Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1831-11, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vidaus tarnybos pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo (KT) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu prieštaraujančio Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo, priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ginčas buvo kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios tuo laikotarpiu, kada galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos, priteisimo. Kaip 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius "Darbo užmokestis" ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijai.

Šioje konkrečioje administracinėje byloje LVAT sprendė klausimą dėl pareigūno teisės gauti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį iki minėto Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. priėmimo. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo nustatytas teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, LVAT atmetė atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 075, 43 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

LVAT pabrėžė, kad tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje teismas nevykdytų  iš Konstitucijos kylančios teismo pareigos šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteistų pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, kai įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, tai būtų nesuderinama su Konstitucija ir asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Anot teismo, pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o asmuo net ir per įstatyme nustatytą terminą kreipęsis į teismą, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų.

LVAT šia nutartimi nuosekliai vysto ir plėtoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be kita ko, siekiant atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas.

Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-575-1831-11.