Pokalbis su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos pirmininku

INFOLEX: Nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reformos praėjo trejetas metų. Jūsų nuomone, ar naujoji tvarka pateisino lūkesčius, iškeltus tikslus? Kokių turite pastebėjimų?

E. Sakalauskas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo 2005 m. Įvertinus praėjusį laikotarpį, galima sakyti, kad šis valstybės projektas – taip aš jį pavadinčiau – visiškai pasiteisino. Akcentuojant ne statistikos skaičius, o projekto socialinę prasmę, valstybė sudarė galimybes pakankamai materialinių išteklių neturintiems žmonėms kreiptis pagalbos į advokatą, patenkinti savo teisėtus lūkesčius, apginti savo teises, pasinaudojant įstatymų suteikiamais teisiniais instrumentais. Kad sistema funkcionuotų, įdėta daug triūso, tačiau yra dėl ko stengtis. Teisinės pagalbos prireikia žmogui, kuris teisininko ieškosi ne šiaip sau, o dėl to, kad susidūrė su realia problema. Juo labiau, kad tas žmogus neturi nei pakankamai pinigų, nei žinių, kaip išspręsti savo bėdą. Yra tekę matyti, kaip pagyvenę žmonės knygynuose skaito Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Jiems juk galima padėti! Taigi, valstybės garantuojama teisinė pagalba esti labai arti žmogaus...

INFOLEX: Kaip Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba) prisideda prie sistemos funkcionavimo gerinimo?

E. Sakalauskas: Koordinavimo tarybą sudaro įvairių sričių ir institucijų atstovai. Dirbame visuomeniniais pagrindais, posėdžiauti renkamės vieną du kartus per pusmetį. Posėdžių metu analizuojame įvairius rodiklius, pateiktas ataskaitas, išklausome suinteresuotų šalių pranešimus, kuriais remiantis teikiame savas rekomendacijas Teisingumo ministerijai. Pavyzdžiui, dar projekto įgyvendinimo pradžioje pastebėjome, kad yra keletas rajonų, kurių gyventojams labai sudėtinga pasiekti rajono centrą. Dėl to pateikėme siūlymą, kad atsakingi savivaldybės tarnautojai nustatytu laiku ir dažnumu patys nuvyktų į rajono seniūnijas ir keletą valandų teiktų pirminės teisinės pagalbos paslaugas, t.y. suteiktų reikalingą teisinę informaciją, pakonsultuotų. Gyventojų bendruomenės tuo labai džiaugiasi, tad nors ši rekomendacija smulki, tačiau socialiai – labai reikšminga.

INFOLEX: Ar pirminė teisinė pagalba yra efektyvi?

E. Sakalauskas: Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybių tarnautojai, paprastai dirbantys juridiniuose skyriuose. Įstatymas nedraudžia savivaldybėms sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl tokių paslaugų teikimo, deja, nė viena rajono savivaldybė to nėra padariusi. Tai galima paaiškinti visų pirma tuo, kad Lietuvoje veikia tik dvi viešosios įstaigos: Vilniaus universiteto Teisės klinika bei Mykolo Riomerio universiteto Teisinių paslaugų centras. Mano nuomone, panašios įstaigos galėtų būti įsteigtos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kita priežastis yra ta, kad kreiptis į atsakingus savivaldybės tarnautojus interesantams būna patogiau, nes operatyviau išsprendžiama problema, lengviau prieinama reikalinga informacija. Manyčiau, jog apskritai pirminė teisinė pagalba teikiama efektyviai. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad 98 procentams besikreipiančiųjų reikalinga tik teisinė informacija ar konsultacijos. Aktualiausi yra šeimos ir civilinės teisės klausimai; daug rečiau pasitaiko klausimų iš administracinės ar baudžiamosios teisės srities. 2006 m. pirminė teisinė pagalba buvo suteikta 30636 asmenims, 2007 m. – jau 36365. Galima daryti išvadą, kad prieš trejetą metų reformuota sistema yra veikianti, nuolatos atliekama jos stebėsena. Norėčiau oficialiai padėkoti Teisingumo ministerijos vadovybei, atitinkamiems ministerijos darbuotojams už jų nuoširdų darbą ir rimtą požiūrį į paprastą žmogų...

INFOLEX: Nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimo pakeitimai, numatantys didesnius metinių pajamų dydžius nemokamai antrinei teisinei pagalbai gauti...

E. Sakalauskas: Pirminėse Vyriausybės nutarimo redakcijose iš tiesų buvo įtvirtintas labai siauras ratas asmenų, kurie galėjo pretenduoti į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. 2006 m. turto ir pajamų dydžiai buvo nežymiai padidinti, tačiau to tikrai neužteko, kad būtų užtikrintos nepasiturinčių, minimalias pajamas gaunančių ir kitų socialiai jautrių asmenų grupių teisės. Negalima pamiršti, kokiu tikslu valstybė ėmėsi vykdyti šį projektą ir kam jis skirtas, todėl buvo nuspręsta nuo liepos 1 d. 25 proc. didinti asmens pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti. Žinoma, toks sprendimas reiškė, kad reikalingos papildomos piniginės lėšos. Šiuo atžvilgiu svarbiausia yra surasti pusiausvyrą tarp valstybės išteklių paskirstymo ir to, kam reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba. Jeigu tokios ribos nebūtų, visi siektų pasinaudoti nemokama paslauga, tačiau, kaip minėjau, valstybė orientuojasi tik į socialiai jautrius asmenis, kurie neturi galimybių kreiptis pagalbos į advokatus. Valstybė turi būti ne tik teisinė, bet ir sociali.

INFOLEX: Kokia yra antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų paslaugų kokybė?

E. Sakalauskas: Lietuvos 5 didžiuosiuose miestuose veikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios organizuoja procesinių dokumentų rengimą, teisminį atstovavimą, priima kitus administracinius sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Be abejonės, pasitaiko nusiskundimų dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės, tačiau negalėčiau pasakyti, kad kurios nors tarnybos pagal sutartis samdomi advokatai dirba nekompetentingai. Advokatas privalo vykdyti savo funkcijas, kitaip jis elgtis negali, juk priešingu atveju būtų sprendžiamas teisės verstis advokato praktika klausimas. Faktas, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantis klientas nemoka pinigų, nemažina advokato paslaugų kokybiškumo. Manau, Lietuvoje egzistuoja mitas, kad tik brangūs advokatai gali tinkamai apginti savo klientus. Ne viskas kokybiška, kas brangu, ir ne viskas brangu, kas kokybiška. To negalima painioti. Neteigiu, jog nėra neprofesionalumo, tačiau klaidų ar neišmanymo pasitaiko kaip ir bet kurioje kitoje paslaugų srityje. Mūsų taryba labai rimtai reaguoja į skundus, todėl, stengdamiesi pagerinti advokatų paslaugų kokybę, tariamės ir su Advokatų taryba.

INFOLEX: Kokias dar problemas šiandien sukelia nemokamas teisinės pagalbos teikimas, jos organizavimas? Kaip jas reikėtų spręsti?

E. Sakalauskas: Probleminių klausimų spektras yra labai įvairus: pradedant nuo informacijos teikimo savivaldybėse, baigiant teisminėmis procedūromis, veiklos ataskaitų rengimu. Gyventojai nežino, kad savivaldybėse jie gali gauti nemokamos teisinės pagalbos, todėl jų teisės paprasčiausiai lieka nerealizuotos. Savivaldybės turi nurodymus vietinėje ar regioninėje žiniasklaidoje skelbti informacinius pranešimus apie teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau šio nurodymo laikomasi vangiai. Be to, tokiam informacijos skelbimui turėtų būti skiriama iki 3 proc. valstybės biudžeto konkrečiai institucijai skirtų asignavimų. 2007 m. ataskaitose pateikti duomenys rodo, kad net 27 savivaldybės vietos gyventojams informuoti nepanaudojo lėšas, kai kur šios lėšos buvo naudojamos neracionaliai. Siekiant įgyvendinti „vieno langelio“ principą, Teisingumo ministerija yra pateikusi rekomendaciją už pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą atsakingoms savivaldybės institucijoms sudaryti asmens duomenų teikimo sutartis su Gyventojų registro tarnyba, kad besikreipiantiems pagalbos asmenims nereiktų įrodinėti, kur yra jų deklaruota gyvenamoji vieta. Tokia praktika kol kas įgyvendinama tik Vilniaus m. savivaldybėje. Yra ir kitų problemų – tai patalpų įrengimas, darbuotojų kvalifikacija, kompetencija, etiškumas, bylų paskirstymas, jų koordinavimas. Pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai reikalavimus atitinkantys asmenys dažnai nepagrįstai siekia savo teisių apsaugos. Vis dėlto 2007 m. galima laikyti „lūžio“ metais, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos funkcionavimas pakrypo teigiama linkme.

INFOLEX: Ar sprendžiama, kaip sutrumpinti biurokratinį kelią siekiantiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba?

E. Sakalauskas: Biurokratizmo problema egzistuoja visame viešojo administravimo sektoriuje, tad to nepavyksta išvengti ir teikiant pirminę teisinę pagalbą. Mes skiriame tam dėmesio, raginame ir savivaldybės merus, savivaldybės administracijos direktorius imtis spręsti šiuos reikalus.

INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.

www.infolex.lt

___________________________________________________