Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs bylą dėl 2009 metais rugpjūčio mėnesį Kaune vykusio troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos streiko teisėtumo, konstatavo, kad jis buvo surengtas pažeidžiant įstatymus.

Vadovaudamasis LR Konstitucija ir tarptautiniais dokumentais, Teismas pabrėžė, kad darbuotojai gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti, tačiau streikas gali būti skelbiamas tik įstatyme reglamentuota tvarka ir laikantis jame įtvirtintų sąlygų. Kitu atveju, teisė streikuoti gali kelti grėsmę kitų teisėms ir vertybėms, viešajam interesui.

Bylą nagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno troleibusų vairuotojų teises ginanti profesinė sąjunga pradėdama streiką ir atsisakydama jo metu suteikti būtinas minimalias paslaugas neatidėliotiniems  (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkint, pažeidė įstatymą.

Nevykdydama Kauno savivaldybės įsakymo dėl gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimo, profesinė sąjungą taip pat kliudė kitoms šalims jas užtikrinti. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, buvo trukdoma pradėti vykdyti savo funkcijas t.y.  išvažiuoti su transporto priemonėmis ir teikti keleivių vežimo pasaugą. „Jiems darytas netoleruotinas psichologinis spaudimas“- pabrėžė Teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, profesinė sąjunga, agituodama darbuotojus dalyvauti streike, tai darė piktnaudžiaudama savo daugumos teise, taip pažeisdama jų laisvo apsisprendimo teisę. Platindama rašytinius skelbimus, profsąjunga skatino įtampą, bei kūrė priešpriešą tarp įmonės darbuotojų.

2009 metais esant sudėtingai finansinei AB „Autrolis“ padėčiai, įmonė ne tik vairuotojams, bet ir kitiems bendrovės darbuotojams proporcingai sumažino darbo užmokestį. Kilus vairuotojų nepasitenkinimui, įmonė stengėsi rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą, tačiau Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga kategoriškai atsisakė siekti geranoriško susitarimo. Pasiūlymą steigti taikinimo komisiją, vairuotojus ginanti organizacija pateikė jau priėmusi sprendimą streikuoti. Taip, anot LAT, buvo pažeista įstatyme įtvirtinta kolektyvinių ginčų sprendimo tvarka bei sąžiningų derybų principas.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-15/2011).