Šiais pakeitimais Vyriausybė siekia užtikrinti, kad skiriamos lėšos garantuotų efektyvesnį bedarbių profesinį mokymą, skaidrų lėšų panaudojimą ir užtikrintų bedarbių įsidarbinimą iškart baigus mokslus, pasitobulinus.

Pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jei Seimas pritars pataisoms, Lietuvos darbo biržoje būtų įdiegta nauja sistema, kuri suaktyvins valstybės, darbdavių ir bedarbių bendradarbiavimą, siekiant konkretaus tikslo – paruošti žmogų dirbti konkretų darbą konkrečioje darbo vietoje ir jį įdarbinti. Pretenduoti į tokius kursus galės ne vien registruoti bedarbiai, bet ir apie atleidimą įspėti žmonės.

Tarp bedarbio, darbo biržos ir darbdavio būtų pasirašoma trišalė sutartis, o bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti, kur bus mokomas. Kursus visai ar iš dalies apmokės darbo birža.

Tokiu būdu įdarbintą žmogų darbdavys įsipareigotų išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei vienerius metus, o bedarbis – joje dirbti ne trumpiau nei pusę metų. Ši vadinamoji „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis turint konkretų tikslą – įsidarbinti, o darbdaviams – parengti darbuotojus pagal savo poreikius.

Todėl nuo šiol profesiniam mokymui skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau ir kur kas daugiau bedarbių įsidarbins iškart po profesinio mokymo.

Profesinio mokymo teikėju galėtų būti ne tik profesinio mokymo įstaiga, bet ir darbdavys, kuris nori įdarbinti bedarbį, prieš tai patobulinęs jo kvalifikaciją.

Pagal naująją sistemą profesinis mokymas būtų organizuojamas ir tiems bedarbiams, kurie yra pasirašę sutartį su teritorine darbo birža ir įsipareigoję baigę mokymus pradėti savarankišką veiklą, kuria versis ne trumpiau nei pusę metų. Trečiu atveju profesinį mokymą siūloma organizuoti pagal Lietuvos darbo biržos atliktas darbo rinkos prognozes, kuriose ji nustatytų, kad darbo rinkoje atsiras naujų darbo vietų ir šių darbo vietų neužpildys švietimo įstaigų planuojami parengti specialistai.

Tokie profesiniai mokymai būtų finansuojami iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, darbdavio lėšų ar kitų šaltinių.

Bedarbiui būtų skiriamos ne tik lėšos, kuriomis būtų padengtos profesinio mokymo išlaidos, bet ir stipendija, esant poreikiui dengiamos kelionės, apgyvendinimo ir privalomąjį sveikatos tikrinimo išlaidos.