Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotam Savanoriškos veiklos įstatymo projektui. Jame apibrėžiami savanoriškos veiklos ypatumai, vykdymo principai, organizavimo tvarka, savanorio statusas bei kiti su savanoriška veikla susiję klausimai. Iki šiol įstatymo, kuris reglamentuotų savanorišką veiklą, Lietuvoje nebuvo. Už balsavo 99, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Savanoriškos veiklos įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis viešinti savanorišką veiklą, sudaryti palankias sąlygas šios veiklos plėtrai bei išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su savanorio statusu, savanoriškos veiklos organizavimu ir išlaidų, susijusių su savanoriška veikla, kompensavimu. 2011-ieji yra Europos savanoriškos veiklos metai, tad norime visus paskatinti nelikti abejingais tiems, kam savanoriška veikla gali būti didelė pagalba. Tikime, kad šis įstatymas padės Lietuvoje savanorišką veiklą vykdyti gerokai sklandžiau.

Įstatymo projekte nustatyta, kad savanoriškas darbas – tai savanorio neatlygintinai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Taip pat svarbu, kad savanoris veiklą atliktų laisva valia ir negaudamas atlygio. Savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje teisėtai esantys užsieniečiai.

Taip pat numatyta, kad savanoriui kvalifikacija nėra būtina, bet, atsižvelgiant į savanoriškos veiklos vykdymo sričių įvairovę ir specifiką, nurodoma, kad savanoriškos veiklos organizatoriai ar atskiras veiklos sritis reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti specialios kvalifikacijos reikalavimus savanoriams (pvz., darbas su vaikais, neįgaliais asmenimis ir pan.).

Siekiant savanorišką veiklą atriboti nuo pelno siekiančios veiklos ir sumažinti galimybes po savanoriška veikla paslėpti nelegalų darbą, įstatymo projekte išvardinamas galimų savanoriškos veiklos organizatorių sąrašas. Jais gali būti Lietuvoje įregistruotos ne pelno organizacijos: labdaros ir paramos fondai, biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių filialai ir atstovybės, politinės partijos, profesinės sąjungos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos.

Taip pat Savanoriškos veiklos įstatymo projekte nustatyta, kada savanoriškos veiklos organizatorius turi su savanoriu sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos sutartį. Ji turės būti sudaroma tuo atveju, kai numatoma savanoriui kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas, ir tuomet, kai sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.

Savanoriškos veiklos įstatymo projektui dar turi pritarti Prezidentė.