Audito ir konsultacijų bendrovė "Deloitte", www.deloitte.com

Pagal savo pobūdį reprezentacinės išlaidos yra artimos reklamai, tačiau reprezentacinėms išlaidoms yra taikomos kitokios nei reklamai pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio nuostatos. Todėl, siekiant teisingai pritaikyti reprezentacinėms išlaidoms taikomas įstatymų nuostatas, šiame straipsnyje aptarsiu, kokios išlaidos yra priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms, kokia šių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka, kokiais atvejais šios sąnaudos laikomos gyventojo gauta nauda, kaip ši gauta nauda apmokestinama, kokie taikomi pridėtinės vertės mokesčio apribojimai bei kaip šios sąnaudos turi būti įforminamos.

Straipsnio nuostatos parengtos pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau PMĮ), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ), Sveikatos draudimo įstatymo (toliau PSDĮ) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ) redakcijas, galiojusias iki 2009 m. spalio 1 d.

Reprezentacijos samprata

Reprezentacinės sąnaudos tiek PMĮ, tiek PVMĮ, tiek GPMĮ apibrėžiamos vienodai: reprezentacinės sąnaudos - tai lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis užmegzti arba esamiems ryšiams pagerinti, tačiau įmonės lėšos skirtos darbuotojams, akcininkams, savininkams bei kontroliuojamiems ar kontroliuojantiems vienetams nėra laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis.

Pavyzdys:

Įmonė „Alfa“ surengė boulingo turnyrą, kuriame dalyvavo Įmonės „Alfa“ akcininkai ir 15 darbuotojų. Į šį renginį buvo pakviestas ir 1 Įmonės „Alfa“ klientas. Atsižvelgiant į PMĮ nuostatas, pagal savo esmę toks renginys nėra laikomas reprezentaciniu renginiu ir Įmonės „Alfa“ patirtos išlaidos nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis ir yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant pelno mokestį.

Pagrindinis reprezentacinių išlaidų išskirtinumas, lyginant su reklamai patiriamomis išlaidomis, yra tas, kad reprezentacinės sąnaudos yra nukreiptos ir patiriamos konkrečių asmenų naudai. PMĮ nenurodo kokių - juridinių ar fizinių asmenų, taigi reprezentacinės išlaidos gali būti skirtos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims.

Tais atvejais, kai įmonės organizuoja reprezentacinius renginius, kurių tikslas yra užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su potencialiais ar esamais klientais, ir tokiuose reprezentaciniuose renginiuose dalyvauja Įmonės darbuotojai, akcininkai, savininkai, kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus atstovaujantys asmenys, tai ir jiems (įmonės darbuotojams, akcininkams, savininkams, kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus atstovaujantiems asmenims) tenkanti išlaidų dalis priskiriama reprezentacinėms sąnaudoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad organizuojamas renginys būtų reprezentacinio pobūdžio.

Pavyzdys:

Įmonė surengė reprezentacinį renginį - boulingo turnyrą, kuris buvo skirtas esamiems ryšiams su klientais gerinti. Renginio metu svečiai buvo vaišinami gėrimais ir užkandžiais. Be klientų, reprezentaciniame renginyje dalyvavo ir keletas Įmonės darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kad šio renginio tikslas buvo verslo ryšių su klientais gerinimas (nors renginyje dalyvavo ir keletas Įmonės darbuotojų), visos tokio renginio išlaidos (įskaitant boulingą, gėrimus bei maitinimą) priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms.
Kyla klausimas, koks turėtų būti įmonės darbuotojų ir potencialių ar esamų klientų santykis, kad renginį būtų galima priskirti reprezentacinėms sąnaudoms. Tokiu atveju yra paliekama vietos interpretavimui, o tai visuomet susiję su tam tikra rizika.

Pasitaiko atvejų, kuomet įmonės veža savo klientus į užsienyje esančią gamyklą ir apmoka kelionės, maitinimo bei viešbučio išlaidas. Tokiu atveju svarbiausia yra nustatyti šios kelionės tikslą. Jeigu kelionė organizuojama siekiant užmegzti naujus verslo ryšius arba pagerinti esamus, tai šios kelionės išlaidos bus priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms, o jeigu kelionė organizuojama įmonės darbuotojams, akcininkams, savininkams, kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus atstovaujantiems asmenims, tai tokios kelionės išlaidos nėra laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis.

Pavyzdys:

Įmonė „Beta“, prekiaujanti lauko baldais, suorganizavo kelionę savo esamiems ir potencialiems klientams į gamyklą Lenkijoje. Kelionės tikslas buvo supažindinti esamus ir potencialius klientus su naujausiomis technologijomis įdiegtomis gaminant lauko baldus bei siekiant užmegzti naujus verslo ryšius bei pagerinti esamus. Į gamyklą Lenkijoje važiavo 14 esamų ir potencialių klientų ir 4 Įmonės „Beta” darbuotojai. Įmonė „Beta“ apmokėjo visas transporto, nakvynės bei maitinimo išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad šios kelionės tikslas buvo užmegzti naujus verslo ryšius bei pagerinti esamus, tai visos šios kelionės išlaidos bus priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų.

Be jau minėtų kelionių, įmonės konkretiems asmenims atminimui įteikia įvairius daiktus: suvenyrus, knygas, fotografijų albumus ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokių daiktų įsigijimo (gamybos) išlaidos gali būti laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis tik tuo atveju, jei minėti daiktai yra reprezentatyvūs, pvz., ant tų daiktų yra įmonės logotipas, pavadinimas ar prekinis ženklas. PVMĮ komentare nurodyta, kad prie reprezentacinių išlaidų galėtume priskirti ir knygą apie Lietuvą. Nei PMĮ nei PMĮ komentare nėra pateikta daugiau pavydžių, kokie daiktai butų laikomi reprezentatyviais, todėl kiekvienas mokesčių inspektorius patikrinimo metu turės savo nuomonę šiuo klausimu. Tad, priskiriant įvairių daiktų įsigijimo (pasigaminimo) išlaidas prie reprezentacinių sąnaudų, reikėtų laikytis protingumo principo. Tikriausiai sutiksite, kad klientui padovanotas kvepalų buteliukas vargu ar atitiks reprezentacinių išlaidų sąvoką, tačiau jeigu įmonė prekiauja kvepalais ir kosmetika, tokia dovana gali būti priskiriama prie reprezentacinių sąnaudų.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad reprezentacinėmis dovanomis negali būti jachtos, butai, automobiliai, dovanos pinigais ir pan., nes tokio turto įteikimas iš esmės neatitinka reprezentacijos sąvokos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacijos sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdys:

Įmonė „Gama“, užsiimanti didmenine buitinės technikos prekyba, savo trim didžiausiems 2008 metais pirkėjams padovanojo Lietuvos banko išleistas 50 litų nominalo sidabrines progines monetas, skirtas šv. Kazimiero 550 - osioms gimimo metinėms, su kokybės sertifikatu ir dėžute.

Atsižvelgiant į šiuo metu esančią mokesčių administratoriaus poziciją, minėtos proginės monetos nebus priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms, nes nei ant šių monetų, nei ant dėžutės nėra nurodytas Įmonės „Gama“ logotipas, pavadinimas ar prekinis ženklas ar kita informacija reprezentuojanti Įmonę „Gama“, todėl šių monetų įsigijimo išlaidos bus priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų apskaičiuojant pelno mokestį.

Taigi, išlaidos yra laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, kai įmonės patiria išlaidas, siekdamos užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su esamais ar potencialiais produkcijos ar paslaugų pirkėjais, investuotojais ir kitais asmenimis, turinčiais arba galinčiais turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius, naudai. Prie tokių sąnaudų priskiriamos kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo (pietų, pobūvių, banketų), kultūros renginių lankymo, jiems teiktinų suvenyrų, knygų, fotografijos albumų pirkimo (gamybos) ir panašios sąnaudos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos ir laikomos neleidžiamais atskaitymais konkretiems asmenims suorganizuoto reprezentacinio renginio bei konkretiems asmenims suvenyrų įteikimo išlaidos, jeigu renginyje įmonę atstovavo šioje įmonėje nedirbantys akcininkai arba pajininkai.

Pavyzdys:

Įmonės „Epsilon“ akcininkas, susitikimo su Įmonės „Dzeta“ direktoriumi metu, įteikė suvenyrą su Įmonės „Epsilon“ logotipu. Įmonės „Epsilon“ akcininkas nėra šios įmonės darbuotojas. Atsižvelgiant į PMĮ nuostatas, išlaidos patirtos per įmonės akcininkus, kurie nėra įmonės darbuotojai, nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų.

Ši situacija galėtų būti vertinama kitaip, jeigu Įmonės „Epsilon“ akcininkas būtų ir Įmonės darbuotojas. Tokiu atveju, įteiktas suvenyras su Įmonės logotipu galėtų būti priskirtas reprezentacinėms sąnaudoms.
Be jau minėtų reprezentacinėms išlaidos taikomų apribojimų, reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos ir laikomos neleidžiamais atskaitymais medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos, nors jos ir atitinka reprezentacinėms sąnaudas apibrėžiančius kriterijus.

Reprezentacinių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka

Pagal PMĮ 22 straipsnio nuostatas reprezentacijos sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Vadinasi, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną ir atskaitant šias sąnaudas iš apmokestinamųjų pajamų, joms taikomas ribojimas: iš pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. patirtų reprezentacinių išlaidų, o reprezentacinių sąnaudų dalis viršijanti leistiną 75 proc. dydį, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Pagal PMĮ 11 straipsnio nuostatas, įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti patirtas sąnaudas gali priskirti leidžiamiems ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, jei šios išlaidos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Vadinasi, reprezentacinės sąnaudos gali būti priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, jeigu įmonė turi:

• Sąskaitą faktūrą ar kitus teisės aktų nustatytus, dokumentus patvirtinančius prekės arba paslaugos įsigijimą, arba
• Laisvos formos dokumentą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus, jeigu įmonė reprezentacijai naudoja savo pačios produkciją ar teikiamas paslaugas.

Verta paminėti, kad be jau minėtų dokumentų, reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, kurie yra vienas iš svarbiausių dokumentų priskiriant šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti aktai turi būti patvirtinami įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens.

Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. Todėl minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., būtina nurodyti, kad reprezentacinis renginys nebuvo suorganizuotas įmonės darbuotojams, akcininkams, savininkams, kontroliuojamiems ar kontroliuojantiems vienetams ir pan.).

Pavyzdys:

Įmonė „Beta“, prekiaujanti lauko baldais, suorganizavo kelionę savo esamiems ir potencialiems klientams į gamyklą Lenkijoje. Kelionės tikslas buvo supažindinti esamus ir potencialius klientus su naujausiomis technologijomis įdiegtomis gaminant lauko baldus bei siekiant užmegzti naujus verslo ryšius bei pagerinti esamus. Į gamyklą Lenkijoje važiavo 14 esamų ir potencialių klientų ir 4 Įmonės „Beta” darbuotojai.

Kaip jau minėjome, šios kelionės tikslas buvo užmegzti naujus verslo ryšius bei pagerinti esamus, tai visos šios kelionės išlaidos bus priskirtos prie reprezentacinių sąnaudų. Šioms sąnaudoms pagrįsti, Įmonė „Beta“ privalo turėti dokumentus, patvirtinančius šių prekių (paslaugų) įsigijimą bei surašyti laisvos formos aktą, kuriame svarbu nurodyti, kokiu tikslu buvo organizuota kelionė, kaip ši kelionė reprezentavo Įmonę, kokių įmonių atstovai dalyvavo ir pan.

Svarbu pažymėti, kad tais atvejais kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš įmonei už reprezentacinio pobūdžio paslaugas (prekės) pateiktų sąskaitų, tokiu atveju, reprezentacinės išlaidos bus pripažįstamos sąnaudomis pagal reprezentacinių paslaugų (prekių) pirkimo dokumentus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant tokio dokumento turėtų būti įmonės vadovo įrašas (ar kito įgalioto asmens), kad šios išlaidos yra reprezentacinės.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tais atvejais, kuomet įmonė privalo surašyti laisvos formos aktą, nėra būtina minėtame akte nurodyti kiekvieno renginyje dalyvavusio asmens vardo, pavardės, pareigų ir kitų duomenų. Tačiau tais atvejais, kai gyventojai reprezentacinių renginių metu gauna naudos, kuri yra laikoma pajamomis natūra pagal GPMĮ, įmonei aktuose reikėtų nurodyti fizinių asmenų, gaunančių dovanas vardus ir pavardes, nes įmonei atsiranda prievolė išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį į biudžetą. Plačiau apie gyventojų gautos naudos apmokestinimo tvarką skaitykite toliau.

Gyventojų gautos naudos apmokestinimo tvarka

Kaip jau buvo minėta, įmonės, rengdamos reprezentacinius renginius, siekia užmegzti naujus verslo ryšius arba pagerinti esamus. Tačiau tokių renginių metu juridinius asmenis atstovaujantys fiziniai asmenys dažnai gauna naudos: jie yra vaišinami arba jiems įteikiamos dovanos ir pan.

Vadovaujantis bendra GPMĮ nuostata, gyventojo gauta nauda (nesvarbu, ar ji gauta pinigais, ar natūra) laikoma gyventojo pajamomis, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. gyventojo pajamų mokesčio tarifą bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Nereikėtų pamiršti, kad jeigu gyventojas su naudos davėju yra susijęs darbo santykiais, tokia gauta nauda bus apmokestinama ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei garantinio fondo įmokomis.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad 2009 m. liepos 22 d. buvo priimtas sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. dovanos, prizai ir laimėjimai gauti iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nebus apmokestinami privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Svaru atkreipti dėmesį, kad minėti pakeitimai įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

GPMĮ yra nustatytos tam tikros išimtys, pagal kurias reprezentacinių renginių metu gyventojų gauta nauda nelaikoma pajamomis arba kai tokia gauta nauda, nors ir laikoma pajamomis, neapmokestinama.
Dažniausiai reprezentaciniame renginyje dalyvavusio gyventojo gautos individualios naudos neįmanoma nustatyti tais atvejais, kai tame renginyje esami ar potencialūs pirkėjai vaišinami maisto produktais, gėrimais ir kitomis panašiomis prekėmis.

Pavyzdys:

Reprezentaciniam renginiui, kuris buvo skirtas naujiems verslo ryšiams sukurti ir esamiems pagerinti Įmonė „Eta“ išleido 1.300 litų. Įmonės „Eta“ organizuotame reprezentaciniame renginyje dalyvavo 2 Įmonės darbuotojai ir 9 esami ir potencialūs klientai. Renginyje esami ar potencialūs pirkėjai buvo vaišinami maisto produktais, gėrimais ir kitomis panašiomis prekėmis kurios buvo suvartotos reprezentacinio renginio metu.

Atsižvelgiant į tai, kad šio renginio metu negalime nustatyti kiekvieno dalyvavusio asmens gautos individualios naudos, gauta nauda nebus laikoma pajamomis natūra ir nebus pajamų mokesčio objektas.
Taigi, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 6 punkto nuostatomis, reprezentacinio renginio metu gyventojo gauta nauda nelaikoma pajamomis natūra, jei neįmanoma nustatyti reprezentaciniame renginyje dalyvavusio gyventojo gautos individualios naudos, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar reprezentacinio renginio metu gyventojas negavo asmeninės dovanos, suvenyro ir pan.

Tuo atveju, jeigu galima nustatyti gyventojo reprezentacinio renginio metu gautą individualią naudą (pvz., jei gaunama dovana ar suvenyras), ši gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra pagal GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, gyventojo gauta individuali nauda nebus laikoma jo pajamomis natūra tik tuo atveju, jeigu gyventojas gauna nepinigines dovanas, kurių vertė neviršija 320 litų. Jeigu nepiniginės dovanos vertė viršija 320 litų, tai visa dovanos vertė yra laikoma gyventojo pajamomis natūra, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Nereikėtų pamiršti, kad šios nuostatos taikomos tik tuomet, kai gyventojas su naudos davėju yra nesusijęs darbo santykiais.

Pavyzdys:

Įmonės „Teta“ reprezentacinio renginio metu, potencialiam klientui padovanojo odinę piniginę su Įmonės „Teta“ logotipu. Piniginės vertė- 130 litų.

Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, kliento gauta nauda nebus laikoma jo pajamomis natūra, nes šios dovanos vertė neviršija 320 litų.

Be jau minėtos lengvatos, GPMĮ 17 str. nustatyta kita lengvata, dėl sporto varžybose ar kituose renginiuose gautų prizų ir laimėjimų, šiek tiek praplečia neapmokestinamų prizų ir laimėjimų ribas. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, gautų prizų ir laimėjimų vertė priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tų prizų ar laimėjimų vertė neviršija 700 litų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju taikomas apribojimas, t.y. nurodoma, kad tokie prizai ir laimėjimai neapmokestinami tik tuo atveju, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus). Atsižvelgiant į tai, kad nepiniginės dovanos, prizai ir laimėjimai iki 320 litų yra neapmokestinami, tokios dovanos, prizai ir laimėjimai nėra įtraukiami į per mokestinį laikotarpį gautų prizų skaičių.

Kad būtų aiškiau, 1 lentelėje pateikiu pagrindines dovanų, laimėjimų ir prizų apmokestinimo nuostatas.

1 lentelė

^A- atsižvelgiama į visų per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautų piniginių ir daiktinių prizų ir laimėjimų vertę;

^B- įvertinama, ar šie prizai ir laimėjimai gaunami iš to paties asmens ir ne daugiau kaip šešis kartus per mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad nepiniginės dovanos, prizai ir laimėjimai iki 320 litų yra neapmokestinami, tokios dovanos, prizai ir laimėjimai nėra įtraukiami į per mokestinį laikotarpį gautų prizų skaičių.

Kaip jau minėjau šiame straipsnyje, tais atvejais, kai gyventojai reprezentacinių renginių metu gauna naudos, kuri yra laikoma pajamomis natūra arba priskiriama gyventojo apmokestinamosioms pajamoms, įmonei reprezentaciniuose aktuose reikėtų nurodyti fizinių asmenų, gaunančių dovanas, vardus ir pavardes, nes įmonei, organizavusiai reprezentacinį renginį atsiranda prievolė išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į biudžetą. Tuo atveju, kai Įmonė reprezentacinio renginio metu įteikia nepiniginį prizą, laimėjimą ar dovaną, įmonei atsiranda prievolė nustatyti to prizo, laimėjimo ar dovanos vertę.

Nepiniginių prizų, laimėjimų ar dovanų vertė nustatoma pagal tikrąją rinkos kainą jų gavimo momentu. Pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos nuo gautų pajamų tikrosios rinkos kainos. GPMĮ 2 straipsnyje nurodyta, kokia suma yra laikoma tikrąja rinkos kaina.
Tikroji rinkos kaina- tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaityti nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimai. Vadinasi, natūra teikiamo prizo, laimėjimo ar dovanos apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi būti lygi tokio paties tuo pat metu perkamo ir parduodamo daikto kainai, dėl kurios susitartų nepriklausomi asmenys.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet nustatyti natūra teikiamo prizo, laimėjimo ar dovanos tikrąją rinkos kainą nėra galimybės, pavyzdžiui, tokio daikto rinkoje nėra, tuomet jo vertė prilyginama jį įteikusio asmens patirtoms išlaidoms šiam daiktui įsigyti ar pasigaminti.

Tais atvejais, kai prizą, dovaną ar laimėjimą gyventojas gauna iš Lietuvos įmonės ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, mokesčius apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo prizą, dovaną ar laimėjimą teikiantis asmuo ir jam tenka prievolė nustatyti tikrąją rinkos kainą. Svarbu nepamiršti, kad įmonė šias sumas privalo deklaruoti:

• Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą bei jos priedus bei metinės A klasės išmokų ir nuo jų išskaičiuoto bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą bei jos priedus;
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikdama ketvirtinį pranešimą SAM01 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį bei jos priedus.

Kur ir kurį mokestį deklaruoti apsprendžia ar naudos gavėjas yra susijęs su Įmone darbo santykiais. Kad būtų aiškiau, informaciją apie gyventojų pajamų mokesčio bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo tvarką pateikiu 2 lentelėje.

2 lentelė

Kaip jau minėjau, nuo 2010 m. sausio 1 d. dovanos, prizai ir laimėjimai gauti iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nebus apmokestinami privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, todėl keisis ir šiuo metu galiojanti privalomojo sveikatos įmokų deklaravimo tvarka.

Gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo išmokėtų ar įteiktų prizų, dovanų ir laimėjimų, įmonė privalo sumokėti į biudžetą:

• iki to paties mėnesio 15 dienos, - kai prizai, dovanos ar laimėjimai išmokėti iki to paties mėnesio 15 dienos;
• iki to paties mėnesio paskutinės dienos, -kai prizai, dovanos ar laimėjimai išmokėti po to mėnesio 15 dienos.

Šiek tiek painiau yra su privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo įteiktų prizų, dovanų ir laimėjimų, gautų iš Įmonės, su kuria gavėjas nesusijęs darbo santykiais, mokamos tokia pačia tvarka, kaip ir gyventojų pajamų mokestis, o nuo įteiktų prizų, dovanų ir laimėjimų gautų iš darbdavio, mokamos ir deklaruojamos tokia tvarka, kaip ir Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Dėl aiškumo pateiksiu pavyzdį.

Pavyzdys:

Įmonės „Miu“ spalio mėn. 2 dieną, potencialiam klientui padovanojo odinį dėklą su Įmonės logotipu, siekiant pagerinti santykius su juo. Dėklo vertė- 330 litų.

Vadovaujantis PMĮ nuostatomis, tokios dovanos vertė bus priskiriama reprezentacinėms išlaidoms, tačiau kliento gauta nauda bus laikoma jo pajamomis natūra. Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, įmonė iki spalio 15 dienos privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Gyventojo gauta nauda turi būti deklaruojama mėnesinėje bei metinėje pajamų mokesčio deklaracijose. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė sumoka gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš savo lėšų, sumokėto mokesčio suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant 2009 metų pelno mokestį.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra laikomos pajamomis natūra, tačiau apskaičiuojant pelno mokestį, bus priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

PVM atskaitos ir apmokestinimo ypatumai

PVMĮ 58 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kuri nurodo, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą prekių ir paslaugų, skirtų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM sumas. Tačiau ši teisė reprezentacinėms išlaidoms yra apribota – galima atskaityti šį PVM tiek, kiek atitinkamas išlaidas galima priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ nuostatas, t.y. 75 proc. tokių prekių ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos (pažymėtina, kad likę 25 proc. PVM priskiriami neleidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant pelno mokestį).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad padovanojus reprezentacines dovanas, kurių vertė yra didesnė už Vyriausybės nustatytąjį ,,nedidelės vertės dovanos“ 250 litų limitą, toks neatlygintinas prekių perdavimas laikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti ir įmonei atsiranda prievolė išrašyti vidinę PVM sąskaitą faktūrą bei apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM, šiuo atveju į PVM atskaitą įtraukiama 100 proc. šių prekių pirkimo (importo) PVM sumos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai nėra dovanojimo fakto, tokių prekių įsigijimas gali būti priskiriamas reprezentacinėms išlaidoms iškarto ir prekių suvartojimo saviems poreikiams nuostatos nėra taikomos. Dėl aiškumo pateiksiu pavyzdį.

Pavyzdys:

Įmonė organizavo reprezentacinį renginį kuriame klientai buvo vaišinami gėrimais ir užkandžiais. Įmonė patyrė 800 litų išlaidų (plius 168 litai PVM).

Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, šios išlaidos bus laikomos reprezentacinės sąnaudomis ir vadovaujantis PVMĮ 62 straipsnio nuostatomis Įmonė gali 75 proc. pirkimo PVM traukti į atskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra dovanojimo fakto, prekių suvartojimo saviems poreikiams tenkinti nuostatos nebus taikomos.

Gali pasitaikyti atvejų, kuomet tam tikros dovanos PMĮ ir PVMĮ gali būti traktuojamos skirtingai. Tokiu atveju svarbu pirmiausia atkreipti dėmesį, ar neatlygintinai perduota dovana atitinka reprezentacijos sąnaudoms keliamus reikalavimus, t.y. ar ši dovana yra reprezentatyvi ir tik po to taikyti vertės apribojimus. Dėl aiškumo pateiksiu keletą pavyzdžių.

1 Pavyzdys:

Įmonė, užsiimanti kelionių organizavimu, reprezentacinio renginio metu savo klientams padovanojo vizitinių kortelių dėklus, kurių kiekvieno vertė po 32 litus (be PVM). Įmonė 6,72 litų PVM įtraukė į PVM atskaitą.
Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, šie nemokamai įteikti vizitinių kortelių dėklai yra laikomi nedidelės vertės dovanomis, todėl Įmonei neatsiranda prievolės apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM į biudžetą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vizitinių kortelių dėklai yra be Įmonės simbolikos bei neatitinka Įmonės įprastinės veiklos pobūdžio, pelno mokesčio požiūriu bus laikomi dovana ir visa vizitinių kortelių dėklų vertė bus priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų bei PVM atskaita pripažinta negalima. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, Įmonė turi patikslinti PVM atskaitą nuo nemokamai išdalintų vizitinių kortelių dėklų.

2 Pavyzdys:

Įmonė „Jota“ įsigijo krištolinį suvenyrą su Įmonės logotipu skirtą reprezentacinėms reikmėms. Įmonės organizuoto reprezentacinio renginio metu, klientui buvo padovanotas krištolinis suvenyras, siekiant pagerinti santykius su juo. Suvenyro vertė- 290 litų (be PVM).

Vadovaujantis PMĮ nuostatomis, tokia dovana yra reprezentatyvi, tačiau vadovaujantis PVMĮ nuostatomis tokia dovana nelaikoma „nedidelės vertės dovana“, nes viršija nustatytą 250 litų limitą. Atsižvelgiant į tai, kad krištolinis suvenyras buvo padovanotas (yra dovanojimo faktas), Įmonei „Jota“ atsiranda prievolė apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM į biudžetą. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonei „Jota“ apribojimai dėl PVM atskaitos šiuo atveju nėra taikomi ir Įmonė gali atskaityti 100 proc. šio suvenyro įsigijimo PVM.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai įsigytų prekių pirkimo PVM nebuvo atskaitytas, įmonei nėra prievolės apskaičiuoti pardavimo PVM nuo prekių, suvartotų privatiems poreikiams tenkinti.

Taigi, tais atvejais, kai prekės yra suvartojamos įmonės privatiems poreikiams tenkinti, nors faktiškai prekės perduodamos neatlygintinai (padovanojamos), toks prekių tiekimas laikomas prekių tiekimu už atlygį ir įforminamas vidine PVM sąskaita faktūra. Tokioje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti įrašyti visi PVM sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai:

• išrašymo data, serija, numeris;
• įmonės pavadinimas, PVM kodas, adresas;
• prekių (paslaugų) pavadinimas, vieneto kaina be PVM;
• taikomas PVM tarifas;
• PVM suma litais.

Svarbu pažymėti, kad išrašytoje sąskaitoje faktūroje būtina nurodyti „prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti“.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įmonė gali visus per mokestinį laikotarpį įvykusius prekių tiekimus privatiems poreikiams tenkinti įforminti viena bendra PVM sąskaita faktūra, kuri surašoma ne vėliau kaip iki to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo.

Nereikėtų pamiršti, kad aukščiau minėti prekių tiekimai privatiems poreikiams tenkinti turi būti deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 formoje 13 laukelyje įrašant suvartotų PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti prekių apmokestinamąją vertę, o 26 laukelyje – apskaičiuotas pardavimo PVM sumas nuo 13 laukelyje deklaruotos apmokestinamosios vertės.

Lina Krasauskienė
„Deloitte“ vyresnioji mokesčių konsultantė