„Bernardinai.lt“ skaitytojams siūlome tarptautinės teisės specialisto dr. Dainiaus Žalimo atsakymus į tris aktualius klausimus: ką reiškia Lietuvos parlamentarų kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar Šiaurės Atlanto bendrijos sutarties nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Kuria kryptimi vertėtų koreguoti Nacionalinio saugumo strategiją? Ar tikrai Pietų Osetija gali apeliuoti į Kosovo pavyzdį?

Ką reiškia 31 parlamentaro kreipimasis į  Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar kai kurios Šiaurės Atlanto sutarties nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai?

Jie abejoja, ar įstatymo, kuris įgyvendina Šiaurės Atlanto sutartį, nuostatos atitinka Lietuvos Konstituciją. Jie abejoja principu, kuris yra kertinis NATO principas – kad vienos NATO šalies užpuolimas tolygus viso Aljanso užpuolimui. Jei būtų užpulta kuri nors kita NATO valstybė, jie abejoja, ar Lietuva galėtų prisidėti prie jos gynybos. Kitas dalykas – jei Lietuva patirtų agresiją, jie abejoja, ar Lietuva turėtų teisę prašyti kitų valstybių pagalbos, leisti joms įvesti savo kariuomenę į mūsų teritoriją. Iš esmės galima teigti, jog ši parlamentarų grupė apskritai abejoja Lietuvos narystės NATO reikalingumu bei net konstitucingumu.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė daugiausia Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai, tačiau taip pat ir Valstiečių liaudininkų frakcijai priklausantis Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas. Neteko girdėti, kad šių partijų vadovai kaip nors reaguotų į tokį savo narių veiksmą. Galima spėti, jog jie mano, jog normalu, kad parlamentarai suabejojo mūsų Nacionalinės saugumo doktrinos pagrindu. Galima tik spėlioti, kas juos tam pastūmėjo. Veikiausiai du dalykai. Pirma – kalbos apie galimybę Lietuvoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydo elementus. Antra – karas Gruzijoje, kuri patiria Rusijos agresiją. Jei Gruzija būtų NATO nare, kitos narės būtų įpareigotos ją ginti.

Tvirtai tikiu, jog Konstitucinis Teismas neparems šios grupės parlamentarų abejonių. Tačiau faktas, kad penktadalis dabartinio Lietuvos Seimo mąsto būtent taip.

Pastarosiomis dienomis pasigirdo raginimų peržiūrėti Lietuvos Nacionalinio saugumo strategiją. Kuria kryptimi ją galima būtų koreguoti?

Tikrai nespekuliuočiau šauktinių kariuomenės būtinybe. Nemanau, kad šauktinių kariuomenė galėtų ką nors išgelbėti. Manau, kad Seimas yra nubrėžęs svarbias gaires ir jas reikia vykdyti. Pirmiausia, savanoriškų pajėgų didinimas, pasiekiant keliasdešimt tūkstančių savanorių skaičių. Kitas svarbus elementas – Šaulių sąjungos stiprinimas. Galbūt nepavyks pasiekti prieškarinio lygio, kai šiai sąjungai priklausė 60 tūkstančių žmonių. Tačiau pasiekti bent pusę tiek – tikrai galima.

Daug diskutuojamas klausimas – Pietų Osetijos ir Kosovo situacijos panašumai ir skirtumai?

Panašumai tėra išoriniai. Skirtumai – esminiai. Kosovo piliečiai save suvokia kaip Kosovo piliečius, kaip atskirą tautinį vienetą, norintį savos valstybės. Jie nėra priėmę kitos valstybės pilietybės ir nedeklaruoja noro prisijungti prie kitos valstybės. Na, o Pietų Osetijoje Rusijos pilietybę turintys žmonės kovoja ne dėl nepriklausomybės, bet dėl priklausomybės, susijungimo su Rusija. Pasaulyje dar nebuvo tokių pavyzdžių, kai dalis kitos valstybės piliečių nusprendžia, kad teritorija, kurioje jie gyvena, turi būti prijungta prie kitos valstybės teritorijos.

Be to, reikia nepamiršti, kad Pietų Osetijoje, prieš deklaruojant priklausomybę Rusijai, buvo vykdomas ir dar iki šiol vykdomas „etninis valymas“, iš šios teritorijos buvo išvaryti gruzinai, kurie sudarė nemažą gyventojų dalį. Nemanau, jog labai normalu, kai Pietų Osetijos prezidentu pasiskelbęs asmuo yra Rusijos pilietis ir atvirai siekia prijungti šią teritoriją prie Rusijos. 

Kalbino Andrius Navickas

 ___________________________________________________