Teisingumo ministerija, reaguodama į spaudoje pasirodžiusius pranešimus dėl teisingumo ministro įsakymu patvirtintų notarų imamo atlyginimo už labdaros ir paramos sutartis dydžio, informuoja, kad šiuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės neatitinka faktų.

Pakeitimai buvo padaryti atsižvelgus į atvejus, kuomet juridiniai asmenys piktnaudžiavo perleidinėdami nekilnojamąjį turtą kaip paramą ar labdarą. Atleidus tokius asmenis nuo mokesčio notarui, valstybės biudžetas taip pat negaudavo atitinkamos jų dalies. Be to, šie pakeitimai, skirtingai nei teigiama, neliečia labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų interesų.

Pažymėtina, kad nuostata, numatanti, jog notaras už labdaros ar paramos teikimo sutarties patvirtinimą gali imti atlygį nuo 0,3 iki 0,5 procento nuo aukojamos sumos, galioja dar nuo 2007 m. birželio mėn. 15 d. Iki tol nuo mokesčio notarui už labdaros ar paramos sutarties patvirtinimą buvo atleisti ne tik asmenys, dovanojantys  ar kitaip perduodantys turtą labdaros ar paramos fondams (kurie yra atleisti ir šiuo metu), bet ir asmenys, aukojantys kitiems labdaros ir paramos gavėjams. 

Praktikoje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai juridiniai asmenys sudarinėdavo nekilnojamojo turto sandorius kaip paramos ar labdaros sandorius ir buvo atleidžiami nuo mokesčio notarui. Pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktą informaciją, Lietuvoje šiuo metu veikia apie 1150 labdaros ir paramos fondų ir apie 19 000 juridinių asmenų, turinčių paramos gavėjo statusą.

Taigi, 2007 m. gegužės 28 d. keičiant teisingumo ministro įsakymą, nustatantį notarų atlyginimo dydžius, buvo numatyta, kad notaro atlyginimas neimamas iš asmenų, dovanojančių ar kitaip perduodančių turtą tik labdaros ir paramos fondams.

Ministerija paneigia paskleistą informaciją apie neva „atimtą iš notarų galimybę prisidėti prie labdaros neimant mokesčio“.

Pažymėtina, kad tiek pagal Notariato įstatymą, tiek pagal teisingumo ministro įsakymą, notaras, atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, gali iš viso ar iš dalies atleisti labdarą gaunantį asmenį nuo atlyginimo mokėjimo. Labdaros ir paramos įstatymas nustato, kad labdaros gavėjais pripažįstami: neįgalieji, ligoniai, vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai, nedirbantys pensininkai, bedarbiai, asmenys, pripažinti nukentėjusiais, šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių ir kt. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad notarai tokius labdaros gavėjus gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo atlyginimo mokėjimo. Notarui suteikta teisė pačiam spręsti, ar imti atlygį iš tokių socialiai pažeidžiamų asmenų, taip pat kokio dydžio atlygį imti iš kitų labdaros ir paramos teikėjų ar gavėjų.

Be to, ne visais atvejais teikiant labdarą arba paramą reikia kreiptis į notarą. Pagal Civilinį kodeksą kilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos, kai dovanojama didesnė kaip 5 tūkst. litų suma, o notarinės formos tik tada, kai jos suma didesnė kaip 50 tūkst. litų.

Paminėtina ir tai, kad po aptariamos nuostatos įsigaliojimo notarų atlyginimo dydžius peržiūrėjo Ministro Pirmininko 2007 m. liepos 4 d. potvarkiu Nr. 240 sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ne tik valstybės institucijų, Notarų rūmų, bet ir įvairių verslo struktūrų atstovai, tačiau minėta nuostata nesukėlė jokių abejonių. Teisingumo ministerija taip pat nėra sulaukusi nusiskundimų šiuo klausimu.

Teisingumo ministerija apgailestauja, kad neteisingai interpretuojant jos veiksmus yra klaidinama visuomenė bei užtikrina, kad ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti visuomenės interesais.

 ___________________________________________________