Jūs esate čia: Pirmas puslapis Kitos teisės šakos Teisė dirbti kitoje ES šalyje
Teisė dirbti kitoje ES šalyje PDF Spausdinti Write e-mail
14 kovas 2010

www.europa.eu

eu-flag.jpgJūs, kaip Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turite teisę dirbti bet kurioje valstybėje narėje samdomu darbuotoju, užsiimti individualia veikla, ieškotis darbo ir išeiti į pensiją. Su Jumis turi būti elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su kitais tos šalies piliečiais. Tam tikromis teisėmis, kurias Jums suteikia ES darbuotojo statusas, gali pasinaudoti Jūsų sutuoktinis ir šeimos nariai.

Būtina pažymėti, kad įstojus į ES naujoms valstybėms narėms, yra taikomas ne ilgesnis nei septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Bendrijos teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo dar nebus taikomos visoje ES. Todėl pereinamuoju laikotarpiu darbuotojams iš kai kurių neseniai įstojusių valstybių narių gali būti taikomi apribojimai patekti į ES senbuvių darbo rinkas, o darbuotojams iš ES senbuvių savo ruožtu gali būti taikomi tam tikri apribojimai patekti į kai kurių ES naujokių darbo rinkas (žr. V skyrių „Pereinamosios nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo“).

Pastaba: Šiame vadove apibrėžimai „šalis“, „valstybė“ ir „valstybė narė“ yra tarpusavyje kaitaliojami ir reiškia šias Europos Sąjungos valstybes nares: Austriją, Belgiją, Kiprą, Čekijos Respubliką, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Lenkiją, Portugaliją, Slovakiją, Slovėniją, Ispaniją, Švediją ir Jungtinę Karalystę. Kitos šalys arba valstybės yra vadinamos „trečiosiomis šalimis“. Be to, Europos ekonominės erdvės susitarimo dėka iš esmės visos šiame vadove išdėstytos teisės yra taikomos Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino gyventojams bei šių trijų šalių piliečiams, dirbantiems bet kurioje ES valstybėje narėje.

TEISĖ Į DARBĄ

Jūs turite teisę būti įdarbintas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies, kurioje ieškotės darbo, piliečiai, netaikant jokių papildomų reikalavimų. Atitinkamomis aplinkybėmis Jums turi būti taikomos vienodos pirmenybinės teisės dėl įsidarbinimo. Tai reiškia, kad galite kreiptis dėl bet kurios laisvos darbo vietos bet kurioje ES šalyje. Tačiau tam tikros pareigos valstybiniame sektoriuje gali būti skiriamos tik savo šalies piliečiams, kai darbas yra susijęs su viešosios tvarkos ar valstybės interesų apsauga (pvz., karinės pajėgos, policija, teisėsauga, mokesčių inspekcija, diplomatinė tarnyba ir t.t.).

Tokiu būdu Jums yra prienami darbai ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje –sveikatos priežiūros, švietimo ir komunalinių paslaugų srityse (pvz., dujų ir elektros tiekimas, paštas ir telekomunikacijos, televizija ir radijas, viešasis transportas, įskaitant oro linijų bei laivybos kompanijas, ir t.t.), o taip pat mokslinių tyrimų taikiais tikslais srityje (taip pat žr. atmintinę “Teisė į darbą”).

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad Jūsų teisė į darbą kitoje ES valstybėje narėje gali būti apribota pereinamosiomis nuostatomis, priimtomis neseniai į ES įstojus naujoms valstybėms narėms (žr. V skyrių „Pereinamosios nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo“).


PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS

Pagrindinis principas yra toks: jeigu Jūsų profesinė kvalifikacija yra pripažįstama Jūsų kilmės šalyje, ji turi būti pripažinta ir bet kurioje kitoje ES šalyje.

Šio principo taikymas praktikoje yra šiek tiek sudėtingas, kadangi įsidarbinimui ar užsiėmimui individualia veikla tam tikrose srityse („reguliuojamos profesijos“) būtina turėti diplomą, vardą ir sertifikatą bei atitikti kitas priimančios šalies nustatytas sąlygas dėl studijų. Įvairiose šalyse kvalifikacinis parengimas ir išduodami diplomai yra skirtingi, todėl kartais studijų ir įgytų įgūdžių pripažinimas būna ganėtinai sudėtingas.

Dėl šios priežasties Sąjunga nustatė diplomų ir aukštojo mokslo studijų pripažinimo sistemas, kurių pagalba savo studijas ir įgytus įgūdžius galėsite pritaikyti kitoje ES šalyje.

Egzistuoja dvi galimybės.

  • Jeigu toje šalyje, kurioje norite dirbti, Jūsų profesija nėra reguliuojama, Jūsų profesinė kvalifikacija neturi būti pripažįstama ir Jums negali būti taikomi jokie teisiniai apribojimai, draudžiantys dirbti įgyto mokslo ir profesinės kvalifikacijos pagrindu.
  • Jūsų profesija yra reguliuojama. Šiuo atveju egzistuoja keturios galimybės:
    • Jūsų profesinė kvalifikacija yra koordinuojama ES lygmenyje (gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, akušerio, veterinaro, vaistininko ir architekto), kuriuo atveju nacionalinė profesinė kvalifikacija yra pripažįstama automatiškai, suteikiant galimybę dirbti bet kurioje kitoje ES šalyje.
    • Jeigu verčiatės advokato praktika valstybėje narėje, kartkartėmis galite teikti savo paslaugas ir kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje suteiktą profesijos vardą be išankstinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Be to, galite nuolatinai verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje įgytą profesinę kvalifikaciją. Tačiau abiem atvejais priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkai, versdamiesi advokato praktika, susijusia su kliento atstovavimu teismo procese, dirbtų kartu su vietiniais teisininkais, kurie verčiasi advokato praktika atitinkamoje teisminėje įstaigoje. Be to, abiem atvejais privalote laikytis ir priimančios valstybės narės, ir savo buveinės valstybės narės profesinių bei etinių taisyklių. Teisininkai, besiverčiantys advokato praktika pagal buveinės šalies profesinį vardą ne trumpiau kaip trejus metus ir atitinkantys tam tikras sąlygas, gali įgyti profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir būti atleisti nuo kvalifikacinio egzamino, kurį paprastai privalo laikyti teisininko profesija norintys užsiimti asmenys.
    • Kitų reguliuojamų profesijų (inžinieriaus, psichologo ir kt.) atvejais privalote kreiptis dėl savo kvalifikacijos pripažinimo priimančioje šalyje. Per keturis mėnesius valdžios įstaigos privalo pateikti atsakymą. Jeigu studijų trukmė ir lygis iš esmės skiriasi nuo priimančioje šalyje nustatytos studijų trukmės ir lygio, tos šalies valdžios įstaigos gali pareikalauti papildomų įrodymų apie profesinę patirtį, baigti adaptacijos laikotarpį arba laikyti kvalifikacinį egzaminą. Galima taikyti tik vieną iš pirma paminėtų trijų priemonių. Atsižvelgus į turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį, diplomo pripažinimas tampa lengvesnis.
    • Šalis, kurioje ketinate dirbti, gali pareikalauti specialaus kvalifikacinio parengimo, jeigu norite užsiimti kirpėjo, statybininko, draudimo agento ar brokerio arba prekybininko veikla. Šiais atvejais reikia įrodyti, kad užsiėmėte tokio pobūdžio individualia veikla toje valstybėje narėje nustatytą laikotarpį (paprastai nustatomas 5 ar 6 metų laikotarpis). Šis laikotarpis gali būti trumpesnis, jeigu lankėte specialius kursus arba dirbote pagal specialybę samdomu darbuotoju. Jeigu neturite nustatytos trukmės darbo stažo, galėsite dirbti pagal specialybę tik tuomet, kai bus pripažintas Jūsų diplomas.

Išsamesnės informacijos ieškokite atmintinėje „Profesinės kvalifikacijos pripažinimas“.

DARBO PAIEŠKA

Jeigu esate bedarbis, turite teisę gyventi kitoje ES šalyje „pagrįstą laiką“, kad galėtumėte susirasti darbo. Kadangi Bendrijos teisėje „pagrįstas laikotarpis“ nėra tiksliai apibrėžtas, daugelis valstybių narių šiuo metu taiko šešių mėnesių laikotarpį, tačiau kai kuriose valstybėse narėse galioja tik trejų mėnesių laikotarpis. Rekomenduojame pasitikslinti tos valstybės narės, kurioje ketinate ieškotis darbo, nacionalinėse valdžios įstaigose. Tačiau savo buvimo laiką toje šalyje galite pratęsti, jeigu galite įrodyti, kad Jūs rimtai ieškotės darbo ir turite realią galimybę jį susirasti (pvz., esate kviečiamas pokalbiui dėl darbo arba turite atlikti testą). Galite užsiregistruoti bet kurioje užimtumo tarnyboje be jokių reikalavimų dėl gyvenamosios vietos ir tikėtis tokios pačios pagalbos ieškant darbo, kuri yra teikiama ir tos šalies piliečiams.

Be to, ne daugiau nei tris mėnesius galite ir toliau gauti Jums skirtą bedarbio pašalpą, jeigu atitinkate tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu gaunate bedarbio pašalpą Prancūzijoje, ją galite gauti ir ieškodamas darbo kitoje valstybėje narėje, jeigu bent prieš keturias savaites buvote užsiregistravęs Nacionalinėje užimtumo tarnyboje (Agence Nationale pour l’Emploi - ANPE). Tarnyba išduoda formą E 303, kurią privalote užpildyti ir nunešti į tos šalies, kurioje ieškotės darbo, užimtumo tarnybą. Jeigu nerandate darbo ir norite vėl įgyti teisę gauti bedarbio pašalpą, per tris mėnesius turite grįžti į Prancūziją ir vėl užsiregistruoti jos užimtumo tarnyboje.

Visi ieškantys ar susiradę darbą kitoje valstybėje narėje gali pasinaudoti tinklo EURES, kurį įkūrė Europos Komisija ir nacionalinės užimtumo tarnybos, paslaugomis. Šiame tinkle dirba 450 „eurokonsultantų“ visoje Europos ekonominėje erdvėje. Šie eurokonsultantai yra specialiai apmokyti teikti informaciją ir konsultacijas darbo ieškantiems asmenims. Su jais galima susisiekti per užimtumo tarnybas.

Jeigu susiradote apmokamą darbą bet kurioje ES šalyje, galite išvykti iš savo gimtosios šalies be jokių ypatingų formalumų. Jums tereikia turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą. Jūsų teisę keliauti galima riboti tik dėl itin rimtų priežasčių, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės sauga ar visuomenės sveikata. Išsamesnės informacijos ieškokite atmintinėje „Darbo paieška“.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad Jūsų teisė į darbą kitoje ES valstybėje narėje gali būti apribota pereinamosiomis nuostatomis, priimtomis neseniai į ES įstojus naujoms valstybėms narėms (žr. V skyrių „Pereinamosios nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo“).


ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

Kartais valdžios įstaigos ar darbdavys gali pareikalauti pateikti savo asmens duomenis arba juos reikia pateikti atliekant tam tikrus testus. Visose valstybėse narėse galioja asmens duomenų apsaugos taisyklės, tačiau kiekvienoje jų duomenų apsaugos tvarka yra skirtinga.

Siekdama užtikrinti sklandų vieningos rinkos veikimą, ES užtikrina laisvą duomenų judėjimą, tuo pat metu apsaugodama asmenis nuo bet kokio privatumo pažeidimo. Štai kodėl buvo priimti bendri ES teisės aktai, kuriais siekiama nustatyti bendrą duomenų apsaugos lygį ir užtikrinti visoje ES tam tikras teises. Šie teisės aktai yra taikomi ir duomenų tvarkymui elektroninio ryšio pagalba. Juose užtikrinama teisė gauti informaciją apie duomenų naudojimą, teisė duomenis taisyti ir kai kuriais atvejais teisė duoti išankstinį sutikimą, leidžiantį naudoti asmens duomenis.

Norėdami gauti konkretesnės informacijos apie Bendrijos ir nacionalines nuostatas, kreipkitės į savo šalies duomenų apsaugos tarnybas.

Išsamesnės informacijos šia tema ieškokite vadove „Duomenų apsauga Europos Sąjungoje“.

JEIGU JAU ESATE DARBUOTOJAS...


TEISĖ APSIGYVENTI

Darbas kitoje ES šalyje suteikia teisę joje apsigyventi. Jeigu ketinate būti ilgiau nei tris mėnesius, tokia teisė yra įtvirtinama ES piliečiams išduodamu leidimu gyventi (išsamesnės informacijos ieškokite atmintinėje „Teisė apsigyventi“).


NAUJOS LAISVO ASMENŲ JUDĖJIMO IR APSIGYVENIMO NUOSTATOS

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, papildančią galiojančius teisės aktus dėl laisvo asmenų judėjimo ir pagerinančią piliečių mobilumą ES1. Iki 2006 m. balandžio 30 d. valstybės narės privalo priimti direktyvą atitinkančius įstatymus, taisykles ir administracines priemones.

Šioje direktyvoje devynių galiojančių direktyvų ir vieno reglamento bei atitinkamos precedentinės teisės nuostatos yra sujungtos į vieną teisinį instrumentą, kuris suteiks šiai teisei daugiau skaidrumo ir palengvins jos pritaikymą tiek piliečiams, tiek ir nacionalinėms administracinėms įstaigoms.

Vadovaujantis naująja direktyva, bus supaprastinti administraciniai formalumai. ES piliečiams nebereikės gauti leidimo gyventi gyvenamojoje valstybėje narėje: užteks užsiregistruoti kompetentingoje įstaigoje, o ir tai reikės daryti tik tuo atveju, jeigu taip pareikalaus priimančioji valstybė narė.

Direktyvoje buvo palikta nuostata, reikalaujanti, kad ES piliečiai turi vykdyti ekonominę veiklą arba turėti pakankamai išteklių, kad galėtų gyventi kitoje valstybėje narėje. Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai, nepertraukiamai gyvenę šalyje penkis metus, įgyja nuolatinę teisę gyventi, kuriai netaikomos jokios papildomos sąlygos. Tokia nuolatinio gyvenimo teisė yra Europos pilietybės išraiška, leidžianti ES piliečiams, užmezgusiems stiprius ryšius su gyvenamąja valstybe nare, naudotis platesnėmis teisėmis.

Šia direktyva siekiama palengvinti ir šeimos narių judėjimą. Pavyzdžiui, šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, bus suteiktos palankesnės teisės juos išlaikančio Sąjungos piliečio mirties arba šeimos skyrybų atveju.

Direktyvos nuostatos ženkliai sumažina ES piliečių ir jų šeimos narių, gavusių nuolatinio gyvenimo teisę priimančioje valstybėje narėje, galimybę būti išsiųstais iš šalies ir užtikrina didesnę ES piliečių, turinčių itin glaudų ryšį su priimančiąja valstybe nare, bei nepilnamečių apsaugą.


PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS

Žr. „Profesinės kvalifikacijos pripažinimas“ skyriuje „Jeigu ieškotės darbo“.


DARBO SĄLYGOS

Jums yra suteikiamos tos pačios sąlygos dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo ir pakartotinio priėmimo, sveikatos apsaugos bei darbo saugos kaip ir tos šalies, kurioje dirbate, piliečiams. Be to, Jums, kaip ir priimančios šalies piliečiams, turi būti taikomas vyrų ir moterų lygių galimybių principas dėl teisės į darbą, darbo užmokestį, profesinį mokymą, pareigų paaukštinimą, darbo sąlygas ir socialinę apsaugą.


PROFESINIŲ SĄJUNGŲ TEISĖS

Jūs turite teisę tapti pageidaujamos profesinės sąjungos nariu ir naudotis nario teisėmis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančios šalies darbuotojai. Jūs turite teisę balsuoti profesinės sąjungos atstovų rinkimuose arba juose kandidatuoti. Jeigu būsite išrinktas profesinės sąjungos atstovu, galėsite naudotis visomis atstovui suteikiamomis teisėmis ir privilegijomis, kurios yra suteikiamos tos šalies, kurioje dirbate, piliečiams.


SOCIALINĖ APSAUGA

Bendrijos nuostatos siekia ne suvienodinti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, o jas koordinuoti. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad asmuo priklausytų vienai socialinės apsaugos sistemai ir neparastų nė vienos įgytos teisės (ypač kalbant apie išėjimą į pensiją), nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jis bedirbtų.

Paprastai asmuo draudžiamas toje šalyje, kurioje dirba. Todėl Jūs, o kai kuriais atvejais ir Jūsų šeima turi teisę į tas pačias socialinio draudimo išmokas, kaip ir priimančios šalies piliečiai. Tai teisės gauti ligos ir motinystės išmokas (įskaitant išmokas grynais ir gydymą), invalidumo ir senatvės išmokas, našlių ir našlaičių išmokas, išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, išmokas mirties atveju, bedarbio pašalpas ir išmokas šeimai. Tačiau Jūs privalote mokėti tokias pačias įmokas.

Bendrijos taisyklės nereglamentuoja socialinės paramos, papildomos pensijos ir ankstyvosios pensijos išmokų.

Tam tikrų kategorijų asmenims yra taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui:

  • jeigu esate pasienio darbuotojas, t.y. jeigu gyvenate vienoje ES šalyje, o dirbate kitoje ir į namus grįžtate bent kartą per savaitę, sveikatos apsaugai ir bedarbio pašalpoms yra taikomos specialios taisyklės;
  • jeigu Jūsų darbdavys Jus išsiunčia laikinai padirbėti į kitą valstybę narę, tam tikromis sąlygomis ir ribotą laiką galite likti apdraustas toje valstybėje narėje, kurioje paprastai dirbate.

Vertinant teisės į socialinio draudimo išmokas įgijimą Jūsų užimtumo šalyje, bus atsižvelgta į visus draudimo ar darbo laikotarpius kitoje ES šalyje. Laikotarpius pagal specialią socialinio draudimo sistemą, taikomą valstybės tarnautojams ir jiems prilyginamiems asmenims, reglamentuoja specialios taisyklės. Jeigu vienoje ES šalyje gaunate senatvės, invalidumo ar našlių pensiją, turite teisę ją gauti ir kitoje valstybėje narėje, jeigu persikeliate ten gyventi.

Dėl informacijos savo ir savo šeimos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į vietinį socialinio draudimo skyrių. Be to, Komisija yra išleidusi dvi brošiūras, kuriose aiškinamos Bendrijos taisyklės dėl socialinės apsaugos koordinavimo (išsamesnės informacijos apie socialinę apsaugą ieškokite atmintinėje „Socialinė apsauga“).


SOCIALINĖS PARAMOS PRIEMONĖS

Pradėjus dirbti užimtumo šalyje, Jums ir Jūsų šeimai priklauso tokios pačios socialinės paramos priemonės kaip ir tos šalies piliečiams. Jums negali nemokėti šių išmokų pilietybės pagrindu ir dėl gyvenamosios vietos ar kitų diskriminuojančių priežasčių. Todėl jeigu užimtumo šalis skiria savo piliečiams neprocentines palūkanas gimus kūdikiui arba garantuoja savo piliečiams minimalias pajamas, tokios pačios priemonės turi būti taikomos ir Jums. Jūs turite tokias pačias teises kaip ir šalies, kurioje dirbate, piliečiai į aprūpinimą gyvenamuoju būstu (pavyzdžiui, teisę į vietos valdžios įstaigų suteikiamus būstus). Kadangi socialinės paramos priemones kiekviena valstybė narė nustato savarankiškai, jos įvairiose šalyse gali skirtis. Todėl Jums reikia kreiptis į tos šalies, kurioje dirbate, nacionalines valdžios įstaigas, kurios Jums suteiks konkretesnės informacijos apie toje šalyje taikomas socialinės paramos priemones (taip pat žr. atmintinę „Socialinės paramos priemonės“).


MOKESČIAI

Turite žinoti, kad dirbdami ir persikeldami gyventi į kitą valstybę narę, paprastai tampate tos šalies „rezidentu mokesčių tikslais“. Kiekviena valstybė narė apmokestinamąjį asmenį apibrėžia skirtingai. Norėdami išsiaiškinti, kurioje šalyje esate rezidentas mokesčių tikslais, turite susipažinti su gyvenamosios vietos šalies ir kilmės šalies įstatymais.

Sąjungos valstybės narės yra pasirašiusios dvišalius susitarimus, kuriais siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo. Šiose dvišalėse mokesčių konvencijose teisę apmokestinti skirtingų rūšių pajamas tarpusavyje pasidalina priimančioji šalis ir kilmės šalis. Vadovaujantis šiais susitarimais, galima nustatyti, kurioje šalyje asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais, kai pagal priimančios šalies ir kilmės šalies įstatymus jis gali būti laikomas abiejų šalių rezidentu. Dvišalėse konvencijose numatyta, kuri iš dviejų šalių privalo vengti tarptautinio dvigubo apmokestinimo ir koks yra taikomas metodas (pvz., kredito ar atleidimo metodas). ES šalies rezidentas mokesčių tikslais paprastai privalo deklaruoti visas savo pajamas. Jeigu asmuo yra dviejų šalių rezidentas, deklaruoti reikia abiejose šalyse. Jiems gali tekti mokėti ir kitus mokesčius, kaip antai turto ar paveldėjimo mokestį. Jeigu esate rezidentas mokesčių tikslais savo kilmės valstybėje narėje, Jūsų atlyginimas paprastai yra apmokestinamas toje valstybėje, kurioje dirbate. Tačiau būtina atsižvelgti į valstybių narių pasirašytų mokesčių konvencijų nuostatas, pavyzdžiui, specialias taisykles, taikomas žmonėms, gyvenantiems vienos šalies pasienio zonoje, o dirbantiems kitos šalies pasienio zonoje. Valstybės tarnautojų darbo užmokestis paprastai apmokestinamas kilmės valstybėje narėje.

Pajamų mokesčio ir kitų mokesčių (pvz., turto ir paveldėjimo mokesčių) taisyklės nėra suvienodintos Bendrijos lygmenyje. Todėl mokesčių taikymo taisyklės ir ypač – mokesčių tarifai kiekvienoje šalyje gali ženkliai skirtis.

Iš esmės nacionalinės mokesčių taisyklės privalo laikytis pagrindinio principo, draudžiančio diskriminuoti asmenis iš kitų ES šalių savo šalies piliečių tapačiomis aplinkybėmis atžvilgiu. Viena laisvo judėjimo prielaidų yra ta, kad darbuotojams, kurių pajamos pirmiausiai yra apmokestinamos kitoje nei jų gyvenamosios vietos šalyje, būtų suteikiamos tokios pačios teisės mokesčių atžvilgiu kaip ir tos šalies rezidentams. Tai yra taikoma ir pajamų mokesčiui, ir neapmokestinamajam minimumui. Dėl praktinio šio principo pritaikymo Europos bendrijų Teisingumo Teismas yra priėmęs keletą sprendimų.

Norėdami išsiaiškinti, kurioje šalyje jūsų darbo užmokestis bei kitos pajamos yra apmokestinamos ir kokiu tarifu, galite kreiptis į konkrečios šalies mokesčių inspekciją. Šiais klausimais kreipkitės į gyvenamosios vietos šalies ir tos šalies, kurioje ketinate apsigyventi, mokesčių inspekcijų konsultantus. Mokesčių inspekcijoje Jums bus paaiškinta apie visus atliktinus formalumus, atsižvelgiant į Jūsų profesines, asmenines ir šeimos aplinkybes (žr. atmintinę „Mokesčiai“).


ŠEIMA

Jūsų šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, turi teisę vykti kartu su Jumis ar prisijungti prie Jūsų užimtumo šalyje. Jūsų šeima – tai sutuoktinis, vaikai iki 21 metų amžiaus (arba vyresni, jeigu tebėra jūsų išlaikomi), o taip pat Jūsų ir Jūsų sutuoktinio tėvai, jeigu jie irgi yra Jūsų išlaikomi. Šalis, kurioje dirbate, privalo „palankiai apsvarstyti“ kitų Jūsų šeimos narių prašymą prisijungti prie Jūsų.

Jus lydintiems Jūsų šeimos nariams bus išduotas leidimas gyventi arba kitas dokumentas, galiojantis tiek pat laiko kaip ir jūsiškis. Jūsų sutuoktinis ir vaikai taip pat turi teisę be jokių apribojimų dirbti Jūsų užimtumo šalyje, jeigu jie to pageidauja.

Šeimos nariai turi teisę į bendrąjį ir profesinį išsilavinimą Jūsų užimtumo šalyje. Be to, Jūsų vaikai turi teisę gauti tas pačias stipendijas, kurios yra numatytos kitiems tos šalies vaikams (išsamesnės informacijos apie išsilavinimą ieškokite atmintinėje „Nacionalinės švietimo sistemos“).

Užimtumo šalis gali pareikalauti, kad Jūsų šeimos nariai, atvykstantys iš trečiųjų šalių, pateiktų įvažiavimo vizą. Tokią vizą išduoda atitinkamos konsulinės tarnybos nemokamai ir be ypatingų formalumų.


Į KITĄ ES ŠALĮ KOMANDIRUOTI DARBUOTOJAI

Jums yra suteikiamos specialios teisės, jeigu esate „komandiruotas“ darbuotojas, t.y. jeigu savo darbdavio siuntimu laikinai dirbate kitoje valstybėje narėje nei toje, kurioje paprastai dirbate.

Jeigu esate komandiruojamas ilgesniam nei trejų mėnesių laikotarpiui, Jūsų darbdavys privalo prieš Jums išvykstant raštu Jus informuoti apie užmokestį ir darbo sąlygas užsienio šalyje.

Tokiais atvejais paprastai liekate apdraustas savo kilmės šalies socialinio draudimo sistemoje (žr. pirma). Kalbant apie Jūsų pajamų apmokestinimą, ES valstybių narių pasirašytose mokesčių konvencijose numatyta, kad komandiruotų darbuotojų darbo užmokestis tam tikromis tiksliai apibrėžtomis sąlygomis ir toliau yra apmokestinamas toje šalyje, kurios rezidentas Jūs esate. Viena tokių sąlygų yra tokia, kad komandiruotų darbuotojų laikas, praleistas šalyje, į kurią jie yra siunčiami, negali viršyti 183 dienų per 12 mėnesių laikotarpį (per bet kuriuos 12 mėnesių paeiliui). Kita sąlyga yra ta, kad darbuotojui mokamą atlyginimą turi mokėti ne priimančios šalies rezidentas darbdavys ir ne priimančioje šalyje nuolatinai įsikūręs darbdavys.

Išsamesnės informacijos teiraukitės atitinkamos valstybės narės mokesčių inspekcijoje (taip pat žr. pirma išdėstytą skyrių „Mokesčiai“).


PASIENIO DARBUOTOJAI

Jeigu esate pasienio darbuotojas, t.y. jeigu gyvenate vienoje ES šalyje, o dirba kitoje ir į namus grįžtate bent kartą per savaitę, su Jumis turi būti elgiamasi taip pat kaip ir su kitais užimtumo šalies piliečiais, t.y. suteikiama vienoda teisė kreiptis dėl darbo ir vienodos darbo sąlygos bei socialinės išmokos.

Vadovaujantis atitinkamų valstybių narių pasirašytomis mokesčių konvencijomis, Jūsų darbo užmokestis gali būti apmokestinamas vienoje arba abiejose šalyse. Jeigu darbo užmokestis apmokestinamas abiejose šalyse, nustatant vienoje šalyje išskaičiuojamą sumą yra atsižvelgiama į kitoje šalyje sumokėtą mokestį (išsamesnės informacijos ieškokite atmintinėje „Pasienio darbuotojai“).


JEIGU UŽSIIMATE INDIVIDUALIA VEIKLA...

Jūs turite teisę bet kurioje ES šalyje nuolatinai ar laikinai užsiimti individualia veikla.


STEIGIMOSI TEISĖ

Galite įsisteigti kitoje šalyje ir vykdyti ten ūkinę ar komercinę veiklą ir verstis amatu ar profesija vienu iš dviejų būdų:

  • perkeliant ar įsteigiant pagrindinį asmeninių, profesinių ar verslo interesų centrą;
  • įsteigiant konkrečią veiklos struktūrą, t.y. antrinę pagrindinės veiklos centro struktūrą.

Abiem atvejais Jums turi būti taikomos tos pačios veiklos vykdymo taisyklės kaip ir kitiems tos šalies piliečiams.


LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

Jeigu nutarėte siūlyti savo paslaugas kitoje šalyje nuolatinai ten neįsisteigęs ir laikytis savo gimtojoje šalyje tai profesijai ar amatui taikomų taisyklių, tokias paslaugas galite siūlyti bet kurioje ES šalyje. Galite važiuoti į kitą šalį ir ten aptarnauti klientus arba galite teikti mokamas paslaugas iš savo gyvenamosios vietos šalies (pavyzdžiui, teikti konsultacijas arba rengti studijas susisiekdamas faksu, paštu arba telefonu).

Be to, priklausomai nuo to, ar esate įsisteigęs nuolatinai ar ne, galite naudotis tomis pačiomis teisėmis apsigyventi, socialinėmis sąlygomis bei privilegijomis, nurodytomis pirma išdėstytame skyriuje apie darbuotojus.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad vadovaujantis 2003 m. Stojimo sutartimi, Austrija ir Vokietija gali taikyti pereinamąsias nuostatas, ribojančias užsienio asmenų paslaugų teikimą tam tikrose pažeidžiamose srityse (žr. V skyrių „Pereinamosios nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo“).


TEISĖ APSIGYVENTI

Kaip ir samdomų darbuotojų atveju, taip ir individualios veiklos vykdymas kitoje ES šalyje suteikia teisę joje apsigyventi. Jeigu ketinate būti ilgiau nei tris mėnesius, tokia teisė yra įtvirtinama ES piliečiams išduodamu leidimu gyventi. Artimiausiu metu tereikės užsiregistruoti kompetentingoje valdžios įstaigoje (išsamesnės informacijos apie teisę apsigyventi ieškokite II skyriuje „Naujos laisvo asmenų judėjimo ir apsigyvenimo nuostatos ir atmintinėje „Teisė apsigyventi“).


PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS

Ir samdomiems, ir individualia veikla užsiimantiems asmenims yra taikomi tie patys principai (žr. „Profesinės kvalifikacijos pripažinimas“ skyriuje „Jeigu ieškotės darbo“).

Kai kurios ES šalys gali pareikalauti specialaus kvalifikacinio parengimo, jeigu norite užsiimti kirpėjo, statybininko, draudimo agento ar brokerio arba prekybininko veikla. Šiais atvejais reikia įrodyti, kad užsiėmėte tokio pobūdžio individualia veikla ES valstybėje narėje nustatytą laikotarpį (paprastai tokio laikotarpio trukmė būna 5 arba 6 metai).

Jeigu toje šalyje, kurioje norite dirbti, Jūsų profesija nėra reguliuojama, Jūsų profesinė kvalifikacija neturi būti pripažįstama ir Jums negali būti taikomi jokie teisiniai apribojimai, draudžiantys dirbti įgyto mokslo ir profesinės kvalifikacijos pagrindu.


SOCIALINĖ APSAUGA

Priklausomai nuo Jūsų sprendimo įsisteigti ir gyventi kitoje valstybėje narėje arba teikti paslaugas iš savo gimtosios šalies, ir samdomiems, ir individualia veikla užsiimantiems asmenims yra taikomi tie patys principai (žr. II skyriaus dalį „Socialinė apsauga“, „Jeigu esate darbuotojas“ ir atitinkamą atmintinę).


SOCIALINĖS PARAMOS PRIEMONĖS

Ir samdomiems, ir individualia veikla užsiimantiems asmenims yra taikomi tie patys principai (žr. II skyriaus dalį „Socialinės paramos priemonės“, „Jeigu esate darbuotojas“ ir atitinkamas atmintines).


MOKESČIAI

Komercinės ar ūkinės veiklos pajamos ir iš laisvų profesijų gautos pajamos yra paprastai apmokestinamos toje šalyje, kurioje Jūs esate rezidentas mokesčių tikslais (žr. skyrių apie darbuotojų mokesčius).

Tačiau jeigu Jūsų verslo nuolatinė buveinė (ūkinės ar komercinės veiklos) arba pastovi bazė (laisvų profesijų atveju) yra kitoje valstybėje narėje, Jūsų pajamos, susijusios su nuolatine buveine arba pastovia baze, bus apmokestinamos toje valstybėje narėje.

Dėl išsamesnės informacijos patariame kreiptis į atitinkamos valstybės mokesčių inspekciją (taip pat žr. atmintinę „Mokesčiai“).



JEIGU NUTRAUKĖTE DARBO SANTYKIUS...

Jeigu dirbote kitoje ES šalyje, galite joje likti, jeigu atitinkate šias dvi sąlygas:

  • sulaukėte pensinio arba ankstyvojo pensinio amžiaus, gyvenote priimančioje valstybėje narėje nepertraukiamai ilgiau nei trejus metus ir pastaruosius 12 mėnesių dirbote (arba per tą laiką praradote darbą). Tam tikroms individualia veikla užsiimančių asmenų kategorijoms teisė į senatvės pensiją nesuteikiama. Tokiu atveju kai kuriose valstybėse narėse pensinis amžius yra 65 metai;
  • tapote neįgalus dėl darbe įvykusios nelaimės. Šiuo atveju galite pasilikti, jeigu ne trumpiau nei du metus iki nelaimingo įvykio darbe šioje šalyje dirbote ir gyvenote. Jeigu dėl neįgalumo kuri nors ES šalies įstaiga moka žalos atlyginimą, galite pasilikti toje šalyje ir tuo atveju, jeigu pragyvenote joje tik savaitę.

Dėl teisės likti turite kreiptis per du metus. Tuomet Jums bus taikomos tos pačios teisės kaip ir tos šalies piliečiams (aprūpinimas būstu, socialinė apsauga, vaikų lavinimas ir t.t.), kuriomis Jūs naudojotės tuo metu, kai dirbote.

Šalyje gyvenantys Jūsų šeimos nariai taip pat turi teisę likti net ir po Jūsų mirties. Jeigu mirtumėte prieš suteikiant teisę likti priimančioje šalyje, Jūsų šeimos nariai gali joje ir toliau gyventi, jeigu atitinka šias sąlygas:

  • šalyje dirbote ir gyvenote daugiau nei dvejus metus;
  • mirties priežastis buvo nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga;
  • Jūsų sutuoktinis yra kilęs iš priimančios šalies ir savo pilietybę prarado dėl vedybų su Jumis.


PEREINAMOSIOS NUOSTATOS DĖL LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO...

Darbuotojų iš Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos patekimui į Europos Sąjungos senbuvių darbo rinką yra taikomos pereinamosios nuostatos, išdėstytos šių šalių Stojimo sutartyse.

Pirmus dvejus metus po įstojimo patekimas į rinką priklausys nuo Europos Sąjungos senbuvių nacionalinių įstatymų ir politikos. Kitaip tariant, darbuotojams iš kurios nors pirma paminėtos naujos valstybės narės reikės gauti leidimą dirbti.

Nacionalinės priemonės gali būti pratęstos dar trejiems metams. Vėliau ES senbuvė galės būti įgaliota taikyti nacionalines priemones tik tokiu atveju, jeigu jos darbo rinka patirs rimtų trukdžių.

Pereinamosios priemonės negali tęstis ilgiau nei septynerius metus.

Darbuotojams iš valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 d., kurioms yra taikomos pereinamosios priemonės, turi būti taikoma pirmenybė darbuotojus iš trečiųjų šalių atžvilgiu. Priėmus darbuotoją į darbo rinką, jo atžvilgiu turi būti taikomas vienodo požiūrio principas.

2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojusios valstybės narės, kurių piliečiams yra taikomi apribojimai kurioje nors ES senbuvių, gali taikyti tolygius apribojimus tos valstybės narės senbuvės piliečiams.

Kipro Steigimo sutartyje nenumatyta jokių apribojimų, taikomų laisvam darbuotojų judėjimui. Maltos sutartyje numatyta tik viena apsaugos išlygos pritaikymo galimybė.

Ir pabaigai, vadovaujantis 2003 m. Stojimo sutartimi, Austrija ir Vokietija gali taikyti pereinamąsias nuostatas, ribojančias užsienio asmenų paslaugų teikimą tam tikrose pažeidžiamose srityse, pvz., statyboje ir pramoninio valymo srityje.


JŪSŲ TEISIŲ PRIPAŽINIMAS IR UŽTIKRINIMAS...

Jeigu esate samdomas darbuotojas ir susiginčijote su savo darbdaviu, galite apginti savo teises. Visose valstybėse narėse veikia specialios tokius ginčus nagrinėjančios teisminės įstaigos. Kai kuriais atvejais pagalbos ir teisinių konsultacijų galima kreiptis į asociacijos ar profesines sąjungas. Jeigu manote, kad nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios įstaigos neteisingai aiškina ar užtikrina Jūsų teises arba diskriminuoja Jus ar Jūsų šeimos narius, galite skųstis. Jeigu Jūsų netenkina gautas atsakymas, galite pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais.

Galbūt Jums prireiks asmeninės konsultacijos apie Europos Sąjungos suteikiamas teises. Tuo tikslu galite kreiptis į Piliečių kelrodę tarnybą – greitą ir veiksmingą konsultavimo tarnybą, kurioje teikiamos nemokamos konsultacijos visomis oficialiomis Europos Sąjungos kabomis. Šios tarnybos teisės specialistai pateiks praktinės informacijos bei patarimų Jums suteikiamų teisių klausimais ir nukreips į tinkamiausią įstaigą Europos arba nacionaliniame lygmenyje, kuri Jums padės išspręsti kilusią problemą.

Išsamesnės informacijos apie Piliečių kelrodę tarnybą ieškokite šiuo adresu: http://ec.europa.eu/citizensrights/front_end/index_lt.htm.

Pirmiausiai siūlome kreiptis į tiesiogiai susijusią įstaigą. Jeigu Jūsų netenkina gautas atsakymas, galite pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais.

Jeigu ginčas yra susijęs su užsienio šalimi, galite kreiptis į nacionalinį SOLVIT centrą. SOLVIT yra problemų sprendimo nacionalinių centrų tinklas, kurį sukūrė ir kontroliuoja Europos Komisija. SOLVIT nagrinėja tarptautines problemas, kilusias dėl to, kad valdžios įstaigos neteisingai taiko ES teisės aktų nuostatas. Tinklo tikslas yra ne ilgiau nei per dešimt savaičių surasti praktinį sprendimą, o jo paslaugos – nemokamos. Išsamesnės informacijos apie tai, kaip įteikti nusiskundimą, ieškokite adresu europa.eu/solvit

Jūs galite nutarti imtis oficialesnės procedūros nacionaliniame lygmenyje. Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad būtų gerbiamos Bendrijos teisės nustatytos teisės ir, jeigu reikia, šalinti visas jas pažeidžiančias priemones. Be to, jie gali priteisti žalos atlyginimą.

Ir dar, kilusius klausimus visuomet galima oficialiai spręsti Bendrijos lygmenyje.

Pavyzdžiui, galite pasiskųsti Europos Komisijai (žr. http://ec.europa.eu/secretariat_general/sgb/lexcomm/ ). Jeigu Komisija nusprendžia, kad Jūsų nusiskundimas yra tinkami pagrįstas, ji gali kreiptis į atitinkamas nacionalines valdžios įstaigas paaiškinimo ir pareikalauti, kad Bendrijos teisės nuostatos nebūtų pažeidinėjamos. Jeigu Komisijos netenkina nacionalinių valdžios įstaigų atsakymas, ji gali tos šalies atžvilgiu taikyti pažeidimo procedūrą. Tokiu būdu byla gali patekti į Europos Teisingumo Teismą. Atminkite, kad šios procedūros gali trukti ganėtinai ilgai, o SOLVIT išspręstų ginčą žymiai greičiau.

Galima įteikti peticiją Europos Parlamentui (žr. http://www.europarl.europa.eu/parliament/public/petition/submit.do ) arba pasiskųsti Europos Parlamento nariui, kuris gali kreiptis į Komisiją ir Tarybą. Jų atsakymai turi būti vieši.

Be to, galima kreiptis į Europos ombudsmeną (žr. http://www.ombudsman.europa.eu ), jeigu Jūsų nusiskundimas yra susijęs su netinkama kurios nors Bendrijos administracijos (pvz., Europos Parlamento, Europos Tarybos ar Europos Komisijos) ar kurios nors decentralizuotos Bendrijos agentūros (pvz., Europos mokymo fondo) veikla. Europos ombudsmenas nenagrinėja skundų dėl nacionalinių ar vietinių administracijų veiklos.


12004 m. balandžio 29 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB. Oficialusis leidinys L 158, 2004-04-30 (atitaisymo procedūra paskelbta Oficialiajame leidinyje L 299 2004 m. birželio 29 d.)

 
Kiti straipsniai: