TEISESFORUMAS.LT

Siekiant supaprastinti tarptautinę prekybą, 2004-05-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnis įtvirtino naujas specialias tarptautinės prekybos taisykles, kurios nustato 0 proc. PVM tarifo taikymą tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais. Specialios tarptautinės prekybos taisyklės yra taikomos tais atvejais, kai vyksta tarptautinė prekyba prekėmis, susijusi su žemiau išvardintų muitinės procedūrų ar  kitų sankcionuotų veiksmų įforminimu:

1. padėjimu į laikinojo prekių saugojimo sandėlius (importo ir eksporto terminalus);
2. įvežimu į laisvąją zoną arba padėjimu į laisvąjį sandėlį;
3. muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūromis;
4. laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų, išorinio tranzito ar vidinio tranzito muitinės procedūromis.

Muitinės procedūrų ir kitų sankcionuotų veiksmų įforminimo tvarką reglamentuoja:

• Tarybos 1992-10-12 reglamentas (EEB) Nr. 2319/92, nustatantis Bendrijų muitinės kodeksą;
• Europos Komisijos 1993-07-02 reglamentas (EEB) Nr.2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijų muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas;
• 2002-07-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 1157 “Dėl Importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo”;
• Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas;
• Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas;
• Kiti Lietuvos ir ES muitų teisės aktai, kuriuos lietuvių kalba galima rasti Muitinės departamento interneto svetainėje (adresu www.cust.lt).

Prekyba prekėmis, pateiktomis laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose

Laikinasis saugojimas muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose – muitinei pateiktų ne Lietuvos prekių laikymas muitinės nustatytomis sąlygomis, kol šioms prekėms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Su laikinai saugomomis prekėmis leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie būtini jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.

Prekės yra saugomos muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose - terminaluose (toliau – laikino saugojimo vietos), kuriose Lietuvos ir užsienio asmenims teikiamos laikinojo prekių saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, taip pat nustatytomis sąlygomis laikomos eksportuojamos iš Bendrijų muitų teritorijos Bendrijos ir ne Bendrijos prekės, kurioms atlikti eksporto muitinės formalumai.

Importuojamas, eksportuojamas ir (arba) tranzitu gabenamas prekes laikino saugojimo vietose gali laikyti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenys. Laikino saugojimo vietose draudžiamos importuojamų prekių pardavimo operacijos.

Į laikino saugojimo vietą priimtos prekės nuo bendrosios deklaracijos (arba kito dokumento, naudojamo kaip bendroji deklaracija) pateikimo jame paprastai gali būti laikomos ne ilgiau kaip 45 dienas, jeigu jos atgabentos jūra, arba ne ilgiau kaip 20 dienų, jeigu jos atgabentos ne jūra.

Prekių tiekimo į laikino prekių saugojimo vietas apmokestinimas PVM. Laikino saugojimo vietose gali būti laikomos importuojamos ne Bendrijos prekės ir eksportuojamos Bendrijos prekės. PVM įstatymo 53 str. 1 d. 1 p. nustato, kad prekių tiekimui, kai prekės pateikiamos laikinai saugoti laikino prekių saugojimo vietose, tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Todėl tuo atveju, jeigu tiekiamos prekės yra padedamos saugoti į laikino saugojimo vietą, prekių tiekėjas tokiam sandoriui gali taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių tiekėjas turi turėti muitinės dokumentus (ar jų kopijas), kurie įrodo, kad prekės pateiktos saugojimui į laikino saugojimo vietą.

Pavyzdys

Iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių, kurios nugabenamos į laikinojo saugojimo vietą, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš kitos valstybės narės įsigyja ir Lietuvoje į laikino saugojimo vietą padeda prekes, pagal PVM įstatymo 53 str. 3 d. įsigijimo iš kitos valstybės narės PVM neturi būti apskaičiuojamas.

Pavyzdys

Ne Bendrijos prekių, įvežtų į laikino saugojimo vietas, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos į Lietuvą atsigabena ir į laikino saugojimo vietą padeda ne Bendrijos prekes, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 1 d. prekės nelaikomos importuotomis Lietuvoje ir todėl neturi būti apskaičiuojamas importo PVM.

Prekių, laikomų laikino saugojimo vietose, tiekimas. Kai yra tiekiamos prekės, kurios laikomos laikino saugojimo vietose, pagal PVM įstatymo 53 str. 1 d. 4 p. tokių prekių tiekimui gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Pavyzdys

Laikino prekių saugojimo laikinojo saugojimo vietose užbaigimas. Laikinas prekių saugojimas gali būti užbaigiamas įforminant kurią nors muitinės procedūrą ar kitą sankcionuotą veiksmą.

Tuo atveju, kai laikinasis saugojimas užbaigiamas išleidžiant prekes į laisvą apyvartą  Lietuvoje, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 2 d. prekės yra laikomos importuotomis Lietuvoje ir turi būti sumokamas importo PVM už šias prekes.

Jeigu tiekiamoms prekėms laikinas saugojimas užbaigiamas įforminant prekėms muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti ar kitokią muitinės procedūrą, taip pat jeigu jos padedamos į laisvąjį sandėlį ar laisvąją zoną, tokiam tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Prekyba prekėmis, laikomomis laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje

Laisvosios zonos ir laisvieji sandėliai – tai Bendrijų muitų teritorijos dalys arba toje teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios šios teritorijos dalies, kuriose:

1. ne Bendrijos prekės importo muitų ir prekybos politikos importo priemonių požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijų muitų teritorijoje, jeigu jos neišleidžiamos į laisvą apyvartą, jeigu joms neįforminama kita muitinės procedūra ir jeigu jos nenaudojamos ir nevartojamos kitomis sąlygomis, nei nustatytos muitų teisės aktuose;
2. Bendrijos prekės, nurodytos tam tikrų sričių dalykus reglamentuojančiuose Bendrijų teisės aktuose, kurias įvežus į laisvąją zoną arba padėjus į laisvąjį sandėlį leidžiama taikyti priemones, paprastai susijusias su prekių eksportu.

Laisvieji sandėliai steigiami laikyti žemės ūkio produktams, kuriuos padėjus į laisvąjį sandėlį laikomos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatos, paprastai taikomos prekių eksporto atvejais, arba kitoms prekėms, už kurias nustatytų importo muitų ir  (arba) mokesčių bendra norma didesnė kaip 40 procentų prekių vertės, taip pat tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose arba geležinkelio stotyse kaupiamiems kroviniams, kurių laikymo trukmė viršija muitų teisės aktų nustatytus prekių laikinojo saugojimo terminus. Laisvieji sandėliai steigiami tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose atliekamas arba numatomas atlikti prekių perkrovimas, sandėliavimas, komplektavimas, rūšiavimas, pakavimas, didmeninė prekyba, perdirbimas arba apdorojimas.

Laisvoji zona yra:

1. laisvosios ekonominės zonos laisvoji teritorija, įrengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu. Laisvąja ekonomine zona vadinama ūkinei- komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos ir kurioje neturi būti nuolatinių gyventojų. Zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita įstatymų nedraudžiama veikla. Konkrečios ekonominės zonos veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl tokios zonos steigimo.
2. laisvasis uostas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu. Laisvasis uostas yra nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijų muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta teisės aktų.

Į laisvąją zoną galima įvežti arba į laisvąjį sandėlį padėti ir Bendrijos, ir ne Bendrijos prekes, tačiau muitinė turi teisę reikalauti, kad pavojingos prekės arba prekės, galinčios sugadinti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms saugoti dėl kitų priežasčių reikia specialių įrenginių, būtų padedamos į specialiai joms laikyti pritaikytas patalpas.

Prekių, įvežamų į laisvąją zoną ar padedamų į laisvąjį sandėlį, tiekimas. Laisvojoje zonoje ir laisvajame sandėlyje gali būti laikomos ir Bendrijos, ir ne Bendrijos prekės. Jeigu tiekiamos prekės yra padedamos į laisvąjį sandėlį ar įvežamos į laisvąją zoną, prekių tiekėjas tokiam prekių tiekimui gali taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių tiekėjas turi turėti muitinės dokumentus (ar jų kopijas), kurie įrodo, kad prekės padėtos į laisvąjį sandėlį ar įvežtos į laisvąją zoną.

Pavyzdys

Ne Bendrijos prekių, įvežtų į laisvąsias zonas ar padėtų į laisvuosius sandėlius, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos į Lietuvą į laisvąją zoną atsigabena ar padeda į laisvąjį sandėlį ne Bendrijos prekes, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 1 d. prekės nelaikomos importuotomis Lietuvoje ir todėl neturi būti apskaičiuojamas importo PVM.

Kitoje valstybėje narėje įsigytų prekių, įvežtų į laisvąsias zonas ar padėtų į laisvuosius sandėlius, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš kitos valstybės narės į Lietuvą atsigabena ir įveža į laisvąją zoną ar į padeda laisvąjį sandėlį prekes, pagal PVM įstatymo 53 str. 3 d. įsigijimo PVM už tokias prekes neapskaičiuojamas.

Pavyzdys

Prekių, laikomų laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, tiekimas. Kai yra tiekiamos prekės, kurios laikomos laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, pagal PVM įstatymo 53 str. 1 d.   4 p. tokių prekių tiekimui gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas, jeigu prekių tiekėjas turi muitinės dokumentus (ar jų kopijas), kurie įrodo,  kad 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai.

Pavyzdys

Prekių išėmimas iš laisvųjų sandėlių ar išgabenimas iš laisvosios zonos. Prekės iš laisvųjų sandėlių gali būti išimamos ar iš laisvosios zonos išgabenamos įforminus kurią nors muitinės procedūrą ar kitą sankcionuotą veiksmą.

Tuo atveju, kai prekės išimamos iš laisvojo sandėlio ar išgabenamos iš laisvosios zonos ir išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvoje, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 2 d. prekės yra laikomos importuotomis Lietuvoje ir turi būti sumokamas importo PVM už šias prekes.

Jeigu prekės yra parduodamos asmeniui, kuris išgabena šias prekes iš Bendrijų teritorijos, toks tiekimas pagal PVM įstatymo 53 str. 8 d. apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą.

Pavyzdys

Prekyba prekėmis, įformintomis laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais

Laikinasis įvežimas perdirbti neapmokestinant importo muitais. Laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra leidžia Bendrijų teritorijoje įsteigtiems asmenims importuotas į Bendrijų teritoriją žaliavas bei pusiau perdirbtas prekes perdirbti Bendrijų teritorijoje bei jas reeksportuoti nesumokant importo muitų bei PVM.

Įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą Bendrijų muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų  galima naudoti:

1. ne Bendrijos prekes, skirtas reeksportuoti iš Bendrijų muitų teritorijos, suteikus joms kompensacinių produktų (t.y., produktų, gautų atlikus perdirbimo operacijas) pavidalą, neapmokestinant šių prekių importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių;
2. išleistas į laisvą apyvartą prekes, grąžinant už tokias prekes sumokėtus arba atsisakant išieškoti mokėtinus importo muitus, jeigu šios prekės eksportuojamos iš Bendrijų muitų teritorijos suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą.

Perdirbimo operacijomis yra laikoma:

• prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba priderinimą prie kitų prekių;
• prekių perdirbimas;
• prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir taisymą; ir
• tam tikrų prekių, kurių neįmanoma aptikti kompensaciniuose produktuose ir kurios naudojamos šių produktų gamybai palengvinti, naudojimas, net ir tais atvejais, kai šios prekės visai arba iš dalies sunaudojamos gamybos procese.

Muitinė nustato laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai privalo būti eksportuoti arba reeksportuoti arba per kurį jiems turi būti įforminti kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. Tas laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į laiką, reikalingą perdirbimo operacijoms atlikti ir disponavimo kompensaciniais produktais klausimams išspręsti.

Muitinės prižiūrimas perdirbimas. Įforminus muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą Bendrijų muitų teritorijoje leidžiama, netaikant prekybos politikos priemonių, naudoti importo muitais neapmokestintas ne Bendrijos prekes, atliekant perdirbimo operacijas, kurios pakeičia šių prekių rūšį arba pavidalą, o atlikus šias operacijas gautus produktus išleisti į laisvą apyvartą, taikant už juos nustatytas importo muitų normas. Tokie produktai vadinami perdirbtaisiais produktais.

Leidimas perdirbti prekes muitinei prižiūrint išduodamas asmens, kuris atlieka arba organizuoja perdirbimą, prašymu.

Leidimai išduodami tik:

1. Bendrijoje įsteigtiems asmenims;
2. tada, jeigu importuotas prekes įmanoma identifikuoti perdirbtuosiuose produktuose;
3. tada, jeigu perdirbus prekes neįmanoma ekonomiškai priimtinu būdu joms sugrąžinti rūšinių charakteristikų arba pavidalo, turėtų šios procedūros įforminimo metu;
4. tada, jeigu šios procedūros taikymas nesudaro galimybių išvengti importuotoms prekėms taikytinų prekių kilmės taisyklių arba kiekybinių apribojimų poveikio;
5. tada, jeigu įvykdyti būtini šios procedūros taikymo reikalavimai – padėti sudaryti arba išlaikyti gamybinės veiklos Bendrijoje sąlygas nepadarant neigiamo poveikio esminiams panašias prekes gaminančių Bendrijų gamintojų interesams (ekonominės sąlygos).

Prekių, kurioms forminama muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra, tiekimas. Prekių, kurioms forminama kuri nors iš nagrinėjamų procedūrų, tiekimas gali būti apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą tuo atveju, jeigu prekių tiekėjas gali pateikti muitinės dokumentus ar jų kopijas, įrodančius tokios procedūros įforminimą.

Pavyzdys

Į Lietuvos teritoriją iš trečiosios valstybės įvežamų ne Bendrijos prekių, kurioms įforminama muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos į Lietuvą atsigabena prekes, kurioms įformina muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūrą, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 1 d. tokios prekės nelaikomos importuotomis Lietuvoje ir todėl neturi būti apskaičiuojamas importo PVM.

Į Lietuvos teritoriją iš kitos valstybės narės įvežamų prekių, kurioms įforminama muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš kitos valstybės narės įsigyja ir į Lietuvą atsigabena prekes, kurioms Lietuvoje įformina muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūrą, pagal PVM įstatymo 53 str. 3 d. įsigijimo PVM už tokias prekes neapskaičiuoja.

Prekių, kurioms įforminta muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra, tiekimas. Kai yra tiekiamos prekės, kurioms yra įforminta muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūra, pagal PVM įstatymo 53 str. 1 d. 4 p. tokių prekių tiekimui gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūros užbaigimas. Muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais procedūros gali būti užbaigiamos eksportuojant šias prekes iš Bendrijų teritorijos, įforminant kurią nors muitinės procedūrą ar kitą sankcionuotą veiksmą.

Tuo atveju, kai minėtos procedūros užbaigiamos išleidžiant prekes į laisvą apyvartą Lietuvoje, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 2 d. prekės yra laikomos importuotomis Lietuvoje ir turi būti sumokamas importo PVM už šias prekes.

Jeigu prekės yra parduodamos asmeniui, kuris išgabena šias prekes iš Bendrijų teritorijos, toks tiekimas pagal PVM įstatymo 53 str. 8 d. PVM apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą.

Pavyzdys

Prekyba prekėmis, kurioms įforminta vidinio ar išorinio tranzito procedūros

Vidinis tranzitas. Įforminus vidinio tranzito procedūrą leidžiama laikantis nustatytų sąlygų gabenti Bendrijos prekes, kurių muitinis statusas nepasikeičia, iš vienos Bendrijų muitų teritorijos vietos į kitą vykstant per trečiosios šalies teritoriją. Kadangi įforminus minėtą procedūrą yra patvirtinamas gabenamų prekių statusas kaip Bendrijos prekių, todėl muitai bei kiti su tuo susiję mokesčiai neturi būti  mokami, kai prekės vėl įvežamos į Bendrijų teritoriją.

Nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdų:

• taikant vidinio Bendrijų tranzito procedūrą, jeigu tokia galimybė numatyta tarptautinėje sutartyje;
• su TIR knygele (TIR konvencija);
• su ATA knygele (ATA konvencija), kuri naudojama kaip tranzito dokumentas;
• su Reino manifestu (peržiūrėtos Reino laivybos konvencijos 9 straipsnis);
• su 302-ąja forma, nustatyta Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso, pasirašytoje 1951 m. birželio 19 d. Londone, arba
• paštu (įskaitant pašto siuntinių gabenimą).

Išorinis tranzitas. Išorinio tranzito procedūra yra skirta supaprastinti ne Bendrijos prekių gabenimą per Bendrijų teritoriją, atidedant importo muitų bei kitų su tuo susijusių mokesčių sumokėjimą. Paprastai tranzito procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl atitinkamų prekių, ir kiti su tuo susiję mokesčiai.

Taikant išorinio tranzito procedūrą iš vienos Bendrijų muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos:

• ne Bendrijos prekės, kurios neapmokestinamos importo muitais bei kitais mokesčiais ir kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės;
• Bendrijos prekės, kurioms taikomos Bendrijų priemonės, susijusios su prekių eksportu į trečiąsias šalis, ir kurioms taikytini atitinkami eksporto muitinės formalumai jau atlikti.

Nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdu:

• taikant išorinio Bendrijų tranzito procedūrą; arba
• su TIR knygele (TIR konvencija), jeigu toks gabenimas pradedamas arba numatomas baigti ne Bendrijose; arba susijęs su prekių siuntomis, kurias būtina iškrauti Bendrijų muitų teritorijoje ir kurios gabenamos kartu su prekėmis, numatomomis iškrauti trečiojoje šalyje; arba vykdomas tarp dviejų Bendrijų vietų per trečiosios šalies teritoriją;
• su ATA knygele (ATA konvencija), kuri naudojama kaip tranzito dokumentas; arba
• su Reino manifestu (peržiūrėtos Reino laivybos konvencijos 9 straipsnis); arba
• su 302-ąja forma, nustatyta Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso, pasirašytoje 1951 m. birželio 19 d. Londone; arba
• paštu (įskaitant pašto siuntinių gabenimą).

Išorinio Bendrijų tranzito procedūra taikoma per trečiosios šalies teritoriją gabenamoms prekėms tik tuomet, jeigu tai numatyta tarptautinėje sutartyje arba kai prekės per tos šalies teritoriją vežamos su vienu transporto dokumentu, surašytu Bendrijų muitų teritorijoje- tokiu atveju tos procedūros taikymas trečiosios šalies teritorijoje sustabdomas.

Laikinasis įvežimas visiškai atleidžiant nuo importo muitų. Įforminus laikinojo įvežimo procedūrą Bendrijų muitų teritorijoje leidžiama, netaikant prekybos politikos priemonių, naudoti importo muitais neapmokestintas ne Bendrijos prekes, kurias numatyta reeksportuoti niekaip jų nepakeitus, išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo.

Leidimas laikinai įvežti prekes išduodamas jas naudojančio arba jų naudojimą organizuojančio asmens prašymu.

Muitinė nustato laikotarpį, per kurį importuotos prekės privalo būti reeksportuotos arba per kurį joms turi būti įforminti kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. Toks laikotarpis privalo būti pakankamas leidime nurodytam prekių naudojimo tikslui pasiekti. Ilgiausias laikinojo įvežimo procedūros taikymo prekėms laikotarpis yra 24 mėnesiai, tačiau muitinė, suinteresuotam asmeniui sutikus, gali nustatyti ir trumpesnius laikotarpius. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę suinteresuoto asmens prašymu pratęsti nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių naudojimui pagrįstai reikalingos trukmės.

Prekių, kurioms įforminta vidinio ar išorinio tranzito ar laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų procedūra, tiekimas. Kai yra tiekiamos prekės, kurioms įforminta vidinio ar išorinio tranzito arba laikinojo įvežimo procedūra, pagal PVM įstatymo 53 str. 1 d. 4 p. tokių prekių tiekimui gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Pavyzdys

Prekių, kurioms įforminta vidinio ar išorinio tranzito ar laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų procedūra, tiekimas, kai prekėms įforminta procedūra yra užbaigiama.

Tuo atveju, kai prekėms įforminta procedūra užbaigiama išleidžiant prekes į laisvą apyvartą Lietuvoje, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 2 d. prekės yra laikomos importuotomis Lietuvoje ir turi būti sumokamas importo PVM už šias prekes.

Jeigu prekės yra parduodamos asmeniui, kuris išgabena šias prekes iš Bendrijų teritorijos, tokiam tiekimui pagal PVM įstatymo 53 str. 8 d.taikomas 0 proc.  PVM tarifas.

Pavyzdys

Prekyba prekėmis, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra

Muitinės sandėliu yra laikoma bet kuri muitinės nustatyta ir prižiūrima vieta, kurioje nustatytomis sąlygomis gali būti laikomos prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, o taip pat prekės, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra netaikoma.

Taikant muitinio sandėliavimo procedūrą muitinės sandėlyje leidžiama laikyti:

1. ne Bendrijos prekes, neapmokestinant šių prekių importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių;
2. Bendrijos prekes, jeigu tam tikrų sričių dalykus reglamentuojančiuose Bendrijų teisės aktuose nustatyta, kad jas padėjus į muitinės sandėlį turi būti taikomos priemonės, kurios paprastai taikomos tokių prekių eksporto atvejais.

Muitinės sandėliai skirstomi į atviruosius ir uždaruosius. Atvirasis sandėlis yra muitinis sandėlis, kuriame prekes gali laikyti bet kuris asmuo. Atvirieji sandėliai skirstomi į:

• A tipo muitinės sandėlis – kuriame prekes gali laikyti bet kuris asmuo, tačiau muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas visais atvejais yra muitinės sandėlio savininkas;
• B tipo muitinės sandėlis – kuriame prekes gali laikyti bet kuris asmuo, o muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra asmuo, pateikęs muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti;
• F tipo muitinės sandėlis – kuriame ne Lietuvos prekes gali laikyti bet kuris asmuo,  kurio savininkas yra muitinės įstaiga.

Uždarasis sandėlis yra muitinės sandėlis, kurio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra tas pats asmuo, nebūtinai esantis muitinės sandėlyje laikomų prekių savininku. Uždarieji sandėliai skirstomi į:

• D tipo muitinės sandėlis – uždarasis muitinės sandėlis, kuriame taikoma supaprastinta muitinės sandėlyje laikytų prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra;
• E tipo muitinės sandėlis – kai muitinio sandėliavimo procedūra taikoma prekėms, kurios faktiškai neturi būti laikomos muitinės sandėlyje;
• C tipo muitinės sandėlis – uždarasis muitinės sandėlis, kuriame nėra taikomos specialios D ir E tipo muitinėms sandėliams nustatytos taisyklės.

Prekių, kurioms yra įforminama muitinės sandėliavimo procedūra, tiekimas. Tuo atveju, jeigu tiekiamoms prekėms yra forminama muitinio sandėliavimo procedūra, prekių tiekėjas tokiam prekių tiekimui gali taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių tiekėjas turi turėti PVM įstatymo 56 str. nurodytus muitinės dokumentus (ar jų kopijas), kurie įrodo, kad prekėms yra įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

Pavyzdys

Ne Bendrijos prekių, įvežamų į muitinės sandėlius, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos į Lietuvą atsigabena ir, įforminęs muitinio sandėliavimo procedūrą, padeda į muitinės sandėlį ne Bendrijos prekes, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 1 d. prekės nelaikomos importuotomis Lietuvoje ir todėl neturi būti apskaičiuojamas importo PVM.

Iš kitos valstybės narės įsigytų prekių, įvežamų į muitinės sandėlius, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš kitos valstybės narės į Lietuvą atsigabena ir, įforminęs muitinio sandėliavimo procedūrą, padeda į muitinės sandėlį prekes, pagal PVM įstatymo 53 str. 6 d. str. už tokias prekes neturi apskaičiuoti įsigijimo PVM už tokias prekes.

Pavyzdys

Prekių, laikomų muitinės sandėlyje įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, tiekimas. Kai yra tiekiamos prekės, kurios laikomos muitinės sandėlyje įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, tokių prekių tiekimui turi būti taikomas toms prekėms nustatytas PVM tarifas.

Pavyzdys

Muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimas. Muitinio sandėliavimo procedūra gali būti užbaigiama įforminant atitinkamą kurią nors muitinės procedūrą ar kitą sankcionuotą veiksmą.

Tuo atveju, kai muitinio sandėliavimo procedūra užbaigiama išleidžiant prekes į laisvą apyvartą  Lietuvoje, pagal PVM įstatymo 12 (3) str. 2 d. prekės yra laikomos importuotomis Lietuvoje ir turi būti sumokamas importo PVM už šias prekes.

Jeigu prekės yra parduodamos asmeniui, kuris išgabena šias prekes iš Bendrijų teritorijos, tokiam tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas pagal PVM įstatymo 53 str. 8 d.

Pavyzdys

PVM lengvatų sandėliai

PVM lengvatų sandėlis yra patalpa ar teritorija, kurioje atidėjus PVM mokėjimą laikomos prekės, skirtos:

1. parduoti specialioje tarptautiniame jūrų ar oro uoste esančioje prekybos vietoje, kurioje šios prekės bus tiekiamos keleiviams, oro ar jūrų transportu išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes (jei toks prekių tiekimas pagal bendras PVM įstatymo nuostatas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM lengvatų sandėlio režimas gali būti taikomas tik prekėms, kurios parduodamos keleiviams, kurių artimiausia išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvoje yra už ES ribų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai keleivis iš Lietuvos išvyksta į trečiąją valstybę, tačiau jo reisas yra “su persėdimu” valstybėje narėje, tokiu atveju Lietuvoje jam negalima parduoti prekių taikant PVM lengvatų sandėlio režimą.

Pavyzdys

2. reiso metu tiekti keleiviams, oro ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties vietą, esančią ne Europos Bendrijų teritorijoje.

Šiuo atveju PVM lengvatų sandėlio režimas gali būti taikomas tik tokioms prekėms, kurios yra skirtos parduoti reisuose, kuriuose pirmoji orlaivio ar laivo sustojimo išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių vieta yra už ES ribų. Todėl PVM lengvatų sandėlio režimas negali būti taikomas prekėms, kurios parduodamos reisuose, kurie turi tarpinių sustojimų EB teritorijoje, kuriuose išlaipina ar įlaipina keleivius.

Pavyzdys

PVM lengvatų sandėlio režimo esmę sudaro tai, kad už ES ribų išvykstantiems keleiviams (reiso metu arba tam skirtose parduotuvėse) skirtų prekių apmokestinimas PVM yra atidedamas iki tokių prekių realizavimo.Tai reiškia, kad sandėlio savininkas prekes, skirtas PVM lengvatų sandėliui, gali įsigyti taikydamas 0 proc. PVM tarifą, o vėliau jas parduoti išvykstantiems į trečiąsias valstybes keleiviams neapskaičiuodamas PVM.

Teisę steigti PVM lengvatų sandėlį suteikia AVMI, kurios teritorijoje tas sandėlis yra, viršininkas. Leidimai yra išduodami įmonėms, kurios turi teisę prekiauti tarptautiniame oro (jūrų) uoste esančioje prekybos vietoje, arba kurios turi teisę prekiauti laive arba orlaivyje. Įmonei, kuriai suteikta teisė steigti PVM lengvatų sandėlį, yra išduodamas nustatytos formos leidimas.

Leidimų steigti PVM lengvatų sandėlį išdavimo tvarką reglamentuoja VMI prie FM viršininko 2004-04-09 įsakymas Nr. VA-49 „Dėl leidimų steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį išdavimo ir panaikinimo“ (Žin., 2004, Nr. 59-2100).

Prekių, kurioms yra skirtos PVM lengvatų sandėliui, tiekimas. Tuo atveju, jeigu tiekiamos prekės yra skirtos PVM lengvatų sandėliui, prekių tiekėjas tokiam prekių tiekimui gali taikyti 0 proc. PVM tarifą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių tiekėjas turi turėti PVM įstatymo dokumentus, kurie įrodo, kad prekės yra skirtos PVM lengvatų sandėliui.

Pavyzdys

Ne Bendrijos prekių, įvežamų į PVM lengvatų sandėlius, apmokestinimas PVM. Kai asmuo iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos į Lietuvą atsigabena ir padeda į PVM lengvatų sandėlį ne Bendrijos prekes, pagal PVM įstatymo 53 str. 2 d. už tas prekes importo PVM neturi būti apskaičiuojamas.

PVM lengvatų sandėlis yra patalpa ar teritorija, kurioje atidėjus PVM mokėjimą laikomos prekės, skirtos:

1. parduoti specialioje tarptautiniame jūrų ar oro uoste esančioje prekybos vietoje, kurioje šios prekės bus tiekiamos keleiviams, oro ar jūrų transportu išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes (jei toks prekių tiekimas pagal bendras PVM įstatymo nuostatas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM lengvatų sandėlio režimas gali būti taikomas tik prekėms, kurios parduodamos keleiviams, kurių artimiausia išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvoje yra už ES ribų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai keleivis iš Lietuvos išvyksta į trečiąją valstybę, tačiau jo reisas yra “su persėdimu” valstybėje narėje, tokiu atveju Lietuvoje jam negalima parduoti prekių taikant PVM lengvatų sandėlio režimą.

Pavyzdys

2. reiso metu tiekti keleiviams, oro ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties vietą, esančią ne Europos Bendrijų teritorijoje.

Šiuo atveju PVM lengvatų sandėlio režimas gali būti taikomas tik tokioms prekėms, kurios yra skirtos parduoti reisuose, kuriuose pirmoji orlaivio ar laivo susto

PVM apskaičiavimo taisyklės

Tais atvejais, kai kyla prievolė apskaičiuoti PVM už prekes, kurioms buvo taikomos PVM įstatymo 53 str. nuostatos, PVM yra apskaičiuojamas nuo to sandorio, dėl kurio buvo užbaigta prekėms įforminta procedūra ar kitos aplinkybės, apmokestinamosios vertės.

Tais atvejais, kai toms prekėms buvo suteikiamos  paslaugos, tiesiogiai susijusios su tomis prekėmis, ir todėl apmokestintos taikant 0 proc. PVM tarifą, ir šių paslaugų vertė nėra įskaičiuota į paskutinio sandorio vertę, tiesiogiai susijusių paslaugų apmokestinamoji vertė turi būti pridedama prie prekių paskutinio sandorio apmokestinamosios vertės.

Pavyzdys

Užsienio asmenų registravimasis PVM mokėtojais

Užsienio asmenys, kurie Lietuvoje tiekia prekes ar teikia paslaugas, turi registruotis PVM mokėtojais Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai tiekiamos prekės (paslaugos) PVM neapmokestinamos, yra ne PVM objektas arba apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio asmenys, kurie tiekia prekes ar teikia paslaugas, apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą, privalo registruotis PVM mokėtojais dėl tokios vykdomos veiklos:

• kai tiekia prekes, kurios pateikiamos laikinai saugoti  muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;
• kai tiekia prekes, kurios įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį;
• kai tiekia prekes, kurioms įforminama muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikino įvežimo perdirbti neapmokestinat importo muitais procedūra;
• kai tiekia prekes, kurios išgabenamos į PVM lengvatų sandėlį ar kurioms tiekimo metu taikomas PVM lengvatų sandėlio režimas;
• kai tiekia atstovavimo paslaugas, susijusios su prekių tiekimo sandoriais, nurodytais 53 str. 1 d.;
• kai tiekia paslaugas, tiesiogiai susijusias su prekėmis, kurioms įforminta kuri nors muitinės procedūra ar kitas sankcionuotas veiksmas, ar kuriuos laikomos PVM lengvatų sandėlyje.

Parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagą