Jau pranešėme, kad Seimas pritarė Pilietybės įstatymo naujai redakcijai, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galės turėti du pasus.

Už šį įstatymą pirmadienį balsavo 78, prieš - 4, susilaikė 9 parlamentarai. Naujasis pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus. Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai "salelėse" kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Naujo įstatymo būtinybė iškilo, kai Konstitucinis Teismas 2006 metų lapkričio 16 dienos nutarimu pabrėžė, kad galiojantis Pilietybės įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo,  dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis.

Pakomentuoti Seimo priimtas Pilietybės įstatymo nuostatas paprašėme tarptautinės teisės ekspertą Dainių Žalimą.

Deja, bet tai vienas prasčiausių Seimo priimtų įstatymų tiek Konstitucijos požiūriu, tiek apskritai teisiniu požiūriu. Tai tiesiog bandymas ignoruoti Konstitucinio Teismo nutarimą. Apmaudi situacija, kai įstatymo rengėjai populistiškai skuba prieš rinkimus, nes esą bando įsiteikti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir net nesistengia kruopščiai parengti įstatymo nuostatų. Pavyzdžiui, teko girdėti kelias – labai prieštaringas - interpretacijas, ką reiškia nuostata „tradiciškai gyvenantys lietuvių kilmės asmenys valstybėse, kurios turi sieną su Lietuva“. Susidaro įspūdis, kad įstatymas priimtas, orientuojantis į biurokratinį aparatą, pasirenkant technines formuluotes, nesirūpinant, kad jos būtų aiškios visiems. Spėju, kad, jei kas nors apskųs naująjį įstatymą Konstituciniam Teismui, jis bus pripažintas niekiniu. Mano galva, tai supranta net patys šio įstatymo rengėjai.

Esu įsitikinęs, priimtas įstatymas neturi nieko bendro nei su tautiškumo puoselėjimu, nei su solidarumo skatinimu. Jis paniekina galiojančią pilietybės sampratą, pasak kurios, pilietybė - tai abipusis įsipareigojimas: tiek valstybės įsipareigojimas žmogui, tiek ir žmogaus – valstybei.

Susidaro įspūdis, kad kartais dabar galiojančios pilietybės įgyjimo nuostatos yra sąmoningai painiojamos, o visuomenė klaidinama. Jei būtų tinkamai įsiklausoma į tai, ką numato dabartinis įstatymas, nereikėtų jokių ypatingų pataisų, o nesusipratimų kiltų kur kas mažiau. Juk yra aiškiai pasakyta, kad visi asmenys kurie jau turėjo dvigubą pilietybę iki to laiko, kai buvo pateiktas Konstituinio Teismo išaiškinimas, ją ir išlaiko. T.y. niekas iš nieko nenori atimti turimos dvigubos pilietybės. Naujosios nuostatos galioja tik tiems asmenims, kurie turėdami Lietuvos pilietybę sąmoningai siekia kitos valstybės pilietybės ir ją įgyja. Asmeniškai nemanau, kad šiuos asmenis reikėtų premijuoti jiems suteikiant dvigubą pilietybę.  

Esu įsitikinęs, kad daug išmintingiau būtų elgtis kaip elgiasi Lenkija, kur kiekvienas lenkų kilmės žmogus gauna „lenko korta“. Pastaroji suteikia jam praktiškai visas teises, kurias suteikia pilietybė, išskyrus balsavimo teisę. Lygiai taip pat ir Lietuvoje galėtume išnaudoti neterminuotą teisės į pilietybę išsaugojimo galimybę lietuvių kilmės asmenims. Jis įgalina suteikti teisę į pilietybę visiems lietuvių kilmėms asmenims nepaisant nuo jų gyvenamosios vietos. Pastarieji galėtų bet kada įgyti Lietuvos pilietybę. Tereikėtų išpildyti vieną sąlygą – atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Taigi asmeniui būtų išduodamas dokumentas, liudijantis jo pilietybę ir jis galėtų naudotis visomis pilietybės suteikiamomis teisėmis išskyrus teisę balsuoti Seimo ir Prezidento rinkimuose. Žinoma, turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai kitos valstybės pilietybė pagal tos šalies įstatymus įgyjama be žmogaus valios (pvz. gimstant) arba jei jos paprasčiausiai neįmanoma atsisakyti, o kai kuriose valstybėse tokia nuostata yra įtvirtinta. Šie atvejai turėtų būti suvokiami kaip išskirtiniai ir jiems skiriamas atskiras dėmesys.

Manau toks sprendimas būtų kur kas labiau atitikęs Konstitucijos dvasią, o dabar, deja, propaguojamas teisinis nihilizmas.

 ___________________________________________________