Vienas svarbiausių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tikslų - socialinio draudimo įmokų surinkimas ir išieškojimas, kurio realizavimas padeda vykdyti ir kitą svarbų tikslą - socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą gavėjams. Todėl yra aiškiai reglamentuoti teritorinių skyrių veiksmai tais atvejais, kai asmenys pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą.

Neseniai žiniasklaidoje plačiai ir įvairiai buvo komentuojamos Ritos Violetos Degutienės individualios įmonės „Kertupis“ bankroto procedūros. Ši įmonė vykdydama veiklą jau nuo 1999 metų nuolat turėdavo valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą. Todėl Fondo valdybos „Sodros“ Kaišiadorių skyrius šiai įmonei nuolat taikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo iš kredito įstaigose esančių sąskaitų, įsiskolinimų išieškojimas buvo nukreipiamas antstolių kontorai. Buvo tikrinama kaip draudėjas vykdo valstybinio socialinio draudimo prievoles, savininkė keletą kartų buvo kviečiama atvykti į skyrių pokalbiui dėl įmokų nemokėjimo.

„Sodros“ Kaišiadorių skyrius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iš viso kreipėsi tris kartus. Dviem pirmaisiais atvejais – 2005 m. ir 2006 m. R.V. Degutienės įmonė skolas sumokėjo todėl „Sodra“ atsisakė pareikštų ieškinių. Tačiau vėliau VSD įmokos vėl nebuvo mokamos laiku, vėl jas tekdavo išieškoti debeto mokėjimo nurodymais, vėl buvo rašomi raginimai dėl skolos sumokėjimo geruoju. Skola vis augo, o įmonės savininkė kviečiama neatvykdavo į „Sodros“ Kaišiadorių skyrių.

2008 m. balandžio 25 d. įmonės „Kertupis“ savininkė vėl buvo įspėta, kad nesumokėjus skolos iki nustatytos datos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto. Skola nebuvo sumokėta, todėl 2008 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismui buvo išsiųstas trečiasis ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. 2009 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi individuali įmonė „Kertupis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą – yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Todėl, nors R.V Degutienė pervedė į Fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus sąskaitą 5000 Lt, tačiau vadovaujantis minėta Bankroto įstatymo nuostata, teritorinis skyrius negalėjo priimti šio finansinės prievolės įvykdymo, nes teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Fondo valdybos Kaišiadorių skyrius kreipėsi į bankroto administratorių dėl galimybės kuo greičiau baigti bankroto procedūrą maksimaliai sumažinus administravimo išlaidas ir kreditorinius reikalavimus padengiant iš administratoriaus šiuo metu turimų lėšų. Tokiam problemos išsprendimui pritarė ir bankroto administratorius, ir R.V. Degutienė. Įmonės „Kertupis“ savininkei pervedus skolos sumą bankroto administratoriui, pastarasis visiškai patenkino Fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus kreditorinį reikalavimą.

Pasitaiko atvejų, kai bankroto administravimo išlaidos viršija skolos dydį. Todėl Fondo valdyba siūlys Ūkio ministerijai parengti taisykles, kurios numatytų, kad valstybės institucijos prieš teikdamos teismui siūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, vykdytų administratorių apklausą ir pasiūlyta bankroto administravimo paslaugų kaina būtų vienas iš bankroto administratoriaus kandidatūros atrinkimo kriterijų.

Ši nemaloni bankroto istorija turėtų tapti pamoka - draudėjai privalo įsisąmoninti, kad įmokų mokėjimas „Sodrai“ privalomas, tačiau atsakingai elgiantis įstatymai numato skolos ir delspinigių atidėjimo galimybę.

Fondo valdybos Kaišiadorių skyrius, nors ir veikė pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus, tačiau galėjo bendrauti su Valstybine mokesčių inspekcija ir įvertinti tai, kad VMI rengiasi gražinti įmonės „Kertupis“ mokesčių permoką.

www.sodra.lt