LR Vyriausybė 2008 04 17 nutarimu Nr. 370 patvirtino naują inventorizacijos atlikimo tvarką. Pastaruoju metu vis labiau įsigali teisės aktų keitimo praktika, kai užuot patobulinus keletą punktų, keičiamas visas dokumentas. Tad ir šį kartą, norint aptikti pakeitimus, tenka šalia pasidėjus lyginti dvi inventorizacijos tvarkos redakcijas. O tų pakeitimų, kaip visada, ne tiek ir daug.

 Esminių pakeitimų naujoje inventorizacijos tvarkos redakcijoje beveik nėra. Daugelyje įmonių šiuo metu inventorizacija atliekama atvirkščiai, nei reglamentuota tvarkoje. Inventorizacijos komisijos, užuot registravusios turto saugojimo vietose faktiškai rastus daiktus ir šiuos duomenis lyginusios su buhalterijos duomenimis, pasiima iš buhalterijos apskaitoje registruoto turto sąrašus ir pagal juos suregistruoja faktiškai rastus vienetus. Suprantama, kad taip inventorizuojant, neatitikimų beveik nebūna. Mažosiose įmonėse turtas dažnai visai neinventorizuojamas, geriausiu atveju, remiantis apskaitos duomenimis, sudaromas tik inventorizacijos aprašas. Tai nestebina, juk statistikos duomenimis, daugiau nei pusėje Lietuvos įmonių dirba ne daugiau kaip keturi darbuotojai. Tad iš tokio kolektyvo sudaryti kompetentingą inventorizacijos komisiją – išties nelengvas darbas. Neteko girdėti, kad kas nors būtų pasinaudojęs tvarkos siūloma galimybe inventorizacijai atlikti samdyti specialistus iš šalies. Taigi, ar ne laikas šią inventorizacijos atlikimo tvarką įvardyti savotiška „gerąja praktika“ ir padaryti rekomendacinio pobūdžio. Dėl to finansinės atskaitomybės duomenų, kurių teisingumui užtikrinti daugiausia ir skirta inventorizacija, kokybė tikrai nesuprastės.

Pakeistos sąvokos

 Ieškant reglamente pasikeitusių nuostatų, pirmiausia į akis krinta pakitusios sąvokos ir jų apibūdinimai. Pavyzdžiui,  daugelį metų sėkmingai gyvavę atskaitingi asmenys tapo atsakingais asmenimis. Kalbos požiūriu sąvoka gal ir tapo taisyklingesnė, bet susikalbėti bus sunkiau. Net pradedančiajam buhalteriui nereikia aiškinti, ką reiškia atskaitingas asmuo. Atsakingas asmuo – visiškai bendra sąvoka. Juk asmuo gali būti atsakingas už švarą, tvarką, darbų saugą, bendradarbio pasveikinimą ir begalę kitų dalykų. Taigi dabar paminėję atsakingą asmenį, turėsime patikslinti, kad kalbame, pavyzdžiui, apie į komandiruotę išvykusį Petrą, kuriam išmokėtas komandiruotės avansas, arba ūkvedį Saulių, kuris perka įvairias kanceliarines prekes. Be to, atskaitingo asmens sąvoka išliko Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, nors jos buvo tobulintos vos prieš kelis mėnesius. Tai reiškia, kad dabar tą patį asmenį teks vadinti dviem vardais: kai jam, tarkime, išmokamas avansas komandiruotės išlaidoms, jis bus atskaitingas asmuo, o kai jo nepanaudotas avansas bus inventorizuojamas, taps atsakingu asmeniu. Be to, įmonės vadovo įsakymu dabar reikėtų tvirtinti jau du sąrašus: atskaitingų asmenų ir atsakingų asmenų. Blogiausia tai, kad taip tobulinant buhalterinę kalbą, paliekamos akivaizdžios klaidos. Tarkime, ir naujojoje tvarkos redakcijoje išliko turto pajamų ir išlaidų dokumentai, nors Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, kad išleisti galima pinigus, o žaliavos ar medžiagos yra sunaudojamos ir nurašomos, bet ne išleidžiamos. Be to, skolų inventorizacijos tvarkoje išliko beviltiškų skolų sąvoka, nors kituose apskaitos reglamentuose jos vadinamos abejotinomis skolomis.

Sezoninę veiklą vykdančių įmonių inventorizacijos ypatumai

 Kitas pakeitimas susijęs su inventorizacijos atlikimo prievole. Vietoje žemės ūkio įmonių atsirado įmonės, kurių veikla sezoninė. Pakeitimas gan keistas vien jau dėl to, kad sezoninės veiklos įmonių kategorija įstatymuose iš viso neapibrėžta. To ir negalima padaryti, nors šios įmonės įpareigotos atsargas inventorizuoti ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Juk visiškai nesvarbu, ar įmonė eksploatuoja slidinėjimo trasą, ar superka ir perdirba grybus, ar nuomoja vasarnamius. Tvarkoje nėra jokių išlygų dėl pasirinktų finansinių metų pabaigos datos. Be to, reglamentuojant tokių įmonių nebaigtos gamybos inventorizacijos tvarką, aiškinama, kad jos turi įvertinti rudeninį laukų arimą, pūdymų ruošimą, dirvos tręšimą ir daug kitų aplinkybių, būdingų išimtinai žemės ūkiui. Nepateiktas nė vienas pavyzdys, tinkantis dviračių ar valčių nuomai ir kitai sezoninei veiklai. Tad šio pakeitimo prasmė taip ir lieka neaiški.

Užsienyje esantį turtą galima inventorizuoti rečiau

 Atsirado nauja nuostata, kad įmonė s vadovas, atsižvelgdamas į inventorizuojamo turto vertę ir inventorizacijos atlikimo sąnaudas, gali nustatyti užsienio valstybėse esančio įmonės turto, kuriuo naudojasi atstovai užsienyje, ilgesnį nei metai inventorizacijos periodiškumą. Kitaip tariant, užsienyje esantis įmonės turtas iš viso gali būti neinventorizuotas. Ši nuostata labai paranki tų įmonių vadovams ir savininkams, kurie šiltuosiuose kraštuose įmonės lėšomis įsigyja „veiklai vykdyti“ skirtus butus, vilas ir kitą nekilnojamąjį turtą. Dabar buhalteriams bus dar sunkiau sužinoti, kokia tikroji tokio turto paskirtis.

 Kito pakeitimo esmė – sąvoka apskaita pakeista į sąvoką buhalterinė apskaita. Šis, atrodytų, redakcinio pobūdžio pakeitimas kai kur iš esmės pakeitė tvarkos nuostatas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktą buhalterinės apskaitos apibrėžimą , tai yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo sistema. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu, buhalterinėje apskaitoje neregistruojamas įmonės naudojamas svetimas turtas, nes tokio turto atsiradimas nelaikomas nei ūkine operacija, nei ūkiniu įvykiu. Dažniausiai svetimas turtas įmonės veikloje naudojamas nuomos ar panaudos sutarties pagrindu, priimamas laikinai saugoti ar remontuoti, kartais – perdirbti. Todėl nuostata, kad radusi į buhalterinę apskaitą neįtraukto turto, inventorizacijos komisija ne tik jį turi įrašyti į inventorizacijos aprašą, bet ir nustatyti nusidėvėjimo laipsnį bei, pasitelkusi nepriklausomus turto vertintojus, įvertinti, reiškia, kad aptikusi svetimo turto, inventorizacijos komisija bus priversta atlikti daug papildomo darbo ir surašyti ne vieną papildomą dokumentą.

Daugelis pakeitimų neesminiai

 Dar viena naujovė – detaliau paaiškinta inventorizacijos, atliekamos įvykus vagystei ar stichinei nelaimei, tvarka. Reikalaujama surašyti tris inventorizacijos aprašo egzempliorius, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius paskutinę inventorizacijos dieną atiduodamas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniu, antrasis atiduodamas (išsiunčiamas) policijai (griežtai laikantis visų tvarkos reikalavimų, policijai reikėtų siųsti ir, pavyzdžiui, dėl potvynio prarasto turto inventorizacijos aprašą), o trečiasis – materialiai atsakingam asmeniui.

 Inventorizacijos atlikimo tvarkoje naujovių ras įmonės, kurios atsargas apskaito periodiškai. Pagal senąją redakciją ir tokiais atvejais buvo reikalaujama suregistravus faktiškai rastą atsargų kiekį, jį lyginti su buhalterinės apskaitos duomenimis ir skirtumus registruoti sutikrinimo žiniaraštyje. Kadangi periodinio būdo ypatumas tas, kad per ataskaitinį laikotarpį sunaudotas kiekis nurašomas tik to laikotarpio pabaigoje, lygindami faktinį kiekį su buhalterinės apskaitos duomenimis, visada faktinį likutį rasime mažesnį už tą, kuris užregistruotas buhalterinės apskaitos sąskaitose. Naujojoje inventorizavimo tvarkos redakcijoje įrašyta nuostata, kad taikant periodinį būdą, tokių atsargų sutikrinimo žiniaraštis nesudaromas. Tai reiškia, kad buhalterinės apskaitos duomenys patikslinami pagal faktiškai rastą atsargų likutį.

www.paciolis.lt