Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Šiaulių VMI) apeliacinį skundą dėl priskaičiuotos mokestinės nepriemokos - muito mokesčių - išieškojimo už į Vokietijos dalies muitinės muitų mokesčių teritoriją įvežtas prekes - 1 700 600 vnt. cigarečių.

Šioje byloje ginčas kilo gavus Vokietijos muitinės prašymą dėl nepriemokos - 560 431 Lt mokesčių - išieškojimo iš pareiškėjo, Lietuvos piliečio, kuris į Europos Bendrijos Vokietijos dalies muitinės teritoriją, nesumokėjęs muitų mokesčių, įvežė cigaretes. Pareiškėjas Šiaulių VMI sprendimą teismui skundė inter alia teigdamas, kad Vokietijos muitinės pareiškėjui pateiktas pranešimas apie įsiskolinimą (šio dokumento kopijos vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis), vadovaujantis kuriuo turėjo būti sumokėti mokesčiai, skirtingai apibrėžė išieškomų mokesčių rūšį, jame buvo kitų netikslumų, todėl negalėjo būti laikomas pretenziją vykdyti leidžiančiu dokumentu. Be to, pareiškėjo teigimu, pagalbą kompetentingai valstybės institucijai šiuo atveju turėjo teikti Lietuvos muitinė, o apeliantas - Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija - nebuvo kompetentingas išieškoti Vokietijos muitinės reikalaujamus mokesčius.

Išnagrinėjusi bylą, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad institucija, teikianti pagalbą Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Taikydama ES teisės normas bei atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Milan Kyrian prieš Celni urad Tabor, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjui Vokietijos muitinės pateiktas pranešimas apie įsiskolinimą, laikytinas vykdymą leidžiančiu dokumentu, kurio teisėtumo Lietuvos Respublikos teismas negali vertinti. Vykdymą leidžiantis dokumentas privalo būti vykdomas, t. y. Lietuvos kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi pareigą suteikti pagalbą kitai Europos Sąjungos valstybės kompetentingai institucijai.

Teismas taip pat nurodė, kad šio ir kitų dokumentų vertimai (nurodyti Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 18 straipsnyje) yra skirti institucijos, į kurią kreipiamasi, reikmėms, o ne skolininkui. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo įteikti lietuvių kalba surašyti dokumentai, kurių pagrindu jis galėjo suprasti iš Vokietijos gautų dokumentų turinį.

Anot bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vokietijos institucijos reikalavimas galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų, taip pat nenustatyta kitų svarbių pagrindų, kodėl šis reikalavimas negalėtų būti vykdomas Lietuvoje, t. y. kodėl turėtų būti panaikintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, LVAT teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 metų lapkričio 30 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą - išieškoti mokestines nepriemokas, o pareiškėjo skundą atmesti.