Vyriausybė patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtą Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, kuriuo reglamentuojama, kokiomis aplinkybėmis skelbiamos ir atšaukiamos ekstremaliosios situacijos. „Iki šiol nebuvo bendrų aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis reikėtų skelbti ekstremaliąją situaciją. Reglamentavimo trūkumai ypač išryškėjo prieš keletą savaičių prasiautus škvalui – Kaišiadorys pasiskelbė ekstremalią situaciją, nors pagal padarinių mastus tai tebuvo ekstremalusis įvykis. O tai yra du skirtingi dalykai – skiraisi ne tik nelaimės mastai, bet ir jos valdymo, padarinių šalinimo organizavimas. Paskelbus ekstremaliąją situaciją įsijungia ir žalos kompensavimo bei paramos gyventojams teikimo mechanizmas, ko nėra esant ekstremaliajam įvykiui“, – sako vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas.

Pagal nustatytą tvarką savivaldybės lygio ekstremalioji situacija bus skelbiama esant bent vienai iš šių aplinkybių: dėl ekstremaliojo įvykio iš nuolatinės gyvenamosios vietos reikėtų evakuoti  daugiau kaip 300 gyventojų, jo padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius savivaldybės teritorijos ar sutrikdytų daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas ir ši padėtis truktų daugiau nei parą. Ekstremaliąją situaciją savivaldybė taip pat galės skelbti, jei ekstremaliojo įvykio sukeltiems padariniams šalinti ar gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti iš 3 ar daugiau savivaldybių bei esant kitoms apraše numatytoms aplinkybėms.

Ekstremaliajai situacijai išplitus didesnėje nei 3 savivaldybių teritorijoje, Vyriausybės sprendimu būtų skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Ekstremalioji situacija taip pat galės būti skelbiama ne visoje savivaldybės ar valstybės teritorijoje, jei ekstremaliojo įvykio padariniai sukeltų staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ar aplinkai.

Ekstremalusis įvykis ir ekstremalioji situacija iš esmės skiriasi: pirmiausia, ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas, o jam valdyti ir jo padariniams šalinti pagal ekstremaliojo įvykio kilmę pasitelkiamos atitinkamos institucijos – konkrečiai policija, ugniagesiai gelbėtojai ir pan. Paskelbus ekstremaliąją situaciją, kuri yra daug pavojingesnė ir didesnio masto nei ekstremalusis įvykis, pagal iš anksto parengtus ir suderintus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus yra pasitelkiamos atitinkamos civilinės saugos sistemos pajėgos, taip pat atsiranda teisinis pagrindas kompensuoti patirtus nuostolius likviduojant ekstremaliosios situacijos padarinius, bei skirti paramą nukentėjusiems gyventojams.