PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

Pagal naują tvarką galės būti perduodami tik už 2010 m. mokestinį laikotarpį ir už vėlesnius laikotarpius apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai. Atitinkamai šiuos nuostolius perimanti įmonė jais galės sumažinti tik to savo mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, už kurį perimami nuostoliai yra apskaičiuoti.

Taip galės būti perduodami visi apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai arba jų dalis. PMĮ pakeitimai nedraudžia mokestinių nuostolių perduoti dalimis iš karto kelioms grupės įmonėms. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mokestinius nuostolius perdavusi įmonė, tų nuostolių jau negalės ateityje atskaityti iš savo apmokestinamųjų pajamų.

Svarbu pažymėti, kad iš kitos grupės įmonės perimtais nuostoliais iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių (toliau – vertybiniai popieriai) juos perėmusi įmonė galės sumažinti tik savo iš vertybinių popierių perleidimo veiklos apskaičiuotą pelną.

Iki 2010 m. sukauptiems mokestiniams nuostoliams galios sena tvarka, t.y. tokius nuostolius galės panaudoti tik pati juos sukaupusi įmonė.

Pavyzdys:

Įmonė A už 2009 m. apskaičiavo 5 mln. Lt, o už 2010 m. – 8 mln. Lt įprastinės veiklos mokestinių nuostolių. Įmonė B, kurios vienintelė akcininkė nuo 2005 m. yra įmonė A, už 2009 m. apskaičiavo 7 mln. Lt, o už 2010 m. – 6 mln. Lt įprastinės veiklos apmokestinamojo pelno. Šiuo atveju įmonė A įmonei B galės perduoti tik už 2010 m. apskaičiuotų mokestinių nuostolių dalį (t.y. 6 mln. Lt). Šiais perimtais nuostoliais sumažinusi savo apmokestinamąjį pelną, įmonė B už 2010 m. pelno mokesčio nemokės. Įmonė A į ateinančius mokestinius laikotarpius galės perkelti už 2009 m. apskaičiuotus 5 mln. Lt, bei už 2010 m. po perkėlimo likusius 2 mln. Lt mokestinių nuostolių. Iš viso į kitus laikotarpius keliami įmonės A mokestiniai nuostoliai sudarys 7 mln. Lt.

Nuostolių perkėlimas taikomas ir užsienio grupės įmonėms

Pagal naują tvarką mokestiniai nuostoliai galės būti perduodami ne tik tarp Lietuvos grupės įmonių, bet ir tarp Lietuvos bei užsienio grupės įmonių, t.y. Lietuvos įmonė galės tiek perimti mokestinius nuostolius iš kitos užsienio grupės įmonės, tiek pati perduoti savo mokestinius nuostolius užsienio įmonei.

Tiesa, mokestinių nuostolių perėmimui iš kitos užsienio grupės įmonės yra nustatyti gana griežti apribojimai:

• Tokia užsienio įmonė turi būti Europos Sąjungos valstybės rezidentė mokesčių tikslais; ir
• Tos Europos Sąjungos valstybės įstatymai turi numatyti, kad taip perduotų nuostolių užsienio įmonė negali perkelti į savo ateinančius mokestinius laikotarpius; ir
• Užsienio įmonės perduodami mokestiniai nuostoliai turi būti apskaičiuoti/perskaičiuoti pagal Lietuvos PMĮ nuostatas.

Pavyzdys:

Lietuvos įmonė už 2010 m. apskaičiavo 7 mln. Lt įprastinės veiklos apmokestinamojo pelno. Jos nuo 2003 m. 100 proc. valdoma Latvijos dukterinė įmonė apskaičiavo 4 mln. Lt įprastinės veiklos mokestinių nuostolių. Tarkime, kad pagal Latvijos įstatymus yra numatyta, kad Latvijos įmonės gali perduoti savo mokestinius nuostolius savo užsienio grupės įmonėms ir, kad tokių perduotų nuostolių jos negali perkelti į savo ateinančius laikotarpius. Lietuvos įmonė, perskaičiavusi Latvijos įmonės apskaičiuotus mokestinius nuostolius pagal Lietuvos PMĮ nuostatas, gavo 3,5 mln. Lt mokestinių nuostolių. Šiuo atveju Lietuvos įmonė galės savo apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną sumažinti, ne 4 mln. Lt nuostolių, o perskaičiuotais 3,5 mln. Lt Latvijos įmonės nuostolių.

Nuostolių perkėlimu norinčios pasinaudoti įmonės turi tenkinti specialius reikalavimus

Mokestinių nuostolių perkėlime dalyvaujančių įmonių padėtis įmonių grupės struktūroje nėra svarbi, t.y. nuostolius galės perduoti tiek dukterinė įmonė savo motininei įmonei, tiek atvirkščiai – motininė įmonė dukterinei įmonei, tiek tiesiogiai viena kitai nepavaldžios įmonės. Svarbu, kad nuostolių perkėlime dalyvaujančios įmonės priklausytų tai pačiai įmonių grupei.

Pelno mokesčio prasme įmonių grupe yra laikoma grupė, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinė, ar kelios dukterinės įmonės, kuriose patronuojanti įmonė turi daugiau kaip 25 proc. akcijų. Tačiau mokestinių nuostolių perkėlimo tikslais įmonių grupei yra taikomi griežtesni reikalavimai. Nuostolių perkėlimas bus leidžiamas, tik jeigu bus tenkinamos šios sąlygos:

• Įmonių grupėje patronuojanti įmonė nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdys ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos nuostolių perdavime dalyvaujančios įmonės akcijų; ir
• Nuostolių perdavime dalyvaujančios įmonės toje įmonių grupėje be pertraukų bus ne trumpiau kaip du metus, skaičiuojant iki nuostolių perdavimo dienos; arba
• Naujai įregistruota įmonė nuostolių perdavime galės dalyvauti, jeigu tai įmonių grupei priklausys nuo jos įregistravimo dienos ir bus numatyta, kad toje grupėje išbus be pertraukų ne trumpiau kaip du metus, skaičiuojant nuo tos įmonės įregistravimo dienos.

Pavyzdys:

Įmonė A už 2010 m. apskaičiavo 3 mln. Lt įprastinės veiklos apmokestinamojo pelno. Įmonė B, kurios 55% akcijų nuo 2004 m. valdo įmonė A, už 2010 m. apskaičiavo 2 mln. Lt įprastinės veiklos mokestinių nuostolių. Šiuo atveju įmonė A negalės perimti savo dukterinės įmonės B nuostolių, kadangi nėra tenkinama sąlyga dėl 2/3 (67%) akcijų valdymo.

Tačiau tarkime, kad įmonė A 2010 m. liepos 1 d. įsteigė naują įmonę C ir tapo jos vienintele akcininke. Įmonė A naujai įsteigtos įmonės C artimiausiu metu parduoti neplanuoja ir ketina ją valdyti neribotą laikotarpį. Už 2010 m. liepos-gruodžio mėn. įmonė C apskaičiavo 1 mln. Lt įprastinės veiklos mokestinių nuostolių. Šiuo atveju įmonė A galės perimti įmonės C nuostolius, kadangi tenkinamos abi PMĮ numatytos sąlygos, t.y. valdoma daugiau kaip 2/3 akcijų bei naujai įregistruotą įmonę planuojama be pertraukų valdyti ne trumpiau kaip du metus.

Norėtume pažymėti, kad PMĮ pakeitimai numato galimybę nuostolius tarp grupės įmonių perduoti už atlygį. Pelno mokesčio tikslais toks atlygis nebus laikomas jį gavusios įmonės pajamomis, o sumokėjusiai atlygį įmonei tai nebus leidžiami atskaitymai.

Neteisingo nuostolių apskaičiavimo atveju pasekmes pajus juos perėmusi įmonė

Atsakomybė už mokestinių nuostolių apskaičiavimo teisingumą tenka juos perimančiai įmonei. Po mokestinių nuostolių perėmimo paaiškėjus, kad jie buvo apskaičiuoti neteisingai, juos perėmusi įmonė turės atitinkamai padidinti sumažintą savo apmokestinamojo pelno sumą ir apskaičiuoti papildomą pelno mokestį. Šiuo atveju turėtų būti tikslinama to mokestinio laikotarpio deklaracija, už kurį apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas. Jeigu būtų perduota tik dalis mokestinių nuostolių, būtų laikoma, kad pirmiausiai buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.

Pavyzdys:

Įmonė A savo motininei įmonei B perdavė dalį 2010 m. mokestinių nuostolių, t.y. 3 mln. Lt iš bendros 6 mln. Lt apskaičiuotų nuostolių sumos. Tarkime, kad 2012 m. paaiškėjo, jog įmonė A 2010 m. per klaidą nepripažino 1 mln. Lt pajamų. Dėl to jos 2010 m. apskaičiuota bendra nuostolių suma buvo nepagrįstai padidinta. Šiuo atveju bus laikoma, kad minėta 1 mln. Lt nepripažintų pajamų suma turėtų sumažinti įmonei B perduotą nuostolių sumą. Įmonė B turėtų patikslinti savo 2010 m. pelno mokesčio deklaraciją, 1 mln. Lt padidindama savo apmokestinamąjį pelną.

Kiti nuostolių perdavimo apribojimai

PMĮ pakeitimai numato ir kitus mokestinių nuostolių perdavimo apribojimus:

• Įmonė, turinti mokestinę nepriemoką, negalės perduoti mokestinių nuostolių kitai įmonei;
• Taip pat įmonė negalės perduoti mokestinių nuostolių, jeigu apmokestinamojo pelno apskaičiavimo už tą mokestinį laikotarpį atveju ji pelno mokesčio nemokėtų dėl jai taikytinų lengvatų, t.y. 0 proc. mokesčio tarifo taikymo arba atleidimo nuo mokesčio mokėjimo.

Pavyzdys:

Įmonė A, kuri turi socialinės įmonės statusą ir atitinka PMĮ numatytus kriterijus, naudojasi pelno mokesčio lengvata ir apmokestinamajam pelnui taiko 0 proc. tarifą. Įmonė A už 2010 m. apskaičiavo 1 mln. Lt įprastinės veiklos mokestinių nuostolių. Įmonė B, kuri nuo 2001 m. yra vienintelė įmonės A akcininkė, už 2010 m. apskaičiavo 2 mln. Lt įprastinės veiklos apmokestinamojo pelno. Šiuo atveju įmonė A negalės savo mokestinių nuostolių perduoti įmonei B, nes jos apmokestinamajam pelnui yra taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.

Kokiais atvejais šie pakeitimai bus naudingi?

Pradėjus taikyti naujas PMĮ nuostatas įmonės turėtų pajusti šių pasikeitimų naudą, nes jie leis sumažinti įmonių grupėms pelno mokesčio naštą. Mokestinius nuostolius perimančioms įmonėms šie pakeitimai bus naudingi ne tik tuo, kad jos einamuoju mokestiniu laikotarpiu galės susimažinti savo mokėtiną pelno mokestį, bet ir tuo, kad toks pelno mokesčio sumažinimas lems ir mažesnį mokėtiną avansinį pelno mokestį. Tai visų pirma bus aktualu toms įmonėms, kurios yra pasirinkusios avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Tačiau ir tos įmonės, kurios avansinį pelno mokestį moka pagal numatomus veiklos rezultatus, skaičiuodamos numatomą pelno mokestį, galės atsižvelgti į tikėtiną nuostolių perėmimą iš kitos grupės įmonės.

Perduodant nuostolius dėl vertybinių popierių perleidimo, šie pakeitimai bus naudingi tuo, kad atsiras galimybė greičiau juos perduoti kitoms grupės įmonėms ir taip išvengti tokių nuostolių praradimo rizikos, t.y. rizikos, kad per penkis metus tokius nuostolius patyrusi įmonė neuždirbs vertybinių popierių perleidimo pelno ir jie nebus panaudoti.

Galimos problemos

Dar prieš pradedant taikyti šiuos pakeitimus galima įžvelgti, kad daugiausiai problemų gali kilti dėl mokestinių nuostolių perėmimo iš užsienio grupės įmonių.

Sunkumų gali kilti dėl numatytos sąlygos, kad užsienio įmonės perduodami mokestiniai nuostoliai turi būti apskaičiuoti/perskaičiuoti pagal Lietuvos įstatymų nuostatas. Kol kas nėra aišku, kokio pobūdžio ir kokio išsamumo skaičiavimų šiuo atveju reikalaus mokesčių administratorius bei kokių papildomų dokumentų bus prašoma skaičiavimams pagrįsti.

Taip pat problemų gali kilti dėl specifinių Lietuvos teisės aktų reikalavimų surinkti papildomus dokumentus tam tikriems leidžiamiems atskaitymams pagrįsti, kurių atitinkamos užsienio valstybės teisės aktai gali nereikalauti ir užsienio įmonės gali neturėti, pvz., dėl dokumentų, reikalingų skolų beviltiškumui įrodyti ir pan.

Gali būti sunku pagrįsti ir PMĮ pakeitimuose numatytą kitą sąlygą, kuri numato, kad įmonė negalės perduoti mokestinių nuostolių, jeigu apmokestinamojo pelno apskaičiavimo už tą mokestinį laikotarpį atveju ji pelno mokesčio nemokėtų dėl jai taikytinų lengvatų. Šiuo atveju vėlgi nėra aišku, kokių dokumentų mokesčių administratorius reikalaus šiai sąlygai pagrįsti, kai nuostoliai bus perimami iš užsienio įmonės. Ar užteks pačios užsienio įmonės patvirtinimo, kad lengvatos netaikomos, ar bus reikalaujama patvirtinimo iš užsienio mokesčių administratoriaus ir pan.

Apibendrinant galima pasakyti, kad praktika dėl mokestinių nuostolių perkėlimo tarp grupės įmonių Lietuvoje atsiras dar negreitai (tik deklaruojant 2010 m. rezultatus). Todėl ateityje gali iškilti ir kitų neaiškių ir probleminių situacijų dėl minėtų PMĮ pakeitimų taikymo. Belieka tikėtis mokesčių administratorius komentarų ar paaiškinimų šiuo klausimu, kurie padės įgyvendinti šias naujoves.

Daiva Šoliūnaitė
UAB „PricewaterhouseCopers“ mokesčių skyriaus projektų vadovė
Robertas Talandis
UAB „PricewaterhouseCopers“ mokesčių konsultantas