Verslui išgyvenant ne pačius geriausius laikus į apyvartą grįžo ir vekseliai – norint gauti paskolą banke, neužtenka užstatyti įmonės turto, dažnai savininkas ar akcininkas pasirašo ir dokumentą, kad už kreditą laiduoja ir asmeniniu turtu.

„Prašiau 2 mln. Lt paskolos, gavau UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantiją, užstačiau 12 mln. Lt vertės turtą, kurio likvidacinė vertė – 5 mln. Lt, ir bankas vis tiek iš manęs paprašė, kad bendrovės akcininkai pasirašytų vekselius visai kredito sumai. Nesuprantu, kaip galima taip elgtis, kodėl bankai nepasitiki valstybės garantijomis“, – piktinasi Aura Gorbikienė, UAB „Lodeksa“, auginančias dėles, direktorė. Jos teigimu, kai kurių bankų kreditavimo skyriaus darbuotojai jai tiesiai šviesiai sakė, kad valstybės garantijos jiems neįdomios.

Verslininkės skundžiasi, kad imant kreditą finansų institucijos privertė su užsienio pirkėjais sudaryti sutartis dėl didelių pardavimų fiksuota kaina. Kraujasiurbių kainoms padidėjus, bendrovė savo augintines priversta pardavinėti pigiau nei galėtų. „Lodeksos“ vadovė tikina, kad jau šią žiemą jų apyvarta pasieks 1 mln. EUR.

Rengiasi bėgti

„Kodėl komercinių bankų niekas nesutramdo. Prisibijau, kad jei ištiks nesėkmė, bus pigiai parduotas įmonės turtas, o likusi paskolos suma išieškota iš akcininkų, kurie pasirašė vekselius“, – nerimauja p. Gorbikienė. Jos nuomone, bankų vadybininkai net nesistengia įsigilinti į verslo specifiką ir padėti verslui, tik ieško, kaip kuo labiau apsidrausti nuo galimų netikėtumų.

Verslininkė teigia, kad jau žvalgosi į užsienio finansų institucijas, nes nebenori bendrauti su mūsų šalies kredito įstaigomis ir nebenori joms duoti uždirbti.

„Mechanizmas, kai suteikiant paskolą būdavo reikalaujama laiduoti įmonės savininko ar akcininkų turtu, veikė prieš keliolika metų. Dabar tiesiog sugrįžome į tuos sunkmečio laikus“, – konstatuoja Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius. Jis neslepia, kad vis dėlto tokius bankų politikos pokyčius vertina teigiamai, nes verslininkus priverčia daug atsakingiau planuoti veiklą ir realistiškiau vertinti ateities vizijas. LVDK vadovo žiniomis, paskolų išdavimas pradėjo griežtėti ir nauji reikalavimai atsirado padidėjus įmonių nemokumui, o tokie nauji reikalavimai leidžia lanksčiau spręsti finansavimą. Anksčiau savininkai vengdavo taip rizikuoti, dabar požiūris keičiasi.

„Jei bendrovės įstatinis kapitalas 10.000 Lt, ji negali pretenduoti į bet kokią normalią paskolą, o į nekilnojamojo turto dalį bankai žiūri labai atsargiai, nes šiais laikais balanse esantis turtas nebėra rodiklis. Kaupti turto finansų institucijos nenori. Jei bendrovės apyvarta nedidelė, mieliau norima garantijos asmeniniu turtu“, – finansų institucijas pateisina p. Arlauskas. Jo žiniomis, vekseliai išduodami vis dažniau. Tai ypač būdinga mažesniems bankams.

Vadovas mano, kad didesnė bėda ta, jog neveikia nedidelių bendrovių mikrokreditavimo sistema ir smulkusis verslas priverstas laikytis finansinės „dietos“, nes neturi pasirinkimo galimybių, kaip sutikti su visomis siūlomomis sąlygomis.

Geriau asmeniškai

„Duodami kreditą kartais prašome ir vekselių, nors dabar jų ir išduodame mažiau nei prieš keletą metų. Užstatu mieliau imame įmonių likvidų turtą“, – tikina Elina Pranckevičienė, Šiaulių banko Šiaulių filialo kreditavimo skyriaus viršininkė. Anot jos, kartais už paskolą įmonei įkeičiamas ir savininko turtas, kaip papildoma garantija.

Kiek garantijų reikia, bankas kiekvienu atveju svarsto atskirai, tačiau mieliau norima likvidaus turto, pavyzdžiui, paklausaus nekilnojamojo turto strateginėse vietose. Nors jo kainos ir sumažėjo, tačiau paklausa dar yra.

„Hansabanko“ Kreditavimo departamento direktorius Mindaugas Steikūnas taip pat neneigia, kad klientų kartais paprašoma nuvykti pas notarą ir pasirašyti dokumentus, jog už įmonės paskolą garantuojama asmeniniu turtu.

„Išieškojimas pateikus vekselį daug paprastesnis nei įprastine tvarka. Savininko turtas iš karto parduodamas, nereikia bylinėtis, atsiskaitinėti su darbuotojais. Bankai mažiau rizikuoja, nes paprastai akcininkų asmeninis turtas likvidesnis nei bendrovės, be to, pardavus turtą nereikia pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir kitomis institucijomis“, – kreditinių įstaigų norą pasirašyti vekselius komentuoja p. Arlauskas.

Vekseliai populiarūs

„Tokie atvejai kaip „Lodeksos“ dažni. Bankai prašo arba vekselio, arba akcininkų, kaip fizinių asmenų, laidavimo. Finansų institucijas galima suprasti, nes ekonominiai padėčiai prastėjant visi nori apsidrausti. Mes šitų dalykų nerevizuojame, tai kiekvieno banko vidinės tvarkos reikalas“, – patirtimi dalinasi Zita Gurauskienė, INVEGA generalinė direktorė.

Vadovė pažymi, kad jos vadovaujamai įstaigai vis dažniau tenka svarstyti, ar verta patenkinti į keblią padėtį patekusių bendrovių prašymus atidėti paskolos mokėjimą ir pakeisti sąlygas.

„Manau, prašyti papildomų garantijų natūralu, nes į mus kreipiasi bendrovės, kurios pradeda veiklą ir dažnai jas kredituoti ganėtinai rizikinga“, – pripažįsta p. Gurauskienė. Statistikos, ar jau buvo atvejų, kad išieškojimas būtų pasiekęs ir bendrovių ar jų akcininkų turtą, ji neturi.

Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja:

Pirmiausia negrąžintas kreditas išieškomas iš įmonės turto. Jei jo neužtektų, išieškojimas būtų nukreiptas į vekselį pasirašiusio asmens nuosavybę. Prašyti vekselio įstatymas bankui nedraudžia, tik paskolos gavėjas gali atsisakyti pasirašyti šių dokumentų. Išieškojimas paprastesnis pagal vekselį, nes notaras įrašo vykdomąjį įrašą ir pradedamos teisminės procedūros, nebent sutartis su banku numato kitaip. Negrąžinus įprastinės paskolos, išieškojimas pradedamas tik teismo sprendimu.

Arūnas Milašius

Daugiau verslo naujienų: www.verslozinios.lt

  ___________________________________________________