Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", www.paciolis.lt

Mokestinių nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų galimybei tenka išskirtinis vaidmuo tarp kitų šiuo metu galiojančių mokesčių lengvatų. Pirmiausia todėl, kad bent tol, kol nėra šią lengvatą reglamentuojančio Pelno mokesčio įstatymo 56¹ straipsnio komentaro ir kitokių aiškinimų, ji teikia gana daug vilčių. Antra vertus, tai galimybė bent kiek stambesniam verslui realizuoti savireguliavimo principą, kuris šiuolaikinėje šalies įmonių vadyboje, deja, dažniau tik deklaruojamas, nes paprastai keičiamas brutaliais valstybės komandiniais metodais.

Taigi aptariamu atveju turime reikalą ne šiaip su galimybe sumažinti mokamo pelno mokesčio sumą, bet ir su galimybe optimizuoti vienetų grupės vadybą priimant pačių įmonių interesų padiktuotus sprendimus. Belieka tikėtis, kad tai ne atsitiktinis, bet sąmoningas valdžios žingsnis nuo grynai fiskalinės mokesčių surinkimo funkcijos vykdymo prie jų virsmo aktyvia verslo realizavimo priemone. Išties racionalu ne tik suteikti smulkaus verslo plėtojimą skatinančių lengvatų, bet ir sudaryti geresnes sąlygas stambioms verslo struktūroms, galinčioms atsilaikyti prieš dažnai nenuspėjamus rinkos svyravimus.

Laikotarpio ribojimai

Aptariama lengvata aktuali toms įmonėms, kurios yra vienetų grupės narės. Nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio atsiranda galimybė optimizuoti pelno mokestį įmonių grupėje, mokestinį nuostolį patyrusiam vienetų grupės vienetui perduodant šį nuostolį kitam tos pačios vienetų grupės vienetui, kuris tais pačiais metais uždirbo apmokestinamojo pelno. Perėmęs mokestinį nuostolį vienetas galės susimažinti savo apmokestinamąjį pelną. Beje, nuostolių perdavimas gali būti taikomas ir vienetų grupėje esantiems užsienio vienetams: PMĮ 56¹ straipsnio nustatyta tvarka mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami ir perimami tarp Lietuvos vienetų, esančių vienetų grupėje. Be to, Lietuvos vienetas gali perimti užsienio vieneto, esančio toje pačioje vienetų grupėje, mokestinius nuostolius. Seimas įstatymą Nr. XI-539, kuriuo papildė PMĮ šią lengvatą reglamentuojančiu 56¹ straipsniu, priėmė 2009 m. gruodžio 9 dieną. Tačiau naujosios nuostatos taikomos apskaičiuojant 2010 metų (ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių) pelno mokestį, todėl gali būti perduodami tik apskaičiuoti 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestiniai nuostoliai. Taigi 2010 metų mokestiniu laikotarpiu kuriame nors vienetų grupės vienete susidarę mokestiniai nuostoliai yra pirmieji, kuriuos galima perduoti kitiems vienetų grupės nariams (svarbu nesuklysti: 2009 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestiniai nuostoliai negali būti perduoti vienetų grupės nariams). Tačiau rūpintis šiais dalykas pats laikas jau dabar, nes negalima atmesti ir tokios galimybės, kad, susipažinę su mokestinių nuostolių perdavimo lengvata, kurios nors įmonės savininkai neapsispręs steigti vienetų grupės. Kaip aptarsime vėliau, tai padariusi visuotiniame akcininkų susirinkime 2010 metais, tokia vienetų grupė galėtų pasinaudoti aptariama lengvata mokėdama pelno mokestį jau už tuos pačius 2010 metus.

PMĮ 56¹ str. 1 dalyje pasakyta, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Taigi perimantis mokestinius nuostolius vienetas gali mažinti tik to paties mokestinio laikotarpio, už kurį buvo apskaičiuoti iš kito vieneto (tos pačios vienetų grupės) perimti mokestiniai nuostoliai, apmokestinamąjį pelną. Pavyzdžiui, pasibaigus 2010 metų mokestiniam laikotarpiui, vienetas A 2011 m. kovo 1 d. specialiu aktu (jo formą aptarsime vėliau) perdavė 2010 metų mokestinius nuostolius tos pačios vienetų grupės vienetui B. Tokiu atveju vienetas B perimtais mokestiniais nuostoliais galės sumažinti tik 2010 metų apmokestinamąjį pelną. Vienetas B iki 2011 metų spalio 1 dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais) privalės parengti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus ir į ją įtraukti iš vieneto A perimtus 2010 metų mokestinius nuostolius. Tačiau kad būtų galima įgyvendinti aprašytą mokestinę procedūrą, nuostolius perduodantys ir juos priimantys vienetų grupės vienetai turi atitikti tam tikrus tame pačiame PMĮ straipsnyje keliamus reikalavimus.

Vienetų grupė ir taikant lengvatą dalyvaujantys vienetai

Pagrindinis reikalavimas – vienetų grupės vienetas, perduodantis arba priimantis tam tikro laikotarpio mokestinius nuostolius, turi atitikti PMĮ 56¹ str. 1 d. 1 punkte nustatytą reikalavimą būti vienetų grupės nariu, kaip tai konstatuota ir to paties įstatymo 2 str. 7 dalyje: „Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).“ Kalbant apie mokestinių nuostolių perdavimą, minėtą reikalavimą atitinkančiai vienetų grupei keliami ir papildomi reikalavimai: vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai turi valdyti ne mažiau kaip du trečdalius kiekvieno perduodant mokestinius nuostolius dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad negalima painioti patronuojančios ir dukterinės įmonių su asocijuotosiomis ar kontroliuojamomis įmonėmis. Tačiau dar didesnė painiava gali kilti bandant gretinti sintaksiškai vienodai įvardijamas patronuojančias įmones Pelno mokesčio ir Akcinių bendrovių įstatymuose. Be abejo, taikant mūsų aptariamą nuostolių perdavimo lengvatą reikia vadovautis ne Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame, be kita ko nurodyta, kad bendrovė laikoma patronuojančia, jeigu ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Be to, laikoma, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip pusę balsų. Pagal mūsų atveju taikytino Pelno mokesčio įstatymo nuostatas patronuojančiam vienetui užtenka turėti daugiau kaip ketvirtį dukterinio vieneto balsų. Tačiau nors šito užtenka, kad abi tokios įmonės būtų laikomos vienetų grupės vienetais, mokestinių nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas dukteriniame vienete (ar keliuose dukteriniuose vienetuose, kai perduodant ir priimant nuostolius dalyvauja daugiau nei vienas dukterinis vienetas) turėtų ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Schemoje pavaizduoti galimi nuostolių perdavimo ir priėmimo atvejai tarp patronuojančio ir dukterinio (ar kelių dukterinių) arba tarp kelių dukterinių vienetų. Čia svarbu suprasti, kad jeigu nuostolius perduoda vienas dukterinis vienetas kitam (pavyzdžiui, vienetas a₁ vienetui a₂), tai pirmiausia jie abu turi būti vienetų grupės nariai, be to, kiekviename iš jų nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas A turi turėti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Suprantama, šioje srityje atsiveria galimybės tam tikram manipuliavimui, nes du trečdalius balsų reikalaujama turėti nuostolių perdavimo dieną. Taigi vienai ar kelioms dienoms galima ir „perskirstyti“ nuosavybės proporcijas, kad būtų palanku taikyti šią lengvatą. Tačiau nepamirškime, kad dar nėra jokių poįstatyminių aktų, kuriuose minėtas klausimas gali būti sukonkretintas, todėl, kaip visuomet, reikia būti labai apdairiems, juolab kad laiko iki mokestinių nuostolių perdavimo deklaravimo dar tikrai daug – net iki 2011 metų spalio 1 d.

Čia mes susiduriame su tam tikra kolizija. Tarsi ir reikalaujama, kad patronuojantis vienetas turėtų pakankamai galių dukteriniuose vienetuose, kad galėtų daryti įtaką šios lengvatos taikymui. Iš tiesų patronuojantis vienetas gali būti suinteresuotas, kad mokestinių nuostolių patyręs dukterinis vienetas tuos nuostolius perduotų ne tam (ar ne tiems) dukteriniam vienetui (vienetams), kuriam (kuriems) šiuos nuostolius linkęs perduoti pats jų patyręs vienetas. Žiūrint teisine prasme, dvi dukterinės įmonės turi teisę savo nuožiūra tarpusavyje sudaryti įprastus sandorius be patronuojančios įmonės pritarimo. Sandorio sudarymas (jei toks sandoris nepažeidžia įmonės interesų) yra vien tik tos įmonės vadovo teisė. Todėl kelių dukterinių įmonių vadovų sudarytas toks sandoris nepažeistų teisės aktų. Išimtis taikoma, jei kitaip yra numatyta bendrovės įstatuose – tokiu atveju gali reikėti valdybos ar akcininkų pritarimo. Tačiau labai retas atvejis, kad tokio pobūdžio išimtys būtų numatytos įstatuose. Dar vienas išimtinis atvejis: jeigu įmonėje yra įtvirtinta kiekybinio atstovavimo taisyklė, tuomet sandorį turėtų tvirtinti ne tik vadovas, bet ir kitas įgaliotas asmuo. Be abejo, vadybos prasme patronuojanti įmonė gali kelti reikalavimus, kad be jos pritarimo tokie sandoriai nebūtų sudaromi. Tačiau tai jau ne teisinis, o greičiau organizacinis aspektas, kuris turėtų būti sprendžiamas darbo tvarka. Taigi mokesčių reglamentai, šiuo atveju Pelno mokesčio įstatymas, šitokio pobūdžio dalykų ir nereglamentuoja.

Galimi nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų,

atitinkančių  PMĮ 56¹ str. 1 dalies nuostatas, atvejai

Už klaidas reikia mokėti

Anksčiau mūsų padarytos prielaidos gali ir nepasitvirtinti, bet pridarius klaidų neabejotinai turėtų būti vadovaujamasi PMĮ 56¹ str. 5 dalyje aptariamais bendrais mokestinių nuostolių perdavimo lengvatos taikymo taisyklių pažeidimo atvejais ir galimomis jų pasekmėmis: „Paaiškėjus, kad mokestiniai nuostoliai, kuriais buvo sumažinta juos perėmusio Lietuvos vieneto apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, buvo apskaičiuoti neteisingai, turi būti atitinkamai padidinta mokestinius nuostolius perėmusio Lietuvos vieneto dėl tokio perėmimo sumažinta apmokestinamojo pelno suma. Jeigu mokestinius nuostolius juos perdavęs vienetas apskaičiavo neteisingai, o kitam vienetui yra perdavęs tik dalį nuostolių, laikoma, kad pirmiausia buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.“ Tokias pasekmes sąlygojančių klaidų priežastis gali būti, pavyzdžiui, kai kurių neleidžiamų atskaitymų nepripažinimas. Savaime suprantama, dėl tokio pažeidimo apmokestinamojo pelno sumą neteisingai sumažinęs vienetas turės sumokėti ir pelno mokesčio nepriemoką, ir delspinigius. Pirmiausia galimi atvejai, kai vienetas priima nuostolius ne savo laisva valia, bet, pavyzdžiui, vykdydamas patronuojančio vieneto nurodymus. Tačiau net ir tada, kai nuostoliai perimami laisva valia, jų perėmėjas negali būti tikras, kad nuostolius perduodantis vienetas teisingai juos apskaičiavo. Juk toli gražu ne visų vienetų grupės narių auditas atliekamas. PMĮ  sankcijas nustato (visiškai logiškai) tik nuostolių perėmėjui, todėl jis savo iniciatyva turėtų apsidrausti nuo galimų mokestinių nuostolių perdavėjo klaidų. Tai galima atlikti mokestinių nuostolių perdavimo–priėmimo dokumente numatant perėmėjui taikytinų galimų sankcijų kompensavimo tvarką.

Baigiant aptarti nuostolių perdavimo–priėmimo procedūroje dalyvaujančių vienetų santykių reglamentavimą, reikėtų pažymėti, kad tais išimtiniais atvejais, kai mokestiniai nuostoliai (ar jų dalis) perduodami už atlygį, dėl tokio perdavimo gautas atlygis nelaikomas jį gavusio Lietuvos vieneto pajamomis, o patirtos išlaidos nelaikomos jas patyrusio Lietuvos vieneto leidžiamais atskaitymais (tai nurodoma).

Mes ne kartą pabrėžėme, kad šiuo, kaip ir daugeliu kitų, mokestinių lengvatų taikymo atveju reikia būti labai atsargiems ir apdairiems. Valdžia neretai sąmoningai sudaro sąlygas sutaupyti mokesčių sąskaita, turėdama omenyje, kad ateityje nesumokėtus mokesčius atsiims su kaupu. Apskritai kalbant, tai logiška nuostata: tokiu būdu sutaupytas sumas įmonė turi sugebėti efektyviai panaudoti ne tik savo, bet ir visuomenės labui. Kitaip kokia būtų lengvatų suteikimo prasmė? Taikant mūsų aptariamą nuostolių perdavimo lengvatą, grėsmė įmonei slypi PMĮ 56¹ str. 3 dalyje. Ji skelbia, kad perduotų mokestinių nuostolių juos perdavęs vienetas negali priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi nuostolius perdavęs vienetas turėtų būti atsargus: jeigu kitais metais pavyktų uždirbti apmokestinamojo pelno, tai jo jau nebūtų galima sumažinti ankstesniais metais kitam vienetui perduotų mokestinių nuostolių suma.

Visose mokesčių apskaičiavimo srityse didelė reikšmė tenka faktų teisėtumo ir jų įvykdymo įrodymams. Šie klausimai paprastai sprendžiami tinkamai tuos faktus dokumentuojant.

Mokestinių nuostolių perdavimo ir priėmimo dokumentavimas

Suprantama, kad mokestinių nuostolių perdavimas ir priėmimas turi būti tinkamai dokumentuotas, tačiau mūsų nagrinėjamą lengvatą reglamentuojančiame PMĮ 56¹ straipsnyje apie tai nieko nepasakyta. Todėl minėtoje srityje tenka vadovautis bendrosiomis dokumentavimo taisyklėmis. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar mokestiniai nuostoliai perduoti tinkamai, pirmiausia turi būti analizuojamas sandorio turinys (šiuo atveju prioritetas tenka juridiniams klausimams, o teisėje, kaip ir mokesčių srityje, egzistuoja principas – turinys svarbiau už formą). Todėl nėra esminio skirtumo, kaip įvardijamas dokumentas, kurio pagrindu perduodami mokestiniai nuostoliai, bet kuriuo atveju tai – ne svarbiausias dalykas. Svarbiausia – tokio dokumento turinys, kad iš jo būtų aišku, jog šiuo sandoriu perduodami mokestiniai nuostoliai, ir būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, kas kam ir kokiu pagrindu juos perduoda. VMI laikosi nuostatos, kad ši operacija gali būti įforminama ir priėmimo–perdavimo aktu. Nors praktikoje yra susiklostę, kad tokie aktai, kaip ir visi kiti pateisinamieji dokumentai, tik patvirtina tam tikro sandorio įvykdymo faktą, bet neatlieka patvarkomojo dokumento funkcijų, aptariamu atveju toks dokumentas gali būti vadinamas perdavimo–priėmimo aktu, nes jo sudarymo metu jau egzistuoja perduodamas objektas – mokestiniai nuostoliai. Tačiau toks dokumentas, be abejo, gali būti pavadintas ir kitaip (pavyzdžiui, tiesiog susitarimas ar sutartis dėl mokestinio nuostolio perdavimo ar pan.). Bet kuriuo atveju, kad ir kaip jis būtų pavadintas, tik dėl pavadinimo jo niekas negalėtų nuginčyti.

Dokumentas svarbus ne tik mokestinio nuostolio perdavimo (kaip juridinio fakto) patvirtinimui, bet ir PMĮ 56¹str. 1 dalyje keliamiems reikalavimams pagrįsti. Pagal jau aptartas šio straipsnio nuostatas patronuojančio vieneto nuosavybės dalis, taip pat priklausymo vienetų grupei laikotarpis skaičiuojami pagal nuostolių perdavimo dieną esamą padėtį. Ši lengvatos taikymui svarbi diena nustatoma būtent pagal dokumento pasirašymo datą.

Šitoks dokumentas galėtų būti surašytas pagal mūsų pateiktą šabloną.

Kitas klausimas – kas turi pasirašyti tokį aktą. Mūsų nuomone, šį dokumentą turėtų pasirašyti įmonės vadovas, nors kitus perdavimo–priėmimo aktus gali pasirašyti ir kiti darbuotojai. Mat esminis skirtumas nuo kitų aktų yra tas, kad kiti aktai būna kitų susitarimų (patvarkomųjų dokumentų) pasekmė, nes jie tik patvirtina faktą, kad kito susitarimo pagrindu perduodamas ir priimamas tam tikras turtas. Aktas dėl mokestinių nuostolių perdavimo tuo pačiu atspindi ir patį susitarimą, t. y. kad šalys susitaria perduoti ir priimti mokestinius nuostolius, ir (kaip pateisinamasis dokumentas) patvirtina nuostolių perdavimo faktą. Tačiau kadangi mokestinių nuostolių perdavimo–priėmimo aktas turi sutarties požymių, jį ir turi pasirašyti tas, kas atstovauja įmonei, t. y. jos vadovas, arba aprobuoti šį dokumentą jo įgaliotas asmuo. Be abejo, reikia įvertinti ir galimus vadovo veiksmų apribojimus, jeigu jie nurodyti vieneto įstatuose.

Nuostolių perdavimo ir priėmimo apribojimai

Nors iki šiol nėra jokių VMI apibendrintų nuostolių perdavimo ir jų priėmimo  paaiškinimų, kai kurie apribojimai nustatyti jau pačiame Pelno mokesčio įstatymo 56¹ straipsnyje. Pirmiausia paminėtinas reikalavimas, susijęs su mokestinių nuostolių patyrimo ar pelno uždirbimo sritimis. Pelno mokesčio įstatymo 56¹ str. 2 dalyje sakoma, kad „šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduotais mokestiniais nuostoliais, patirtais dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, gali būti sumažinta tik iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“. Tai reiškia, kad tik dėl įprastinės veiklos patirtus nuostolius priėmęs vienetas tais nuostoliais gali sumažinti tiek įprastinės veiklos, tiek ir vertybinių popierių veiklos apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.

Dar vienas imperatyvus reikalavimas nustatytas Pelno mokesčio įstatymo 56¹ str. 7 dalyje. Joje pažymėta, kad. mokestinę nepriemoką (be abejo, ne tik pelno, bet ir visų kitų mokesčių bei su tais mokesčiais susijusių sumų, kaip tai reglamentuojama Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 17 dalyje) turintis vienetas negali šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduoti mokestinių nuostolių kitam vienetui. Suprantama, turima omenyje mokestinių nuostolių perdavimo diena, nes mokestinių nepriemokų per metus gali pasitaikyti daugeliui įmonių. Todėl atsiranda galimybių tam tikra prasme ne visiškai sąžiningai veiklai plėtoti, jeigu nuolatos nepriemokų turinti (ir galbūt turėsianti ateityje) įmonė šias nepriemokas panaikins tik vieną – mokesčių perdavimo – dieną. Iš įstatymo išplaukia išvada, kad taip tarsi ir galima būtų pasielgti, tačiau atsargesni buhalteriai, be abejo, stebės VMI rengiamus apibendrintus PMĮ paaiškinimus, juolab kad iki mokesčių perdavimo ir priėmimo deklaravimo dar liko kone pusantrų metų, per kuriuos tokie išaiškinimai, suprantama, bus paskelbti.

Paskutinis apribojimas susijęs su dar viena „slidžia“ šio PMĮ įstatymo straipsnio taikymo sritimi. Reikalas tas, kad kai kurios vienetų grupės gali perdavinėti didesnį pelno mokesčio tarifą taikančių įmonių nuostolius (netgi dirbtinai toje vienetų grupėje jas „suvarydami“ į nuostolius) toms vienetų grupės įmonėms, kurios apmokestinamos taikant mažesnį pelno mokesčio tarifą. Šiuo atveju taip pat reikėtų patarti elgtis atsargiai, kad teisėsaugos organai tokioje veikloje neįžvelgtų sukčiavimo elementų. Be to, valdžia, bandydama bent kiek sušvelninti tokio galimo įmonių elgesio pasekmes, 56¹ str. 8 dalyje nurodė, kad „vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka už mokestinį laikotarpį apskaičiuotų mokestinių nuostolių perduoti negali, jeigu apmokestinamojo pelno apskaičiavimo už tą mokestinį laikotarpį atveju vienetas pelno arba jam tapataus mokesčio nemokėtų dėl vienetui taikytinų lengvatų: jeigu apmokestinamasis pelnas būtų buvęs apmokestintas taikant 0 procentų mokesčio tarifą arba vienetas būtų buvęs atleistas nuo mokesčio mokėjimo“.

Nuostolius galima priimti ir iš užsienio vieneto

Galimybė perimti mokestinius nuostolius iš užsienio šalyje esančio vienetų grupės vieneto aptariama Pelno mokesčio įstatymo 56¹ str. 4 dalyje; ji pateikiama toliau. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad šiame PMĮ straipsnyje nurodomos papildomos, tik užsienio rezidentams taikomos sąlygos. Be jų, turi būti laikomasi visų kitų nuostolių perdavimo ir jų perėmimo proceso reikalavimų, kuriuos jau aptarėme mūsų straipsnyje ir kurie taikomi visiems tokių sandorių dalyviams, neatsižvelgiant į jų rezidavimo šalį.

Dar viena sąlyga, nurodyta PMĮ 56¹ str. 4 d. 2 punkte, susiaurina nuostolių perėmimo iš užsienio šalyse reziduojančio vienetų grupės vieneto galimybes ta prasme, kad užsienio vienetas gali perduoti tik tokius mokestinius nuostolius, kurių jis pagal savo šalies teisės aktų reikalavimus negali perkelti į kitus mokestinius metus, taip pat negali atskaityti kaip leidžiamus atskaitymus iš savo pajamų (pelno).

Paskutinis, išties sudėtingai įgyvendinamas reikalavimas, keliamas nuostolių perėmimo iš užsienio šalyje reziduojančio vieneto procedūrai, nurodomas PMĮ 56¹ str. 4 d. 3 punkte. Jame pabrėžiama, kad užsienio vieneto mokestiniai nuostoliai turi būti perskaičiuoti pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Tai, be abejo, sudėtingai įgyvendinamas reikalavimas, nes norint mokestinius nuostolius perskaičiuoti pagal LR PMĮ reikalavimus, be kita ko, reikia gerai išmanyti, kokie reikalavimai buvo taikomi apskaičiuojant šį mokestį toje ES valstybėje narėje, iš kurios rezidento ketinama perimti nuostolius.

***

Vis dėlto, nepaisant straipsnyje aptartų apribojimų, reikia pripažinti, kad kai kurioms įmonėms mokestinių nuostolių perėmimas gali reikšti gana reikšmingų pelno mokesčių sumų sumažinimą. Tačiau svarbu gerai išmanyti šiai mokestinei lengvatai keliamus reikalavimus, kad nuostolių perdavėjas nenukentėtų ateinančiais mokestiniais laikotarpiais, o šių nuostolių perėmėjas – ir einamaisiais. Suprantama, tokį procesą organizacine prasme turi valdyti patronuojanti įmonė, kitaip būtų neįmanoma reguliuoti santykių tarp mokestinius nuostolius perduodančių ir juos perimančių vienetų grupės vienetų. Juk pastarieji turi visiškai pasitikėti nuostolių perdavėjais, nes dėl nepagrįsto nuostolių perėmimo, suprantama, jų perėmėjai ir gali nukentėti. Todėl mokesčius apskaičiuojantiems specialistams reikia būti labai apdairiems ir atsargiems. Tikimės, kad centrinis mokesčių administratorius netruks paskelbti šiame straipsnyje ir kitose publikacijose keliamų šios srities problemų išaiškinimus.