Praėjusią savaitę Nacionalinėje teismų administracijoje buvo laikomas pirmasis pretendentų į teisėjus egzaminas, organizuotas pagal naująją – nuo š. m. gegužės 10 d. įsigaliojusią – tvarką. Iš septyniolikos į egzaminą atvykusių asmenų, egzaminą išlaikė devyni. 

Nuo šiol pretendentų į teisėjus egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Pirmajai egzamino daliai, kurią vietoje buvusių penkių teorinių klausimų sudaro testas iš 40 klausimų, skiriama 1 valanda. Asmenys, teisingai atsakę į 30 klausimų, turi teisę toliau laikyti egzaminą – spręsti praktines užduotis. Antrąją – praktinę – dalį, kaip ir iki šiol, sudaro dvi užduotys, kurias egzaminą laikantys asmenys turi išspręsti per 2,5 val. Sprendžiant užduotis nebegalima naudotis teismų praktika, tačiau ir toliau leidžiama vartyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kodeksus, įstatymus ir kitus norminius teisės aktais. 

„Testas, kurio metu negalima naudotis jokiais teisės aktais, yra geresnis metodas įvertinti žinias žmogaus, kuris yra išprusęs ir turi sukaupęs bendrų teisės žinių bagažą. Juk „iškalti“ visą medžiagą pagal egzamino programą, kuri susideda iš aštuonių skirtingų teisės sričių, neįmanoma. Tačiau jeigu asmuo orientuojasi teisėje ir logiškai mąsto, atsakyti į klausimus, prie kurių pateikiami keli variantai, bus paprasčiau“,– pasikeitusią tvarką komentuoja Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkas Benediktas Stakauskas. Pasak pirmininko, draudimas naudotis teismų praktikos biuleteniais pretendentams suteikia daugiau laisvės savarankiškam loginiam mąstymui. 

Pasikeitė ir egzamino vertinimo sistema: teorinė dalis nebevertinama balais, o galutinį egzamino rezultatą sudaro praktinės dalies užduočių įvertinimų vidurkis. Abi praktinės dalies užduotys vertinamos atskirai ir už kiekvieną būtina surinkti ne mažiau kaip 7 balus. Taigi išlaikiusiu egzaminą nuo šiol laikomas asmuo, už kiekvieną užduotį gavęs 7 arba daugiau balų.