Jūs esate čia: Pirmas puslapis Įdomybės Mokesčių pakeitimai 2010 metais
Mokesčių pakeitimai 2010 metais PDF Spausdinti Write e-mail


Nuo 2010 metų sausio 1 d. įsigalioja šie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai


Nuo 2010 m. sausio 1 d. užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, palūkanų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, neapmokestinamos (Lietuvos Respublikos 2009 m. liepos 22 d. įstatymas Nr. XI-387(Žin., 2009, Nr. 93-3979).

Nuo 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti sumą, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-389 redakcija, Žin., 2009, Nr. 93-3981) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos (Lietuvos Respublikos 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-387 redakcija (Žin., 2009, Nr. 93-3979).

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ir žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų apmokestinamojo pelno apmokestinimas (Lietuvos Respublikos 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-73 redakcija (Žin., 2008, Nr. 149-6000):

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, arba
2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir(arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje.
Tokių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), atitinkančių 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, likusi apmokestinamojo pelno dalis, kuriai netaikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apmokestinama taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą.
Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 10 proc. pelno mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-73redakcija (Žin., 2008, Nr. 149-6000).
Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38², 40¹, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo X¹ skyriumi įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimoįstatymo projektą, kuriais NUMATOMA:

Pelno mokesčio tarifai

Nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) pagrindiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu apmokestinamas:
  • Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;

  • laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų);

  • vieneto gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų).

Atkreiptinas dėmesys, kad panaikintos tik individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms taikytos nuostatos, pagal kurias šie nustatytus kriterijus atitinkantys vienetai galėjo neapmokestinti apmokestinamojo pelno dalies, atitinkančios 25 tūkstančių litų sumą.


Tačiau visų mažų vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5,0 proc. mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus PMĮ 5 str. 3 dalyje. Šios nuostatos taikomos ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio (ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. 15 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas:
  • pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendų);

  • užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamoms už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą bei metinėms išmokoms (tantjemoms) už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Lietuvos vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims paskirstomas 2009 metų ir vėlesnių metų pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl PMĮ 12 straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 46-1 straipsnyje nustatytų lengvatų neapmokestintam ir (arba) taikant 0 procentų tarifą apmokestintam apmokestinamajam pelnui, išskyrus PMĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą


Avansinis pelno mokestis

Apskaičiuodamas avansinį pelno mokestį, mokesčio mokėtojas gali atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą, t.y. avansinio pelno mokesčio sumą jis gali apskaičiuoti atsižvelgdamas į naują 15 proc. pelno mokesčio tarifą ar kitą jam nuo 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomą tarifą.
Primename, kad, jei 2009 mokestinių metų apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų, vienetas 2010 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

Galimybė iš pajamų atskaityti darbuotojų naudai patirtas išlaidas

Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visosišlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms).

Jei teikiant naudą vieneto darbuotojamsir (arba) jų šeimų nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos taip pat gali būti atskaitomos iš pajamų. Tačiau tik tuo atveju, jei tokios naudos teikimas būtų numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turėtų teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma tokių išlaidų suma negalėtų viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.

Mokestinių nuostolių perdavimas

Vienetas gali perduoti už 2010 metų mokestinį laikotarpį ir už vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turėtų teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Toks mokestinių nuostolių perdavimas leidžiamas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba
3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

Užsienio vienetas Lietuvos vienetui mokestinius nuostolius (ar jų dalį) gali perduoti tik tuo atveju, jei:
1) užsienio vienetas yra Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, ir
2) užsienio vieneto perduodami mokestiniai nuostoliai negali būti perkeliami į kitus jo mokestinius metus (ar atskaitomi iš jo pajamų (pelno)) pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra nuostolius perduodantis užsienio vienetas, teisės aktų reikalavimus, ir
3) užsienio vieneto perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Perduotais mokestiniais nuostoliais, patirtais dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, gali būti sumažinta tik iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma.

Paaiškėjus, kad mokestiniai nuostoliai, kuriais buvo sumažinta juos perėmusio Lietuvos vieneto apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, buvo apskaičiuoti neteisingai, turi būti atitinkamai padidinta mokestinius nuostolius perėmusio Lietuvos vieneto dėl tokio perėmimo sumažinta apmokestinamojo pelno suma. Jei mokestinius nuostolius juos perdavęs vienetas apskaičiavo neteisingai, o kitam vienetui yra perdavęs tik dalį nuostolių, laikoma, kad pirmiausiai buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.

Jei mokestiniai nuostoliai (ar jų dalis) perduodami už atlygį, tai dėl tokio perdavimo gautas atlygis nelaikomas jį gavusio Lietuvos vieneto pajamomis, o patirtos išlaidos nelaikomos jas patyrusio Lietuvos vieneto leidžiamais atskaitymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienetas, turintis mokestinę nepriemoką, negali perduoti mokestinių nuostolių kitam vienetui. Be to, vienetas už mokestinį laikotarpį apskaičiuotų mokestinių nuostolių perduoti negali, jei apmokestinamojo pelno apskaičiavimo už tą mokestinį laikotarpį atveju vienetas pelno arba jam tapataus mokesčio nemokėtų dėl vienetui taikytinų lengvatų (apmokestinamasis pelnas būtų buvęs apmokestintas taikant 0 procentų mokesčio tarifą arba vienetas būtų buvęs atleistas nuo mokesčio mokėjimo).

Dividendų apmokestinimas

Nuo 2010 m. sausio 1 d. visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė (pagal kurią dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) neapmokestinami mokant juos tarp vienetų.

Įstatyme įtvirtinta, kad PMĮ 33 str. 2 dalyje, 34 str. 2 dalyje bei 35 str. 2 ir 3 dalyse nustatytos dividendų neapmokestinimo išimtys (dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) gali būti taikomos visai išmokėtų ar gautų dividendų sumai, taip pat pagal PMĮ 33 str. 3 dalį pelno mokestis išskaičiuotas nuo Lietuvos vienetui išmokėtų dividendų gali būti įskaitomas nuo visos jam išmokėtų dividendų sumos,neatsižvelgiant į tai, kad dividendus išmokantys vienetai paskirsto neapmokestintą pelną dėl jiems taikomų mokestinių lengvatų (apmokestinamajam pelnui yra taikomas 0 proc. mokesčio tarifas arba vieneto apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) nėra apmokestintas dėl PMĮ 12 str. 5, 15, 16 punktuose, 46¹ straipsnyjenustatytų lengvatų).

Lietuvos vieneto per nuolatines buveines gautų pajamų apmokestinimas

Įstatymu pakeistas tam tikrų Lietuvos vieneto per nuolatines buveines gautų pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo mechanizmas vietoje kredito metodo taikant atleidimo metodą, t.y. per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad pelno mokestis nuo minėtų pajamų Lietuvoje nebebūtų mokamas, vienetui apskaičiuojant metinę Lietuvoje mokėtiną pelno mokesčio sumą iš jos nebebūtų atimamos tokiose užsienio valstybėse nuo per nuolatines buveines gautų pajamų sumokėtos mokesčio sumos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtoms per nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamoms tenkančios sąnaudos yra įvertinamos apskaičiuojant užsienyje mokėtiną pelno ar jam tapataus mokesčio sumą, tokios sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Kitos nuostatos

Apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant į tokio turto naudojimo, o ne įregistravimo, paskirtį. Pavyzdžiui, tam tikri kranai yra registruojami kaip transporto priemonės, tačiau faktiškai įmonėje naudojami kaip įrengimai, todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tokie kranai, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, gali būti priskiriami ne krovininių automobilių ilgalaikio turto grupei, o įrengimų ilgalaikio turto grupei.

Be to, įstatyme atsisakyta reikalavimo, kad ilgalaikio turto likvidacinė vertė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais turi būti ne mažesnė kaip 1 litas.

Nuo 2010 metų sausio 1 d. įsigalioja šie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:



Pagrindiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:
1) Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių iš ūkinės bendrijos gautų pajamų apmokestinimas;

2) Pajamų, gautų natūra apmokestinimas

3) Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 str.)

4) Individualios veiklos pajamų apmokestinimas

4.1. Leidžiami atskaitymai

4.2. Pajamų mokesčio tarifas ūkininko 2010 gautoms pajamoms


Trumpi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų paaiškinimai:

1) GPMĮ 2 straipsnis papildytas nauja 34 dalimi, kurioje pateikta su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sąvoka, pagal kurią tokiomis pajamomis laikoma ne tik GPMĮ 2 str. 31 nurodyta veikla, tačiau ir individualios įmonės savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos gauta pajamų suma, neviršijanti sumos, nuo kurios bus skaičiuojamos ir mokamos šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Tokias pajamas priskyrus su darbo santykiais susijusioms pajamoms, šioms pajamoms galės būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Todėl Įstatymu nuo 2010 m. pripažįstamas netekusiu galios GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 44punktas, t.y.atsisakoma nuostatos, pagal kurią neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyviams iš apmokestinto pelno išmokėta suma, neviršijanti 4000 Lt per mokestinį laikotarpį.

Pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas pajamų mokesčiu apmokestinama faktiškai mokestiniu laikotarpiu išsiimta su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų suma, kurią atskiru pajamų rūšies kodu (02) gyventojas turės deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. pirmą kartą — iki 2011 m. gegužės l dienos. Ši suma neturi viršyti maksimalios sumos, nuo kurios gali būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t.y. negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (VSD įstatymo 7 str. 4 dalis).

Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.


2) Pajamų, gautų natūra apmokestinimas


2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pajamomis natūra yra pripažįstama gyventojo gauta nauda, išskyrus nustatytas išimtis. Pajamomis, gautomis natūra,nepripažįstama:

1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų;
2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas, ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“.
Visais kitais atvejais, kai gyventojas nepinigine išraiška gauna naudą, atitinkančią GPMĮ 2straipsnio 15 dalyje pateiktą pajamų natūra apibrėžimą, ši nauda laikytina gyventojo natūra gautomis pajamomis.
Vadovaujantis minėtomis nuostatomis parengtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 įsakymas Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo 2010 m. taikomi tvarkos aprašo 5 ir 7 punktai. Tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja naudos, gautos naudojantis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu asmeniniais tikslais, įvertinimo tvarką. Tvarkos aprašo 7 punktas reglamentuoja naudos, kurią gyventojas gauna už kreditą arba paskolą mokėdamas lengvatines palūkanas arba jų nemokėdamas, įvertinimo tvarką.

3) Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 str.)


Pakeistas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktas: patikslinta sąlyga dėl pajamų už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d. ir perleistus nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. Nustatyta, kad pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo yra neapmokestinamos, jeigu gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų).

Vadinasi, nuo 2010-01-01 gyventojo valdomų vertybinių popierių dalis procentine išraiška yra skaičiuojama atsižvelgus tik į paties gyventojo, bet ne į jo ir su juo susijusių asmenų, valdomas akcijas, dalis ir pajus.

4) Individualios veiklos pajamų apmokestinimas

4.1. GPMĮ 3 straipsnio, 8 str. 1, 5, 6 dalių, 7 str. 2 dalies, 131 str. 3 dalies, 16 str. 1 d. 3 punkto ir 2 dalies, 30 str. 1, 2 ir 3 dalių, 18 ir 181 straipsnių nuostatos, kiek jos susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.4.2. GPMĮ 18 str. nustatyta, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos su individualia veikla susijusios reprezentacinės išlaidos. Siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, nustatyti tam tikri apribojimai: individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 50 proc. su individualios veiklos pajamomis susijusių gyventojo patirtų reprezentacinių išlaidų sumos, tačiau bet kokiu atveju tokia suma negali viršyti 2proc. gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.
4.3. Atsižvelgiant į juridiniams asmenims taikomus leidžiamų atskaitymų apribojimus ir norint, kad nebūtų iškreipiamas tikrasis vykdomos individualios veiklos rezultatas, Įstatymu įtvirtinta, kad neleidžiamiems atskaitymams priskiriamaneapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai.
4.4. GPMĮ 18 straipsnis papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. Šis pakeitimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą dėl socialinio draudimo įmokų bazės, kuri nuo 2010 m. bus lygi 50procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sumos, ir sutaps su privalomojo sveikatos draudimo įmokų baze.
4.5. Siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.
Ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.
4.6 Pajamoms iš žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, 2010 metais taikomas 10 proc. mokesčio tarifas.
4.7. 2010 metais ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio pajamų mokesčio dydžio, nei fiksuotas pajamų mokesčio dydis apskaičiuotas 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumą padauginus iš mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiančio pajamų mokesčio tarifo. GPMĮ 6 straipsnyje nustatytos lengvatų rūšys, kurioms savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, išlieka.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą:

Trumpi pakeitimų paaiškinimai:

GPMĮ 17 str. 1 d. 14 punkto nuostatos patikslintos, siekiant užtikrinti, kad pasikeitus Pelno mokesčio įstatymui galėtų būti ir toliau taikoma šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 14 punkte nustatyta lengvata; taip pat šiame punkte numatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tam tikrus kriterijus atitinkančios darbuotojo naudai darbdavio mokamos papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos, kurios iki 2009-12-31 apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Tačiau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato dar vieną savo esme analogišką pašalpų rūšį – tėvystės pašalpas. GPMĮ 17 str. 1 d. 2 punkte aiškiai nustatyta, kad tėvystės pašalpos, kaip ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos, nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Tėvystės pašalpoms taikomas toks pats mokestinis režimas kaip ir kitoms su vaiko gimimu ir auginimu susijusioms pašalpoms, t.y. jos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

Nuo 2010 metų sausio 1 d. įsigalioti šie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai:


pagrindiniai pakeitimai:
- paslaugų vietos nustatymo taisyklių pakeitimas;
- kitose valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimo Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims bei Lietuvoje sumokėto PVM grąžinimo užsienio apmokestinamiesiems asmenims taisyklių pakeitimai.

kiti pakeitimai susiję su:
- juridinio asmens statuso neturinčių Lietuvoje įsteigtų investicinių fondų registravimu PVM mokėtojais;
- verslo kaip komplekso apmokestinimu;

- pašto paslaugų apmokestinimu;

- PVM atskaitos, susijusios su tam tikromis finansinėmis paslaugomis;

- prekių tiekimo muitinės sandėliuose apmokestinimu;

- PVM sąskaitų faktūrų išrašymu;

- PVM grąžinimu trečiųjų valstybių apmokestinamiesiems asmenims;

- klaidų taisymu PVM deklaracijoje ir kt.


Šių PVM įstatymo pakeitimų įgyvendinimui VMI rengia šiuos projektus

- Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos ir jos užpildymo taisyklių pakeitimus;
- Prekių tiekimo (paslaugų teikimo) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 formos ir jos užpildymo taisyklių pakeitimus;
- Investicinių fondų registravimosi PVM mokėtojais formą bei jos užpildymo taisykles;
- teisės aktus bei informacinę sistemą, susijusią su kitose valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimu Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims ir Lietuvoje sumokėto PVM grąžinimu užsienio apmokestinamiesiems asmenims.
-kitus teisės aktus.


Teisės aktų projektai ir susiję dokumentai:

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-03 pritarė šiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui:

1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 9, 12(1), 13, 14, 15, 25, 28, 31, 40, 46, 53, 58, 68, 71, 71(1), 74, 75, 78, 79, 84, 88(1), 88(2), 91, 95, 116, 117, 118, 119, 121 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir papildymo, XIII skyriaus pavadinimo pakeitimo, 13(1), 91(1) ir 127 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 119(1) straipsniu įstatymo projektas

2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 9, 12(1), 13, 14, 15, 25, 28, 31, 40, 46, 53, 58, 68, 71, 71(1), 74, 75, 78, 79, 84, 88(1), 88(2), 91, 95, 116, 117, 118, 119, 121 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir papildymo, XIII skyriaus pavadinimo pakeitimo, 13(1), 91(1) ir 127 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 119(1) straipsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas
VMI prie FM numatomų keisti teisės aktų projektai:
1. PVM deklaracijos FR0600 formos versija 02 ir jos užpildymo taisyklių projektai:
1.1. PVM deklaracijos FR0600 formos versija 02 projektas
1.2. VMI prie FM viršininko įsakymo projektas
1.3. PVM deklaracijos FR0600 formos versija 02 ir kitų su ja susijusių formų užpildymo taisyklių projektas


Trumpi pakeitimų paaiškinimai:

1. Naujos paslaugų teikimo vietos taisyklės nuo 2010-01-01

2008 m. vasario 12 d. Europos Taryba priėmė PVM direktyvos 2006/112/EB pakeitimus susijusius su paslaugų teikimo vietos nustatymu. Naująja paslaugų PVM direktyva 2008/8/EB įtvirtinti pakeitimai iš dalies pakeičia šiuo metu ES galiojančią paslaugų teikimo vietos nustatymo tvarką ir visos valstybės narės privalės taikyti naujas taisykles nuo 2010 m. sausio 1 d. Šios direktyvos pagrindu nuo 2010 metų keičiamas ir Lietuvos PVM įstatymas.

Šiuo metu pagrindine laikoma taisyklė, kuri sako, kad paslauga laikoma suteikta ten, kur yra įsikūręs paslaugų teikėjas. Tačiau jau nuo 2010 m. paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims atveju, taip vadinamu „verslas-verslui“ atveju (B2B), paslaugos teikimo vieta turės būti nustatoma pagal vietą, kur yra įsikūręs paslaugos pirkėjas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad PVM turi būti sumokamas paslaugos suvartojimo valstybėje. Paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims atveju, t.y. „verslas – vartotojui“ (B2C) bendra taisyklė, kad paslauga yra suteikta ten, kur įsikūręs paslaugos teikėjas išliks ta pati. Taip pat išliks ir išimtys, t.y. specialios nuostatos tam tikrų paslaugų teikimo vietos nustatymui. Be to, pirkėjas apmokestinamasis asmuo, taikydamas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (reverse charge mechanism) mokėtiną PVM turėtų apskaičiuoti ir sumokėti pats.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu paslaugą apmokestinamasis asmuo įsigis kaip toks ir tai nebus paslaugos įsigijimas asmens privatiems poreikiams tenkinti.

Koks asmuo bus laikomas apmokestinamuoju asmeniu (paslaugų teikimo vietos nustatymo tikslais)?

Apmokestinamaisiais asmenimis (paslaugų suteikimo vietos nustatymo tikslais) laikomi:
1. apmokestinamasis asmuo įsigyjantis paslaugas ekonominės veiklos vykdymui;
2. apmokestinamasis asmuo, įsigyjantis paslaugas veiklai, kuri nėra PVM objektas pagal PVM įstatymo 3 str. 1-3 dalis nuostatas;
3. PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos, pelno nesiekiančios organizacijos, ir kiti neapmokestinamieji juridiniai asmenys, nevykdantys ekonominės veiklos, bet įsiregistravę PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, bus laikomi apmokestinamaisiais asmenimis ir dėl paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių.

Pateikiami atskirų paslaugų teikimo vietos nustatymo pavyzdžiai

2. Prasiplečia VIES deklaravimas (keičiama Prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ketvirtinė ataskaita FR 0564 forma)

Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 2008/117/EB nuostatas apmokestinamieji asmenys sumuojančiose ataskaitose (taip vadinamose VIES ataskaitose) turės kas mėnesį pateikti informaciją ne tik apie prekių apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu tiekimus ar trikampės prekybos sandorius, bet taip pat ir informaciją apie suteiktas paslaugas, kurių teikimo vieta persikelia į pirkėjo valstybę, t.y. tas paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas.

Todėl nuo 2010 metų sausio 1 d. Lietuvos PVM mokėtojai turės pildyti ir teikti (iki kito kalendorinio mėnesio 25 d.) ne ketvirtinę, o kalendorinio mėnesio Prekių tiekimo (paslaugų teikimo) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą FR 0564 formą(formos ir užpildymo taisyklių pakeitimai rengiami).

3. Kitose valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimo taisyklių pakeitimai

Tarybos direktyvos 2008/9/EB nuostatomis Europos Bendrijų mastu įgyvendinamas ,,vieno langelio“ principas ir apmokestinamiesiems asmenims sudaroma galimybė prašymus grąžinti PVM skirtingoms valstybėms narėms teikti elektroninėje sistemoje per savo įsikūrimo valstybės narės mokesčių administratorių.

Todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos apmokestinamieji asmenys – PVM mokėtojai, norėdami susigrąžinti kitose valstybėse narėse sumokėtą PVM, prašymą dėl PVM grąžinimo turės pateikti Lietuvos mokesčių administratoriui, nustatyta tvarka, per elektroninę sistemą, neteikiant ,,popierinių“ prašymų (teisės aktų projektai dėl šios tvarkos rengiami).

Plačiau apie šiuos pakeitimus skaitykite čia.

4. Juridinių asmenų statuso neturinčių Lietuvoje įsteigtų investicinių fondų registravimas PVM mokėtojais

Nuo 2010 metų sausio 1 d. pagal PVM įstatymo pakeitimo nuostatas bus suteikta teisė įsiregistruoti PVM mokėtojais ne tik juridiniams ir fiziniams asmenims, bet ir juridinio asmenų statuso neturintiems Lietuvoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektų, kurių veiklos forma yra investicinis fondas. (VMI prie FM rengia investicinių fondų registravimo PVM mokėtojais taisykles).

5. Kiti pakeitimai:


Verslo ar jo dalies pardavimas.

Verslo ar jo dalies pardavimas PVM mokėtojui tęsiančiam veiklą nebus laikomas PVM objektu, o verslą įsigijusiam PVM mokėtojui numatomas šio įsigyto verslo PVM atskaitos tęstinumas.

Avanso apmokestinimas

Numatoma leisti pasirinkti skaičiuoti PVM nuo avanso, jeigu prekės bus patiektos(paslaugos suteiktos) anksčiau nei po 12 mėn. (Dabar toks avansas yra PVM neapmokestinamas.

Dėl prekių tiekimo muitinės sandėliuose.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, tiekimas, kai tiekiamos prekės yra importuojamos ir tai yra pagrindas atsirasti prievolei apskaičiuoti importo PVM šalies teritorijoje. (Šiuo metu kai prekėms įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, jos yra parduodamos kitai įmonei kartu jas importuojant, tokiu prekių tiekimo Lietuvos muitinės sandėlyje atveju minėtos prekės turi būti apmokestinamos taikant šioms prekėms nustatytą PVM tarifą. Kartu įmonė, įsigijusi tokias prekes, privalo mokėti ir importo PVM kaip šių prekių importuotoja. Tokiu būdu tos pačios prekės PVM apmokestinamos du kartus).

Klaidų taisymo PVM deklaracijoje pakeitimai

Panaikinamos specialios nuostatos dėl klaidų taisymo (dėl PVM atskaitos tikslinimo 3 metai) Tikslinimui bus taikomos bendros MAĮ nuostatos ir terminai, t.y. einamieji ir praėjusieji 5 metai.

Naujovės dėl registravimosi PVM mokėtoju

Be kita ko, apmokestinamasis asmuo privalės registruotis PVM mokėtoju, jeigu:
- įsigyja paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų;
- teikia paslaugas, kurių teikimo vieta yra kita valstybė narė (nuo “pirmo lito”).
Be to bus nustatyta privaloma užsienio asmenų PVM registracija, jeigu vykdomas eksportas iš Lietuvos teritorijos.

Dėl mokestinio laikotarpio

Pažymėtina, kad nuo 2010-01-01, PVM mokėtojų, įsigyjančių ne tik prekių iš kitų valstybių narių, bet ir paslaugų, kurias Lietuvoje jiems teikia kitų valstybių narių PVM mokėtojai ir už kurias jie- šių paslaugų pirkėjai PVM įstatymo 95 str. nustatyta tvarka ,,atvirkštiniu būdu“ turi apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

Klausimai- atsakymai


1. Trys Lietuvos valstybinės institucijos A, B ir C yra sudariusios tam tikros įrangos nuomos sutartis su JAV ir Šveicarijos bendrovėmis. Institucija A nėra registruota PVM mokėtoja, institucija B turi lietuvišką PVM mokėtojo kodą, kadangi per paskutinius metus buvo įsigijusi prekių iš kitų valstybių narių ir prekių suma viršijo nustatytą ribą, o institucija C neapsižiūrėjusi, kad PVM mokėtojo kodą ji turėtų turėti, dar nepateikė prašymo įsiregistruoti ir PVM mokėtojo kodo neturi. Kaip pagal nuo 2010 m. įsigaliosiančias taisykles įrangos nuomos sandoris turėtų būti apmokestintas PVM?

Institucija A: kadangi ji nėra apmokestinamasis asmuo, o kartu neturi PVM mokėtojo kodo, tai įsigyjamos paslaugos teikimo vieta nustatoma pagal paslaugos teikėjo buveinę, t.y. ji būtų arba JAV arba Šveicarija (priklausomai su kurios šalies tiekėju ji yra sudariusi sutartį).

Institucija B: kadangi ji turi lietuvišką PVM mokėtojo kodą, tai jos įsigyjamos paslaugos teikimo vieta yra Lietuva ir ši institucija turi apskaičiuoti įsigyjamos paslaugos 21% pardavimo PVM, kurio ji negalės atskaityti.

Institucija C: nustačius, kad asmuo vis tik turėjo būti PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM, PVM turėtų būti apskaičiuotas ir už praėjusį laikotarpį, t.y. nuo tada, kada įsigaliojo tokios PVM įstatymo nuostatos, numatančios prievolę skaičiuoti PVM nuo tokios įsigytos paslaugos.

2. Lietuvos transporto įmonė X sudarė sutartį su kita Lietuvos įmone Y nugabenti prekes iš Lietuvos į Prancūziją į Lietuvos įmonės išsinuomotą sandėlį Prancūzijoje. Pažymėtina, kad Lietuvos įmonė turi ,,prancūzišką“ PVM mokėtojo kodą, tačiau realiai Prancūzijoje įsikūrusi nėra (neturi nei buveinės nei kitokios vykdymo vietos Prancūzijoje Kur yra šios vežimo paslaugos teikimo vieta bei kurios valstybės narės PVM turi būti taikomas?
Iki 2010 m. išrašant PVM sąskaitą faktūrą šiai Lietuvos įmonei Y ir nurodant jos Prancūzijos PVM mokėtojo kodą, vežimo paslaugų galima buvo neapmokestinti PVM Lietuvoje, t. y. vežimo paslaugos teikimo vieta laikoma Prancūzija.

Nuo 2010 m. nors Lietuvos įmonė ir nebus išregistruota iš PVM mokėtojų Prancūzijoje ir toliau turės tą PVM mokėtojo kodą, tačiau, kadangi Lietuvos įmonė nėra įsikūrusi Prancūzijoje, tai vežimo paslaugos suteikimo vieta bus laikoma Lietuva ir vežimo paslaugos jau turės būti apmokestintos ,,lietuvišku“ PVM .

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigalioja šie Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3983 ; toliau – Įstatymas) nuostatomis, nuo 2010-01-01 VMI prie FM administruoja privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, mokamas šių asmenų:
1) Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla įsigijus verslo liudijimą (72 Lt/mėn.);
2) Gyventojų, kurie nepriklauso kitai draudžiamųjų PSD kategorijai ir kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, ir kurie moka tik fiksuotas mėnesines PSD įmokas (t. y. nemoka PSD įmokų, skaičiuojamų nuo žemės ūkio veiklos pajamų) (iki 2 EDV – 24 Lt/mėn.; daugiau nei 2 EDV – 72 Lt/mėn.);
3) Gyventojų, kurie nepriklauso jokiai kitai draudžiamųjų PSD asmenų kategorijai ir privalo draustis savarankiškai (72 Lt/mėn.).

Aukščiau išvardintų gyventojų grupių PSD įmokų dydis, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka nesikeičia, ji išlieka tokia pati kaip buvo 2009 mokestiniais metais.

Remiantis Įstatymo nuostatomis, gyventojų, kurie gauna darbo užmokesčio pajamas (įskaitant individualių įmonių savininkus bei ūkinių bendrijų narius), gyventojų, gaunančių autorinius atlyginimus, sporto bei atlikėjų veiklos pajamas, gyventojų, vykdančių individualią veiklą neįsigijus verslo liudijimo, gyventojų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir nuo jų pajamų yra mokamos socialinio draudimo įmokos, mokamų PSD įmokų bazė sutampa su valstybinio socialinio draudimo įmokų baze ir šias įmokas nuo 2010-01-01 administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nuo 2010 metų sausio 1 dienos nuo kitų gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš VSDF lėšų mokamas pašalpas, PSD įmokos nemokamos. PSD įmokas, skaičiuojamas nuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytų iš VSDF lėšų mokamų pašalpų, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, išskaito VSDF administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.

Informacijos šaltinis: VMI

www.teisestiltas.lt

 
Kiti straipsniai: