Į finansinių paslaugų rinką pastaraisiais metais įžengusių greitųjų vartojimo kreditų įmonių veiklą vartotojai vertina nevienareikšmiškai: vieni galimybę greitai ir be didelių formalumų trumpam laikotarpiui pasiskolinti nedidelę pinigų sumą vertina palankiai, kiti piktinasi didelėmis palūkanomis, delspinigiais bei kitais bendrovių nustatytais neproporcingai dideliais įpareigojimais vartotojui.

Ypač karštas diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė kai kurių bendrovių siūlymai teikti greituosius kreditus kai kuriose viešoje maitinimo įstaigose. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsniu, vartotojas turi teisę į teisingą, visapusišką ir išsamią informaciją apie teikiamą paslaugą. Minėtu atveju kreditoriaus pareiga suteikti informaciją yra perkeliama tarpininkui – restorano, kavinės darbuotojui, kuris neturi tinkamos patirties paskolų teikimo ir vartotojų konsultavimo srityje. Kyla rimtų abejonių, ar vartotojams viešojo maitinimo įstaigose yra suteikiama tinkama ir visapusiška informacija bei sudaroma galimybė tinkamai susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis. Nemaža tikimybė, kad tokioje vietoje paskola gali būti suteikta nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, negalintiems objektyviai įvertinti savo sprendimų dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų bei galimybių grąžinti paskolą.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenustato vartojimo kreditus teikiančių asmenų (išskyrus komercinius bankus ir kredito unijas) kontrolės ar priežiūros mechanizmo. Dar 2009 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas, tačiau iki šiol nepriimtas Vartojimo kredito įstatymo projektas, kuriuo į nacionalinę teisę yra perkeliamos 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB, nuostatos. Vartojimo kredito įstatymo projekte siūloma įtvirtinti kreditorių kontrolės mechanizmą ir nustatyti, kad kredito davėjų priežiūros institucija yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pažymi, jog kol nėra nustatytas greitųjų kreditų įstaigų teisinis reguliavimas šių finansinių paslaugų teikėjus Tarnyba ragina plačiau taikyti sąžiningo verslo praktiką, užtikrinti atsakingo skolinimo principą bei laikytis profesinio atidumo reikalavimų.

Su pritarusia šiems raginimams Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. birželio 1 d. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. O šiandien (lapkričio 5 d.) šalys pasirašė susitarimo priedą, kuriuo susitariama, kad, „skatindama skaidraus ir atsakingo skolinimo principų taikymą ir vykdydama nesąžiningos komercinės veiklos prevenciją, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais“.

„Šios nuostatos įgyvendinimas gali tapti saugikliu negalinčius tam tikrose situacijose adekvačiai vertinti savo veiksmų vartotojus apsaugoti nuo rizikingų sprendimų prisiimti neapgalvotus įsipareigojimus, gresiančius jiems ir jų šeimoms sunkiai prognozuojamomis pasėkmėmis, - po dokumento pasirašymo sakė Feliksas Petrauskas. Kol Lietuvos Respublikos Seimas tebesvarsto Vartojimo kredito įstatymo projektą, kviečiu ir nepriklausančias Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai greituosius vartojimo kreditus teikiančias bendroves prisijungti prie šios iniciatyvos, skatinančios plėtoti sąžiningą ir skaidrų verslą“.

---

www.vvtat.lt