Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija atmetė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir pripažino, kad paramos sankcija už ginčijamame sprendime nurodytą pažeidimą - žolės deginimą pareiškėjos deklaruotame žemės sklype esančiame lauke, buvo pritaikyta nepagrįstai.

Nacionalinei mokėjimų agentūrai pareiškėja G. K. buvo pateikusi paraišką, kurioje deklaruotas 13,12 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Atlikus paraiškos vertinimą buvo apskaičiuota 4 499,61 Lt paramos suma. Tačiau NMA, nustačiusi, kad pareiškėja žemės sklype esančiame lauke nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimo, paramą sumažino 23 procentais. NMA sprendime teigė, kad ši sankcija buvo grindžiama reikalavimo "ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievos žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos" pažeidimu.

LVAT nutartyje pabrėžė, kad Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kai jame nėra nurodyti konkretūs, objektyvūs faktiniai duomenys, patvirtinantys pažeidėjo neteisėtus veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes, pagrindžiantys sprendimo priėmimą. Be to, Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymo taikymą metodika nustato, kad tyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi atvejai, susiję su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai. Kaip LVAT nustatė, Agentūros priimtas sprendimas taikyti sankcijas buvo pagrįstas išimtinai vertinant pasekmes - nudegusius plotus. Teismui pateiktuose žemėlapiuose, kuriuose pažymėti nudegusių laukų plotai, buvo užfiksuotas kitas nudegęs žemės sklypas, ženkliai (kelis kartus) didesnis negu šalia esanti nudegusi pareiškėjai priklausiusio sklypo dalis, todėl tikėtina prielaida, kad buvo deginama šalia esančiame sklype, iš kur ugnis savaime persimetė į pareiškėjos sklypo dalį. Tokie duomenys kelia pagrįstas abejones pareiškėjos veiksmų neteisėtumu.

LVAT konstatavo, kad, kai nėra nustatyti konkretūs pareiškėjos neteisėti veiksmai (neveikimas), nėra jokių prielaidų vertinti jos kaltę kaip tyčią. Agentūra turėjo pareigą įrodyti, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros, arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, dėl to kilo pasekmės - žolė buvo deginama. Remiantis tuo, kas anksčiau buvo išdėstyta, LVAT Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą dėl sankcijos pritaikymo panaikino.

Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-492-2630-11.