Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą dėl valstybės ir savivaldybės pareigos atlyginti dėl viešojo valdymo institucijų veiksmų atsiradusią turtinę žalą privačiam asmeniui, konstatavo, kad nebūtų teisinga visą riziką dėl neteisėto ir todėl vėliau panaikinto detaliojo plano, kurio rengimo organizatoriumi buvo savivaldybė, o teigiamą išvadą dėl jo pateikė apskrities viršininko administracija, perkelti privačiam asmeniui, kuris buvo suinteresuotas minėto plano parengimu.

Išnagrinėjusi bylą išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad verslo ar kiti privatūs subjektai turi būti rūpestingi, sąžiningi ir apdairūs, domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau taip pat patikslino, jog tokiu, koks yra nagrinėjamas atvejis, kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai, visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui būtų neteisinga. Toks įstatymų aiškinimas, jog valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, tokiu būdu pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylančią pareigą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Anot LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei už savo veiksmus prisiimti atsakomybę.

Išnagrinėtoje byloje LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas į inicijuotą teritorijų planavimo procesą iš tiesų investavo lėšų, kurios, panaikinus teritorijų planavimo dokumentus, nedavė lauktos grąžos ir galėjo būti pripažintos pareiškėjo patirta atlygintina žala. Byloje taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmų bei anksčiau aptartos patirtos turtinės žalos. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad trys būtinosios deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį buvo įvykdytos, todėl pareiškėjas galėjo iš valstybės reikalauti atlyginti su viešojo valdymo institucijų neteisėtais sprendimais susijusią žalą.

Pasak LVAT pirmininko Ričardo Piličiausko, šis ir kiti sprendimai, kuriuose administraciniai teismai priteisia pareiškėjams valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais nulemtą žalą, viena vertus, rodo, kad pažeistų teisių gynyba administraciniame teisme atitinka aukščiausius žmogaus teisių gynimo standartus bei Europoje pripažįstamus bendruosius teisės principus, antra vertus, įpareigoja valstybės institucijas veikti atsakingai. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nustato, jog valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją, teismo pirmininkas šioje byloje kreipėsi į atsakovus su prašymu informuoti, kaip bus įgyvendinama regreso teisė į žalą padariusius asmenis, dėl kurių veiksmų valstybei ir savivaldybei kilo pareiga atlyginti žalą.

Nutartis skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje http://www.lvat.lt, bylos Nr. A-62-1119-11.