamečių apklausose ikiteisminio tyrimo metu trūkumas ir nepilnamečių srityje specializuotų teisėjų nebuvimas – šias pagrindines vaiko teisių apsaugos sistemos problemas akcentavo susitikimo dalyviai. Pasitarime Generalinėje prokuratūroje dalyvavusi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį, kad situacija vaiko teisių apsaugos sistemoje turėtų iš esmės pasikeisti. Rengiamame Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naujoje redakcijoje numatyta steigti vaiko gerovės komisijas, kuriose būtinai turės dalyvauti prokuroras, taip pat vaiko ir tėvų mokyklas. „Negali būti taip, kad 85 proc. nepilnamečių esančių Pataisos namuose yra vaikų namų auklėtiniai. Neturi taip būti. Vaikai neturi tapti tarpinstitucinio nesusikalbėjimo įkaitai. Bėda ta, kad Lietuvoje nėra koordinuojančios valstybinės institucijos, kuri būtų atsakinga už vaiko teises“, – emocionaliai kalbėjo Seimo narė.

Prokurorai pasigenda aktyvesnės vaikų teisių apsaugos institucijų veiklos. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, besispecializuojantis nepilnamečių justicijoje, Darius Alinskas pabrėžė, kad prokurorai pradėdami ikiteisminį tyrimą susidariusios problemos neišspręs – „ikiteisminis tyrimas tai yra bėgimas paskui situaciją, bet ne jos išsprendimas“.

Šiandien turime kompleksinės pagalbos vaikui problemą – nebelikus viešosios įstaigos „Vaiko namas“ specialistų teikiama tik dalis paslaugų. Situacija tokia, kad vaikas netinkamai apklausiamas pirmą kartą, tuomet jis yra tampomas po teismus. „Prokurorai yra suinteresuoti greitu ir efektyviu ikiteisminio tyrimo procesu, deja, oficialios procedūros trunka labai ilgai – pavyzdžiui, paskyrus vaiko psichologo ekspertizę eilėje šiandien tenka laukti 2–3 mėnesius, dar panašiai tiek, kol ji bus atlikta“, – vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso problemų įvardino Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokuroras Ignas Raila. Be to, psichologų galima rasti tik Vilniuje ir Kaune, kituose miestuose kvalifikuotų psichologų, gebančių kvalifikuotai atlikti nepilnamečių apklausas ikiteisminio tyrimo metu, tiesiog nėra. Kita problema, psichologo pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui – dažniausiai vaikais iš probleminių šeimų pasirūpina Dienos centrai, kuriuose dirba pedagogai, tačiau ne psichologai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė akcentavo susidariusią ydingą praktiką, kai teismo procesuose vaiką atstovaujančios motinos linkę susitaikyti su nepilnamečio skriaudėjais, todėl paprašė prokurorų aktyvumo ir griežtumo šiuo klausimu. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė pasigedo ne visada sulaukiamo grįžtamojo ryšio tarp prokurorų ir VTAT darbuotojų – „mes norime žinoti apie prokuroro priimtus procesinius sprendimus konkrečiuose tyrimuose“.

Koordinacinio pasitarimo metu taip pat sutarta, kad VTAT darbuotojai, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu, atliks įtariamojo nepilnamečio aplinkos socialinį tyrimą. Tuo tarpu prokurorai bus įpareigoti informuoti VTAT darbuotojus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Pasitarimo metu buvo pritarta pasiūlymui kreiptis į Teisėjų tarybą ir svarstyti klausimą dėl teisėjų, baudžiamajame ir civiliniame procesuose nagrinėjančių nepilnamečių bylas, specializacijos.

Susitikimo dalyviai sutiko, kad siekiant efektyvesnės vaiko teisių apsaugos Lietuvoje, panašius pasitarimus tarp vaiko teisių apsaugos institucijų ir teisėsaugos būtina rengti ir ateityje.