Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

„Mano pagrindiniai motyvai yra tai, kad visoms tautinėms Lietuvos mažumoms būtina padėti tapti lygiaverčiais piliečiais, tai yra padėti jiems integruotis į Lietuvą, jaustis lygiaverčiais, būti gerbiamais, mokėti mūsų brangią kalbą“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė sakė pati mokanti „beveik visas tautinių mažumų kalbas“.

„(Galiu) kalbėti galiu beveik su visais lygiai kokybiškai jų kalba. Labai norėčiau, kad tokią pagarbą pademonstruotų ir tautinės mažumos – Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje“, – sakė šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad sąlygos, kurias turi tautinės mažumos Lietuvoje, yra geriausios lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.

„Visos kitos sąlygos yra geriausios, kokias turi mūsų mažumos Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis. Taigi aš tik didžiuojuosi, kad Lietuva suteikia labai geras sąlygas mūsų visoms mažumoms mokytis, augti, kalbėti savo kalba ir gerbti tą šalį, kurioje gyvena“, – teigė D. Grybauskaitė.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.

Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.

Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.

Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.

Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias pavadino „priverstiniu gyvenimo normų nustatymu“.

G. Steponavičius: „Mes rūpinamės ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų jaunimu“

Prezidentei trečiadienį pasirašius Seimo priimtą Švietimo įstatymą, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad platesnis lietuvių kalbos vartojimas įstatyme numatytas rūpinantis tautinių mažumų jaunuoliais.

„Mes norime rūpintis ne tik lietuviškai kalbančia, bet ir tautinių mažumų augančia jaunąja karta, kad jie ne šiaip būtų augantys šiame krašte, bet ir būtų šito krašto piliečiai. Taip pat kad šie papildomi valstybinės kalbos mokėjimo įgūdžiai leistų jiems lengviau po mokyklos baigimo tiek stoti ir įgyti kokybišką išsilavinimą, tiek integruotis į visuomenę gaunant jų išsilavinimo vertas karjeras“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministras.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai savo ruožtu piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo rugsėjo tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Pasak G. Steponavičiaus, pasiruošimui dėstyti pagal naują tvarką šiemet skirta per 3 mln. litų.

„Tam, kad būtų pasiruošta mokyti tautinių mažumų mokyklose, yra baigiamas ruošti detalus priemonių planas, apimantis visų tautinių mažumų pedagogų mokymus, metodinės medžiagos, įskaitant vadovėlius, parengimą, ir papildomus priedus tiems mokytojams, kuri dirbs didesniais krūviais. Sumos šiais metais yra per 3 mln. litų, ir kartu su tautinių mažumų mokyklų atstovais mes tą pasirengimo planą įgyvendinsime“, – kalbėjo ministras.