Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija patenkino Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą reklamos agentūrų byloje ir pripažino, kad Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, vienijanti rinkodaros komunikacijos verslu užsiimančius ūkio subjektus, ir šios asociacijos nariai, sudarydami draudžiamą susitarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymą.

LVAT sprendime nurodoma, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija ir šios asociacijos nariai (dar 25 pareiškėjai), sudarydami draudžiamą Konkurencijos įstatymo prasme susitarimą reikalauti reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo konkursų organizatorių sumokėti jiems kompensaciją (mokestį) tais atvejais, jeigu konkursas nelaimimas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

LVAT teisėjų kolegija sutiko su Konkurencijos tarybos išvada, kad asociacijos lygmeniu priimtais sprendimais (draudžiamu susitarimu) buvo nustatyta (fiksuota) dalis prekės (paslaugos) kainos - fiksuotas 3000 Lt mokestis už konkursinių pasiūlymų parengimą ir dalyvavimą konkursuose. Jis faktiškai sudarė tokią situaciją, kad konkurso organizatorius, pasirašydamas galutinę sutartį su konkursą laimėjusiu dalyviu, iš viso už galutinį idėjinį produktą turėjo mokėti kainą, kurią sudarė ne tik galutinės sutarties kaina (pasiūlymo, laimėjusio konkursą, kaina), bet ir kompensacijų (konkurso mokesčių), sumokėtų konkurso nelaimėjusiems dalyviams, kainų suma. Nagrinėtu atveju susitarus dėl dalyvavimo paslaugų pirkimo konkursuose sąlygų - konkurso mokesčio taikymo - konkurencijos teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad pasiūlymai konkursams nebuvo teikiami savarankiškai, ir vieną galutinės kainos elementą iš esmės lėmė nebe konkurencija, o pareiškėjų susitarimas.

LVAT sprendime pažymėjo, kad konkurso mokesčio reikalavimas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau konkurencijos teisė draudžia tartis ir derinti konkurentų veiksmus taikant šį mokestį. Pastarieji veiksmai yra laikomi esminiu konkurencijos teisės pažeidimu. Kadangi susitarimo dėl kainų fiksavimo fakto konstatavimas yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymą kilti, o konkrečios, dėl susitarimo kilusios neigiamos pasekmės, nagrinėtu atveju neturėjo būti nustatinėjamos. LVAT taip pat konstatavo, kad Konkurencijos taryba nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsižvelgdama į kiekvieno iš ūkio subjektų atliktų neteisėtų veiksmų trukmę ir kitas aplinkybes, tinkamai individualizavo pareiškėjams paskirtas baudas. LVAT teisėjų kolegijos nuomone, paskirtų baudų dydžiai (pareiškėjams skirtos baudos siekė nuo 2500 iki 481 000 litų) yra teisingi ir proporcingi.

Šios dienos sprendimu LVAT teisėjų kolegija panaikino  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą tenkino. Šis sprendimas yra  galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas yra skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-525-2577-11.