Aplinkos ministerijos specialistai, bendradarbiaudami su keliomis dešimtimis asociacijų bei organizacijų, parengė naujojo Teritorijų planavimo įstatymo projektą. Šiandien jam pritarė Vyriausybė.

“Nuo šiol teritorijų planavimo procesas, kurį daug kas – ir visiškai pagrįstai - keiksnoja dėl lėtumo ir gremėzdiškumo, kardinaliai paprastės ir todėl taps spartesnis, aiškesnis bei skaidresnis”, - teigia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Dabar galiojančias procedūras siūloma keisti iš esmės, sukurti aiškią sistemą: kada sudėtingas teritorijų planavimas yra būtinas, o kada užtenka pasirūpinti kur kas paprastesniais dokumentais.

Pavyzdžiui, detalieji planai. Šiandien jie privalomi netgi žmogui, tenorinčiam padalinti savo sklypą. Įsigaliojus naujajam įstatymui to nebereikės, užteks kitų, paprastesnių ir kur kas greičiau gaunamų dokumentų. Specialistai tvirtina, jog tuomet detaliųjų planų, kurie naujajame įstatyme vadinami užstatymo planais, rengimo atvejų sumažėtų tris - keturis kartus. O žmonės sutaupys ne tik laiko, bet ir pinigų.

Detalieji planai bus privalomi tik atliekant vadinamąjį “tikrąjį” teritorijų planavimą, kuomet kalbama ne apie sklypus, o kur kas didesnes erdves, mažiausiai – gyvenamuosius kvartalus su visa reikalinga infrastruktūra.

Atsisakius perteklinių reikalavimų ir dokumentų, detaliųjų planų rengimas truks kur kas trumpiau. Šiandien nereti atvejai, kai detaliojo plano rengimas trunka metus, dvejus ar dar ilgiau. Prognozuojama, jog įsigaliojus naujajai tvarkai procesas sutrumpės maždaug iki pusmečio.

Neabejojama, jog supaprastinta tvarka kur kas labiau masins investuotojus. Iki šiol jie jau ne kartą yra atsisakę planų, nes dvejų ar trejų metų teritorijų planavimo terminas jiems pagrįstai pasirodydavo per ilgas. Taigi bus pagerinta verslo aplinka, sudarytos palankios sąlygos investicijoms, be to, verslo subjektai žinos, kad pats procesas yra ne tik spartesnis, bet ir skaidresnis.

“Iš proceso bus pašalinta politika. Daug kas skundžiasi ar įtaria, jog savivaldybių tarybų nariai delsia tvirtinti detaliuosius planus, jų išvis netvirtina arba prisigalvoja papildomų reikalavimų galimai dėl užkulisinių politinių žaidimų. Todėl naujasis projektas atima iš Tarybų, iki šiol tvirtinusių detaliuosius planus, šią funkciją ” – pabrėžia ministras G. Kazlauskas.

Įsigaliojus naujajam įstatymui galimybės “žaisti” nebeliks, nes detaliuosius planus tvirtins savivaldybių administracijų direktoriai. Papildomas to pliusas – atsiras atsakingas asmuo, bus iš ko pareikalauti atsakomybės dėl neteisingų ar neteisėtų sprendimų. Tuo tarpu dabar, veikiant vadinamajai „kolektyvinei atsakomybei“, pareikalauti atsakomybės nėra iš ko.

Naujoji tvarka užtikrins subalansuotą ir kokybišką plėtrą. Šiandien netrūksta atvejų, kuomet gyvenamųjų namų kvartalus pastatę verslininkai skuba parduoti butus žmonėms, tačiau visiškai arba tik iš dalies pasirūpina infrastruktūra: keliais, jų išasfaltavimu, inžineriniais tinklais, komunikacijomis ir t.t. Nuo šiol bus privaloma pasirūpinti ir visais šiais elementais: kad žmonės negyventų tiesiog plyname lauke stovinčiuose namuose be būtinų patogumų.

Kalbant apie valstybės reikmes: nustatyta, jog įgyvendinant valstybei itin svarbius projektus užteks Vyriausybės sprendimu patvirtinto plano. Jis turės aukštesnę galią nei visi kiti planai, o tai leis kur kas greičiau įgyvendinti itin svarbius projektus. 
Ministras G. Kazlauskas taip pat primena, jog, atsisakius biurokratinių trukdžių, išplėtojus elektroninės informacijos erdvę, planavimo procesuose aktyviau dalyvaus visuomenė. Žmonės turės galimybę į procesą įsijungti ne kažkada pabaigoje, o jau pradiniame etape. Viso proceso metu jie taip pat galės “kontroliuoti” dokumento rengimą: taip bus užtikrintas tinkamas viešojo intereso gynimas.

Be to, bus nustatyta ir aiški pasiūlymų teikimo, jų nagrinėjimo tvarka. “Numatytos priemonės, kurios planavimo eigoje iškylančius ginčus leis spręsti visų pirma ikiteismine tvarka. Praktika jau ne kartą parodė, kad toks būdas – kur kas greitesnis, efektyvesnis ir pigesnis nei bylinėjimasis teismuose”, - tvirtina ministras G. Kazlauskas.

Kuriant naujojo įstatymo projektą buvo remiamasi geriausia Europos Sąjungos šalių patirtimi, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos erdvinio planavimo sistemomis, kurios pasižymi ilgalaike praktika ir siekia visuotinai pripažintų darnaus vystymosi tikslų.

www.am.lt