Po keletą metų vykusių derybų tarptautinei bendruomenei praėjusią savaitę pavyko patvirtinti sprendimus, padedančius pamatą būsimam susitarimui dėl klimato kaitos. Jis turėtų įsigalioti pasibaigus pirmajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui (2008-2012 m.) – 2013 metais.

Šie sprendimai buvo patvirtinti per Meksikos Kankūno mieste vykusią 16-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JT BKKK) šalių konferenciją ir 6-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą. Jais remiantis, 2011 m. Durbane (Pietų Afrika) vyksiančioje Klimato kaitos konferencijoje ir turėtų būti susitarta dėl visuotinio teisiškai privalomo klimato kaitos susitarimo, įsigaliosiančio po 2012-ųjų.

Kaip sakė Lietuvos delegacijos Kankūno forume vadovas aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis, sprendimams pritarė visos konferencijoje dalyvavusios 194 JT BKKK šalys ir 191 Kioto protokolo šalis, išskyrus Boliviją. Tarptautinei bendruomenei pavyko įtvirtinti nuostatas svarbiausiais būsimo susitarimo klausimais.

Visų pirma sutarta dėl klimato kaitos švelninimo tikslų. Išsivysčiusios valstybės bendromis pastangomis iki 2020 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turės sumažinti 25-40 proc., palyginti su 1990-aisiais. Jos skirs 30 milijardų JAV dolerių 2010-2012 metais ir 100 milijardų JAV dolerių kasmet iki 2020-ųjų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonėms finansuoti besivystančiose šalyse. Numatyta įsteigti naują Žaliąjį klimato kaitos fondą. Kankūne patvirtinta struktūra, kuri sudarys finansines prielaidas prisitaikymo priemonėms įgyvendinti labiausiai pažeidžiamose, mažiausiai išsivysčiusiose ir salose esančiose besivystančiose valstybėse.

Kankūne taip pat susitarta dėl žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio dujų kiekio apskaitos taisyklių bei technologijų perdavimo ir kt. klausimais. Priimti sprendimai įpareigoja pagal JT BKKK ir Kioto protokolą įsteigtas darbo grupes toliau tęsti veiklą, kad būtų pasiektas susitarimas likusiais neišspręstais klausimais – dėl būsimo, įsigaliosiančio po 2012 m., susitarimo teisinės formos, atskirų šalių išmetamų šiltnamio dujų mažinimo tikslų ir Kioto protokolo ateities.

Lietuvai, aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio nuomone, itin svarbu, kad įmonių neišnaudotas ir „sutaupytas“ šaliai leidžiamos išmesti šiltnamio dujų normos kiekis būtų perkeltas į būsimą valstybių įsipareigojimų laikotarpį, kad lanksčios Kioto protokolo įgyvendinimo priemonės būtų tęsiamos ir po 2012 metų. Mūsų šalyje yra sukurta Žalioji investavimo sistema. Kaip numato ši sistema, lėšos už perleistus perteklinius šiltnamio dujų vienetus bus skiriamos energiniam efektyvumui didinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo projektams įgyvendinti.

Mūsų šaliai taip pat svarbu, ar ES priims sprendimą iki 2020 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti nebe 20 proc., o 30 proc. Jeigu bus nuspręsta, kad 30 proc., Lietuva neišvengiamai privalės peržiūrėti savo įsipareigojimus, susijusius su išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimu.