www.euro.lt

ES teisė yra tarsi tarpinė tarp įprastinių nacionalinės ir tarptautinės teisės lygmenų. Ji ne tik – kaip tarptautinė teisė – reguliuoja tarpvalstybines sutartis sudariusių šalių tarpusavio santykius, bet galioja ir kaip bendra valstybių narių vidaus teisė, kadangi  šalių narių sutartimis nustatyta Bendrijos teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu ir tiesioginis jos galiojimas.

 Tiesa, dažniau kalbama ne apie „ES teisę“ ar „Bendrijos teisę“, bet apie acquis communautaire (pranc. pažodžiui „Bendrijos įgytis“) – normų ir principų visumą, kylančią iš Bendrijos teisės ir jos taikymo praktikos. Tai viskas, kas pasiekta per visą integracijos laikotarpį, įgyvendinant steigimo sutartis; tai nuolat besikeičiantis augančios besiplečiančios Bendrijų teisės būvis kuriuo nors momentu.

Pagrindiniai ES teisės šaltiniai:

• Tarpvyriausybinės sutartys (steigimo ir kt.) bei konvencijos
• Bendrijos institucijų priimti teisės aktai
• Teisės aiškinimas (išimtinė Europos Teisingumo Teismo kompetencija)
• Bendrieji Bendrijos teisės principai

ES teisė skirstoma į pirminę ir antrinę/išvestinę. Pirminė teisė apima Bendrijų steigimo sutartis, jas papildžiusias ir keitusias sutartis, stojimo sutartis. Kitaip tariant, tai yra tarpvyriausybinės sutartys, įsteigusios Bendrijas ir perdavusios joms dalį nacionalinio narių suvereniteto. Remdamosi jomis, Bendrijos institucijos leidžia teisės aktus, sudarančius antrinę teisę, išvestinę sutarčių atžvilgiu. 

Sutartys:

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis (Paryžiaus)

Pasirašyta 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje (tą pačią dieną sudaryta ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis);

Įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.;

nuo 2002 m. liepos 23 d. neteko galios (buvo sudaryta 50 m. laikotarpiui).

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (Romos)

Pasirašyta Romoje 1957 m. kovo 25 d.;

Įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

Sutarties tekstas

Sujungimo sutartis – sujungė trijų tuometinių Europos Bendrijų institucijas (įsteigta viena bendra Komisija ir Taryba).

Pasirašyta 1965 m. balandžio 8 d. Briuselyje;

Įsigaliojo 1967 m. liepos 1 d.

Sutarties tekstas

Suvestinis Europos aktas – peržiūrėjo steigimo sutartis.

Pasirašytas 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge (devyneto tuometinių narių) ir vasario 28 d. Hagoje (Airijos, Danijos, Graikijos);

Įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.

Akto tekstas

Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto) – į viena sujungė skirtingas bendradarbiavimo formas (ramsčius): viršvalstybiniu pagrindu veikiančias Europos Bendrijas ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte (Olandija);

Įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 dieną.

Sutarties tekstas

Amsterdamo sutartis – įvedė Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir kitų susijusių aktų pataisas.

Pasirašyta 1997 m. spalio 2 d.;

Įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.

Sutarties tekstas

Nicos sutartis – įvedė Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir kitų susijusių aktų pataisas (svarbiausia iš jų – ES institucinė reforma).

Pasirašyta 2001 m. vasario 26 d.;

Įsigaliojo 2003 m. vasario 1 dieną.

Sutarties tekstas

Sutartis dėl Konstitucijos Europai – integravo visas dabartines sutartis į vieną dokumentą.

Pasirašyta Romoje 2004 m. spalio 29 d.;

Neratifikuota

Sutarties tekstas

Antrinės teisės dokumentai

Tai Ministrų Tarybos arba Komisijos priimti reglamentai, direktyvos ir sprendimai.

• Reglamentai privalomi visa savo apimtimi ir šalyse narėse taikomi tiesiogiai visiems teisiniams subjektams, be papildomų nacionalinės teisės aktų, paskelbus juos Bendrijos „Oficialiajame leidinyje“.
• Skirtingai nuo reglamentų, direktyvos skiriamos valstybėms narėms ir šios pačios pasirenka jų įgyvendinimo formas ir būdus. T.y. valstybėms yra privalomi jų tikslai, bet jų taikymas yra šalių narių kompetencija.
• Sprendimai priimami taikant Bendrijos teisę individualiam atvejui ir privalomi tik tam konkrečiam adresatui. Gali būti įpareigojantys, draudžiantys, leidžiantys ir pan.

Pagrindiniai Europos Teisingumo Teismo praktika įtvirtinti principai:

• Tiesioginis veikimas
• Bendrijos teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu (nesvarbu, ar Bendrijos teisei prieštaraujantys teisės aktai priimti prieš ar po atitinkamo Bendrijos teisės akto įsigaliojimo)
• Valstybės narės atsakomybė asmenų atžvilgiu už žalą, kuri jiems padaryta šiai valstybei pažeidus Bendrijos teisę.

ES teisės aktų paieška (EUR-Lex)

ES teisės aktų paieška (LR Seimo tinklalapyje)