Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad iki 2010 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pabaigos (birželio 15 d.) paraiškas paramai tiesioginėmis išmokomis ir paramai už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones gauti pateiks apie 160 tūkst. žemdirbių, kurie turėtų prašyti paramos už 2,6 mln. ha. Žemės ūkio informacijos ir verslo centro birželio 3 d. duomenimis, paraiškas jau pateikė apie 120 tūkst. žemdirbių.

Šie 2010 metai yra pirmieji, kai paraiškos duomenys užpildomi ir deklaruojamų pasėlių laukai žemėlapiuose įbraižomi elektroniniu būdu. Nepaisant kai kurių deklaravimo pradžioje pasitaikiusių organizacinių ir techninių nesklandumų, galima teigti, kad nuo 2010 metų pasėlių deklaravimas bei paramos administravimas tapo žymiai spartesnis ir paprastesnis. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad paraiškų administravimo metu Nacionalinei mokėjimo agentūrai kartu su žemdirbių bei rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų pagalba šiemet pavyks greičiau išsiaiškinti ir pašalinti pasitaikančius paraiškos užpildymo ir pasėlių įbraižymo netikslumus.

Tiesioginių išmokų dydžiai 2010 metais

Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą Vienkartinės išmokos už plotus schemą, 2010 metais numatyta mokėti šias tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius: pagrindinę išmoką, susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką ir atsietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką.

Pagrindinė išmoka mokama iš ES biudžeto lėšų, o jos dydis nustatomas finansinio voko lėšas (2010 m. – apie 905 mln. Lt) dalijant iš viso einamaisiais metais deklaruoto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto. Pagrindinės išmokos dydis visiškai nepriklauso nuo einamaisiais metais auginamų ir deklaruojamų pasėlių rūšies. Jis yra vienodo dydžio ir už pievų bei ganyklų, ir už pūdymo, ir už sodų bei uogynų,  ir už bet kokių kitų žemės ūkio augalų, auginamų ariamoje žemėje (javų, rapsų, kukurūzų, ir t.t.) hektarą.

Negalutiniais duomenis, už 2010 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus visi žemdirbiai turėtų gauti vienodo dydžio pagrindinę išmoką – apie 343 Lt už 1 hektarą.

Susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka yra mokama iš Lietuvos valstybės biudžeto už 2010 metais deklaruotus baltymingų augalų (saldžiųjų lubinų, žirnių, pupų) plotus. Jei leis valstybės biudžeto galimybės, už einamaisiais metais deklaruotą minėtųjų pasėlių hektarą numatoma mokėti apie 150 Lt. Galimybę šių augalų augintojus papildomai paremti iš valstybės biudžeto lėšų ES teisės aktai suteikia iki 2011 metų.

Atsietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką numatoma mokėti iš Lietuvos valstybės biudžeto, atsižvelgiant į vadinamųjų referencinių (arba atskaitos) metų, t. y. 2006 m., gamybos rodiklius. Tai reiškia, kad į šią išmoką pretenduoti ir ją gauti gali tik tie pareiškėjai, kurie 2006 metais augino ir deklaravo javų, rapsų, kukurūzų ir kai kurių kitų augalų pasėlių plotus.

Numatoma, kad už 2010 metus mokamos atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už minėtųjų augalų, deklaruotų 2006 metais, hektarą turėtų sudaryti apie 110 Lt.

Paramos atsiejimas nuo gamybos

Vadovaujantis ES teisės aktais, nuo 2010 metų visose ES šalyse parama tiesioginėmis išmokomis už ariamoje žemėje auginamus pasėlius (javus, rapsus, kukurūzus ir kt.) yra visiškai atsieta nuo einamaisiais metais auginamų pasėlių plotų. Paramos dydis nepriklauso nuo einamaisiais metais, pavyzdžiui, 2010 metais, auginamų augalų rūšies. Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, iki 2007 metų pradžios turėjo pasirinkti, už kokį referencinį laikotarpį galės, esant šalies biudžeto galimybėms, mokėti žemdirbiams atsietąsias papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Lietuva referenciniais metais pasirinko 2006 metus, nes būtent tais metais buvo daugiausiai deklaruota javų, rapsų, kukurūzų ir kitų augalų pasėlių, kuriuos galima remti atsietosiomis papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis, plotų.