www.notarai.lt

Notarai – neatskiriama Lietuvos visuomenės ir valstybės teisinės sistemos dalis. Esame teisininkai ir piliečiai, taigi todėl esami nedalomai susiję su visais tiek valstybės pakilimo, tiek  sunkumų laikotarpiais. Būdami teisinės valstybės įgalioti asmenys, jos vardu liudijantys aktų tikrumą, pasisakome už civilizuotus, nepolitizuotus ir įvairiapusiais argumentais pagrįstus susitarimus valstybės, piliečių interesų ir mūsų darbo klausimais.

Pastaruoju metu viešai dažnai iškeliamas notarų paslaugų kainodaros, uždarbio ir mokesčių klausimas.  Savo ir savo darbuotojų išlaikymui uždirbame patys, nieko neimdami iš valstybės iždo, o į jį dar ir įnešdami. Už  notarines paslaugas gauname tiek, kiek nustatė valstybė, o konkrečiai – notarų veiklą prižiūrinti Teisingumo ministerija. Pastarąjį kartą notarų paslaugos buvo atpigintos prieš metus.

Iš notaro pajamų mokame įvairius mokesčius (žr. Schemą). Pirmiausia tai pridėtinės vertės mokestis – 15,966 proc. nuo visų pajamų. Toliau – gyventojo pajamų mokestis, kuris sudaro 15 proc. sumos, likusios, atmetus PVM ir biuro išlaidas (iš viso šis mokestis siekia 8,4 proc. visų notaro pajamų). Kaip neseniai nustatė auditas, notaro biuro išlaikymui vidutiniškai išleidžiame 28 proc. visų pajamų. Privalomajam sveikatos draudimui išleidžiame 5,04 proc. visų notaro pajamų. Na, ir žinoma, valstybinis socialinis draudimas – 26, 3 proc. nuo dvigubų draudžiamųjų pajamų (2976 Lt) – tai 783 Lt fiksuota suma. Bet, kaip dažniausiai būna, esmė slypi giliau. Ši valstybinio socialinio draudimo įmoka nevienodai sunki. Didmiesčiuose dirbantiems notarams, kurių biuruose dar pasitaiko klientų, o uždarbis – didesnis,  „Sodros“ įmoka siekia maždaug 3,3 proc. pajamų. Vidutiniškai notarai valstybiniam socialiniam draudimui sumoka 7 proc. savo pajamų. Tačiau rajonuose, nedideliuose miestuose, kur notaro klientas dabar – itin retas, o pajamos mažos, notaras „Sodrai“ sumoka net 13 proc. pajamų.

Viską  sudėję, priskaičiavę privalomą 2-3 proc. Lietuvos notarų rūmų nario mokestį,  gauname, jog, priklausomai nuo klientų srauto, sumokame du trečdalius - nuo 63 iki 72 proc. visų pajamų.

Tiesa ir tai, kad savo parašu tvirtindami sandorį, už jį garantuojame visu savo turtu, todėl dar draudžiamės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimu – visi be išimties notarai -  privalomuoju (2000 Lt per metus), o dauguma – dar ir savanoriškuoju (dar keli tūkstančiai litų per metus).

Notarai vieni pirmųjų 2008 metų pavasarį pajuto krizės požymius – pradėjo dramatiškai mažėti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Jie sudaro vos 7 proc. notarinių veiksmų, bet atneša maždaug 60 proc. notarų pajamų. Palyginti su 2007-siais, pernai NT sandorių sumažėjo maždaug šimtu tūkstančių. Be to, palyginti su 2007 m. sausiu-rugsėju, per tą patį 2008 m. laikotarpį notarinių veiksmų skaičius sumažėjo 10 procentų. Notarų vidutinės mėnesio pajamos smuko maždaug trečdaliu. Nemažai notarų atleidžia savo biurų darbuotojus.

Kokią profesiją beimtume, yra ribiniai skaičiai, kurie gyvybiškai būtini profesiniam gyvybingumui palaikyti. Notaras yra teisės profesionalas, o profesionalumo lygmuo privalo būti ne tik palaikomas, bet ir nuolat keliamas. Notaro ekonominė nepriklausomybė yra būtina notaro darbo sąlyga, kuri yra įteisinta Notariato įstatyme. Jei notaras neišsilaikys ekonomiškai, jam sudėtinga bus išsaugoti esminius nešališkumo bei lygiateisio atstovavimo principus. 

Lietuvos notarų rūmai nepritaria bandymams skubotai, nepamatavus visų teisinių bei ekonominių pasekmių, keisti įstatymų bazę, kaip tai buvo padaryta Seime praėjusių metų gruodį. Tikimės, kad šiemet Seime bus rimtai ir atsakingai diskutuojama dėl socialinio draudimo modelio, taikomo notarams ir kitų teisinių profesijų atstovams.