|
Auditoriams kartais gali ir nepavykti nustatyti apgaulės |
 |
 |
 |
|
12 Lapkritis 2011 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt  Įmonės vadovybę ir akcininkus šokiruoja žinia, kad įmonėje buvo atliktas auditas, tačiau jis neišaiškino apgaulės. Vis dėlto reikia suvokti, kad auditas siekia nustatyti tik reikšmingus nukrypimus, o ne tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, buhalterė, prisitaikiusi prie kontrolės procedūrų, vagia mažomis sumomis. Nuo tokių atvejų turėtų apsaugoti griežtos įmonės vidaus kontrolės procedūros.
|
|
Dėl sandorių kainodaros galima bus susitarti su VMI |
|
|
|
|
24 Spalis 2011 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt  Nuo 2012 metų Lietuvoje įmonės galės sudaryti išankstinius įpareigojančius susitarimus su mokesčių administratoriumi dėl kontroliuojamų sandorių kainodaros. Tai turėtų suteikti aiškumo ir užtikrintumo ypač tarptautinėms įmonėms, planuojančioms vykdyti didelės apimties sandorius su asocijuotomis įmonėmis.
Kadangi sandorių kainodara nesiremia tiksliomis formulėmis, dažnai analizuojant sandorius erdvės lieka ir subjektyvumui. O kadangi kontroliuojamųjų sandorių kainodara tiesiogiai įtakoja įmonių pelno apmokestinimą, vis dažnesni darosi mokesčių administratorių ginčai su mokesčių mokėtojais dėl šių sandorių vertės. Kadangi tokių nesutarimų nagrinėjimas teismuose būtų ilgas ir brangus, įvedamas instrumentas, skirtas dėl kontroliuojamųjų sandorių apmokestinimo susitarti iš anksto -išankstiniai įpareigojantys sandorių kainodaros susitarimai (angl. Advance Pricing Agreement).
Kainodaros susitarimai Lietuvoje
Kainodaros susitarimas vakarų pasaulyje yra jau ganėtinai paplitęs instrumentas, kai tuo tarpu rytų ir centrinėje Europoje jis laikomas vis dar yra neseniai atsiradusia naujiena (2006 m. kainodaros susitarimai atsirado Lenkijoje ir Čekijoje, 2007 m. – Vengrijoje ir Rumunijoje).
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis mokesčių mokėtojų teisę pateikti prašymą ir su mokesčių administratoriumi sudaryti išankstinius įpareigojančius susitarimus dėl sandorių kainodaros. Šiuo metu Lietuvos teisinėje bazėje vis dar trūksta detalių kainodaros susitarimų taisyklių. Jų projektas jau yra parengtas bei svarstomas VMI darbo grupėje, o patvirtinti kainodaros susitarimų taisykles yra žadama vėlyvą 2011 m. rudenį. Taigi, pirmuosius prašymus susitarimams dėl kainodaros bus galima pradėti rengti ir pateikinėti VMI jau nuo 2012 m. pradžios.
Išankstinių įpareigojančių susitarimų esmė
Išankstinis įpareigojantis kainodaros susitarimas - tai susitarimas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sandorio kainodaros nustatymo metodikos bei apmokestinimo principų. Prašymas negali būti teikiamas dėl paties mokesčio dydžio nustatymo. Kainodaros susitarimai gali būti naudojami įvairiems tarpgrupiniams sandoriams – nuo prekių pardavimo iki nematerialiojo turto perleidimo. Įpareigojantys susitarimai dėl kainodaros bus išduodami apibrėžtam laikotarpiui, t.y. jie galios einamaisiais ir 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Šiam laikotarpiui pasibaigus galima siekti kainodaros susitarimą pratęsti, jei nepakito vykdomo kontroliuojamojo sandorio aplinkybės. Kitaip nei kai kuriose vakarų Europos šalyse, kuriose kainodaros susitarimai yra numatomi ir praeityje įvykusiems sandoriams ir tokiu būdu yra siekiama užsitikrinti mokestinį aiškumą galimų patikrinimų metu, Lietuvoje kainodaros susitarimai bus išduodami tik būsimiesiems sandoriams.
Pasirašytas kainodaros susitarimas mokesčių administratoriui būtų privalomas, tačiau mokesčių mokėtojas gali apsispręsti juo ir nesivadovauti. Visgi mokesčių administratorius turi teisę patikrinimo metu kainodaros susitarimu nesivadovauti, jeigu faktinės sandorio vykdymo aplinkybės skiriasi nuo mokesčių mokėtojo prašyme nurodytų aplinkybių. Svarbu žinoti, jog kainodaros susitarimai nustoja galioti, jeigu pasikeičia teisės aktai ar paskelbiami nauji Lietuvos ar ES teismų išaiškinimai, įtakojantys sudarytą kainodaros susitarimą.
Pasaulinėje praktikoje susitarimai dėl kainodaros numatomi kelių tipų – vienašaliai (angl. unilateral), dvišaliai (angl. bilateral) bei daugiašaliai (angl. multilateral). EBPO rekomendacijose teigiama, kad naudingiausi yra dvišaliai ir daugiašaliai kainodaros susitarimai, nes jie garantuoja visapusį mokestinį aiškumą, kai tuo tarpu vienašalis kainodaros susitarimas, negavus užsienio mokesčių administratoriaus išankstinio pritarimo, nesumažina sandorio koregavimo rizikos iki minimumo. Lietuviškame įstatyme numatomi vienašaliai kainodaros susitarimai (t.y. susitarimai tik tarp mokesčių mokėtojo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, neįtraukiant kitų šalių mokesčių administratorių), tačiau galimybė siekti dvišalio susitarimo yra numatyta pagal procedūrą numatytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse.
Kainodaros susitarimų privalumai ir trūkumai
Kainodaros susitarimų nauda, kurią gauna mokesčių mokėtojas, yra mokestinės rizikos sumažinimas iki minimumo, užsitikrinant aiškumą kontroliuojamojo sandorio apmokestinimo klausimais ateityje. Kainodaros susitarimai yra ypač vertingi tada, kai sandorių vertė yra didelė ir kai net sąlyginai nedidelis sandorio vertės koregavimas gali nulemti įmonės rezultatus, o tam tikrose situacijose net veiklos tęstinumą. Taisyklių projekte yra numatyta rekomendacija, kad susitarimai būtų sudaromi tik sudėtingiems ir unikaliems sandoriams. Tokiu būdu paliekama teisė mokesčių administratoriui prašymą atmesti kaip nesudėtingą, nors užsienio investuotojui tai ir būtų svarbus sandoris, dėl kurio jis objektyviai ketintų gauti aiškumą mokesčių rizikai sumažinti.
Pasiektas susitarimas dėl sandorių kainodaros mokesčių mokėtojams taip pat reiškia mažesnę kontrolę, nes sudarius tokį susitarimą, sandorių kainodaros kontrolė apsiriboja tikrinimu, ar sandoris yra vykdomas, nepažeidžiant jame nustatytų sąlygų. Dažniausiai pasitaikanti pasaulinė praktika yra, kad mokesčių mokėtojai turi pateikti kasmetinę kainodaros susitarimo dokumentaciją, joje nurodydami faktinę su sandorio vykdymu susijusią informaciją. Lietuviškasis taisyklių projektas tokios išimties nenumato, tačiau praktikoje, kadangi visa išsami dokumentacija jau bus parengta teikiant prašymą dėl kainodaros susitarimo, mokesčių mokėtojui tai turėtų leisti sumažinti su kasmetinės dokumentacijos parengimu susijusias išlaidas.
Kadangi siekiant susitarimo dėl kainodaros mokesčių mokėtojai yra priversti iš anksto suplanuoti sandorio sąlygas, tai turėtų padėti išvengti praktikoje pasitaikančios situacijos, kai sandorių kainodara nėra planuojama, o bandoma pagrįsti retrospektyviai.
Be abejonės kainodaros susitarimo įneštas aiškumas prisideda prie valstybės mokestinio klimato gerinimo bei tokiu būdu leidžia lengviau pritraukti užsienio investuotojus.
Nepaisant svarių privalumų, kainodaros susitarimo instrumentas turi ir trūkumų. Svarbiausias jų yra sudėtinga ir daug atskleidžianti dokumentacija, kurią mokesčių mokėtojas turi parengti, pateikdamas prašymą susitarimui. Be to prašymų dėl kainodaros susitarimų nagrinėjimo procedūra gali būti sudėtinga ir ilga – įstatyme numatomas 60 dienų (o iki 2013 m. liepos 1 d. gautiems pašymams – 90 d.) nagrinėjimo terminas su galimybę jį pratęsti dar 60 dienų.
Jau greitai praktika parodys, kaip išankstinių įpareigojančių susitarimų dėl sandorių kainodaros instrumentas veiks mūsų šalyje. Tikėkimės, jis mūsų verslui duos realios naudos.
Nerijus Nedzinskas
UAB „PricewaterhouseCoopers“
Mokesčių ir teisės skyriaus vyresnysis projektų vadovas
Simona Kulakauskaitė,
UAB „PricewaterhouseCoopers“
Mokesčių ir teisės skyriaus konsultant |
|
Dividendai ir tantjemos nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams: gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis |
|
|
|
|
12 Rugpjūtis 2011 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt
 Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai įmonės akcininkais, valdybos ir stebėtojų tarybos nariais tampa užsieniečiai – nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie Lietuvoje negyvena, neturi svarių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų, tačiau gauna pajamų iš Lietuvos įmonių. Išmokant tokiems asmenims dividendus ar tantjemas, įmonėms kyla klausimas, kaip teisingai šias išmokas apmokestinti, deklaruoti, kokių dokumentų gali prireikti siekiant pagrįsti apmokestinimą.
|
|
Kiek laiko saugoti mokėjimų kvitus? |
|
|
|
|
19 Gegužė 2011 |
|
www.pinigukarta.lt
 Ko gero ne vienas rašomojo stalo stalčiuje ar piniginėje esate prikaupęs nemažą pluoštelį įvairiausių pirkimo čekių ar sąskaitų mokėjimo kvitų, o gal atvirkščiai, niekada jų nesaugote, iškart metate į šiukšliadėžę? Prieš taip darydami gerai pagalvokite, nes vėliau gali tekti pasigailėti.
|
|
|
Kaip save pateikti: nuosavo kapitalo ir dotacijų kūrybinės apskaitos metodų galimybės |
|
|
|
|
10 Sausis 2011 |
|
www.paciolis.lt
 Tęsdami straipsnių, kuriuose nagrinėjamos palankaus įmonių veiklos pateikimo finansinėse ataskaitose galimybės, ciklą (1), toliau aptarsime šiuo tikslu naudojamus kūrybinės finansinės apskaitos elementus rengiant metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Ankstesniuose straipsniuose aptarėme kūrybinės apskaitos fenomeną, svarbiausias aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti renkantis apskaitos metodus, ir su tokiu pasirinkimu susijusias grėsmes. Taip pat nagrinėjome įvairių ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų bei finansinio turto buhalterinės apskaitos metodų teikiamas galimybes. Šiame straipsnyje gilinsimės į kitą balanso pusę – nuosavo kapitalo ir dotacijų bei subsidijų apskaitos būdus ir jų daromą įtaką finansinių ataskaitų duomenims.
|
|
Inventorizacija – tai ne tik savo turto susiskaičiavimas |
|
|
|
|
26 Spalis 2010 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Inventorizaciją atliekame kiekvienais metais. Kasmet prisimename ir senas tiesas, kaip tai padaryti, dar kartą peržvelgiame Inventorizacijos taisykles (toliau – Taisyklės). Šį kartą atkreipsime dėmesį į tuos dalykus, kurie Taisyklėse neaptarti, tačiau gali būti svarbūs ruošiantis inventorizacijai, o vėliau – ir ją atliekant.
|
|
Jeigu sąskaitų kiekis viršija šimtą, prašymą EPRIS sistemoje gali tekti pildyti ne vieną dieną |
|
|
|
|
20 Spalis 2010 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt  Kitų valstybių narių mokesčių administratoriams prašymus grąžinti 2009 m. PVM galima pateikti iki šių metų rugsėjo 30 d., tačiau to nereikėtų atidėti paskutinei dienai, nes gali kilti neaiškumų pildant prašymo formą, o norint įvesti duomenis iš didesnio sąskaitų skaičiaus, sistemos internete darbas labai sulėtėja.
|
|
Dar viena pelno mokesčio lengvata (nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų galimybės) |
|
|
|
|
17 Rugpjūtis 2010 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Mokestinių nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų galimybei tenka išskirtinis vaidmuo tarp kitų šiuo metu galiojančių mokesčių lengvatų. Pirmiausia todėl, kad bent tol, kol nėra šią lengvatą reglamentuojančio Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio komentaro ir kitokių aiškinimų, ji teikia gana daug vilčių. Antra vertus, tai galimybė bent kiek stambesniam verslui realizuoti savireguliavimo principą, kuris šiuolaikinėje šalies įmonių vadyboje, deja, dažniau tik deklaruojamas, nes paprastai keičiamas brutaliais valstybės komandiniais metodais.
|
|
Kaip save pateikti: finansinių ataskaitų rodiklių palankesnio atspindėjimo kūrybinės apskaitos metodais galimybės |
|
|
|
|
10 Rugpjūtis 2010 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Kūrybinės apskaitos metodų taikymas rengiant finansines ataskaitas buvo plačiai aptartas 29-ajame „Pačiolio“ didžiajame seminare, vykusiame šių metų pradžioje. Jo dalyviai galėjo pasinaudoti mūsų patarimais, finansinių ataskaitų rinkiniuose pateikdami kaip galima patrauklesnius savo įmonių finansinės padėties ir veiklos rodiklius.
|
|
Kaip skaičiuoti pelno mokestį už 2009 metus |
|
|
|
|
29 Liepa 2010 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt  LR Seimui nuolat keičiant mokestinius įstatymus, kyla klausimas kaip teisingai skaičiuoti pelno mokestį už 2009 metus?
|
|
Mokestinių nepriemokų atidėjimas – svarbus pinigų srautų valdymo įrankis |
|
|
|
|
10 Liepa 2010 |
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt  Finansinių sunkumų turinčios įmonės ne visada turi pakankamai pinigų, kad laiku įvykdytų mokestinius įsipareigojimus. Dažnai apyvartinių lėšų trūkumas yra laikinas ir gali nepriklausyti nuo pačios įmonės veiksmų, pavyzdžiui, vėluoja pirkėjų ar partnerių atsiskaitymai su įmone, laukiama ES paramos arba laikiną pinigų stygių lemia veiklos sezoniškumas. Tokiais atvejais gali sutrikti ir pačios įmonės atsiskaitymai su tiekėjais bei biudžetu.
|
|
Dar viena pelno mokesčio lengvata |
|
|
|
|
28 Birželis 2010 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Mokestinių nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų galimybei tenka išskirtinis vaidmuo tarp kitų šiuo metu galiojančių mokesčių lengvatų. Pirmiausia todėl, kad bent tol, kol nėra šią lengvatą reglamentuojančio Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio komentaro ir kitokių aiškinimų, ji teikia gana daug vilčių. Antra vertus, tai galimybė bent kiek stambesniam verslui realizuoti savireguliavimo principą, kuris šiuolaikinėje šalies įmonių vadyboje, deja, dažniau tik deklaruojamas, nes paprastai keičiamas brutaliais valstybės komandiniais metodais.
|
|
NEPALYGINAMOS APSKAITOS: dvi buhalterinės apskaitos pusės – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita (3) |
|
|
|
|
08 Birželis 2010 |
|
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt  Pirmose dviejose straipsnio dalyse aprašėme konceptualius skirtumus tarp finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos. Taip pat aptarėme esminius finansinių ataskaitų rinkinių ir vidiniams įmonės vadybos poreikiams skirtų vidaus ataskaitų skirtumus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė skirtingi šių buhalterinės apskaitos rūšių informacijos vartotojai.
|
|
Reprezentacinių sąnaudų mokestiniai ypatumai |
|
|
|
|
19 Gegužė 2010 |
|
Audito ir konsultacijų bendrovė "Deloitte", www.deloitte.com  Pagal savo pobūdį reprezentacinės išlaidos yra artimos reklamai, tačiau reprezentacinėms išlaidoms yra taikomos kitokios nei reklamai pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio nuostatos. Todėl, siekiant teisingai pritaikyti reprezentacinėms išlaidoms taikomas įstatymų nuostatas, šiame straipsnyje aptarsiu, kokios išlaidos yra priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms, kokia šių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka, kokiais atvejais šios sąnaudos laikomos gyventojo gauta nauda, kaip ši gauta nauda apmokestinama, kokie taikomi pridėtinės vertės mokesčio apribojimai bei kaip šios sąnaudos turi būti įforminamos.
|
|
|
Mokesčių ir finansų teisė
Pastaruoju metu ganėtinai retai sulaukiame verslo apskaitos standartų (VAS) pakeitimų bei naujų standartų. Tačiau per ilgesnį laika pasikeitimų susikaupia ne tiek ir mažai. Straipsnyje apžvelgsime verslo apskaitos standartų naujoves, kurios yra svarbios rengiant 2011 m. finansines ataskaitas.