PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

Finansinių sunkumų turinčios įmonės ne visada turi pakankamai pinigų, kad laiku įvykdytų mokestinius įsipareigojimus. Dažnai apyvartinių lėšų trūkumas yra laikinas ir gali nepriklausyti nuo pačios įmonės veiksmų, pavyzdžiui, vėluoja pirkėjų ar partnerių atsiskaitymai su įmone, laukiama ES paramos arba laikiną pinigų stygių lemia veiklos sezoniškumas. Tokiais atvejais gali sutrikti ir pačios įmonės atsiskaitymai su tiekėjais bei biudžetu.

Paprastai iki nustatytos datos apskaičiuotų mokesčių ir kitų mokestinių nepriemokų sumų nesumokėjusiai įmonei skaičiuojami delspinigiai. Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda skaičiuoti delspinigius nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas. Už kiekvieną pradelstą dieną priskaičiuojami 0,04% nepriemokos dydžio delspinigiai. Metinė tokių delspinigių norma yra apie 14,6%. Neatsiskaitant ilgesnį laiką, gali būti areštuojamos sąskaitos, apribojama teisė naudotis turtu, rengiamas įmonės patikrinimas ar net inicijuojamas bankrotas.

Įmonės turėtų žinoti, kokiomis įstatymo galimybėmis šioje situacijoje jos gali pasinaudoti. Viena iš jų - susitarti su mokesčių inspekcija dėl mokesčių sumokėjimo termino atidėjimo. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas dviem būdais:

1) sudarant mokestinės paskolos sutartį arba
2) nesudarant mokestinės paskolos sutarties.

Mokestinės paskolos sutarties sudarymas

Laikinų finansinių sunkumų turintis mokesčių mokėtojas, pageidaujantis, kad jo mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas būtų atidėtas arba išdėstytas dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį, gali su tokiu prašymu kreiptis į teritorinę VMI.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 88 str., vietos mokesčių administratorius turi teisę tenkinti tokį prašymą, jei nustatomi šie pagrindiniai kriterijai:

1. nedelsiant sumokėjus nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus;
2. mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau;
3. dėl mokestinės nepriemokos dydžio nevyksta jokie mokestiniai ginčai.

VMI skelbia padedanti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms ir stengiasi suteikti mokestines paskolas aukščiau išvardintus kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims. Žemiau pateikta lentelė atspindi ne tik išaugusį įmonėms suteiktų mokestinių paskolų skaičių, bet ir padidėjusį jomis atidėtų mokestinių nepriemokų vidurkį.

Svarbu pabrėžti tai, kad po to, kai įmonė sudaro mokestinės paskolos sutartį, ji nebėra laikoma nevykdančia įsipareigojimų biudžetui. Pretenduojant gauti ES paramą bei dalyvaujant viešuosiuose konkursuose dažnai reikalaujama pateikti pažymą apie laiku įvykdytus įsipareigojimus biudžetui, tad mokestinių įsiskolinimų turinti įmonė praranda galimybę dalyvauti tokiuose konkursuose. Tuo tarpu nuo to momento, kai sudaroma mokestinės paskolos sutartis, laikoma, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų biudžetui atidėtos nepriemokos atžvilgiu.

Prašymas atidėti sumokėjimo terminą gali būti pateikiamas mokestinei nepriemokai dar nesusidarius, pavyzdžiui, kai pagal parengtas deklaracijas nustatoma, jog nepriemoka susidarys. Tačiau toks prašymas gali būti pateiktas ne anksčiau, kaip prieš 20 d. iki susidarant nepriemokai.

Mokesčių mokėtojo prašyme dėl nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo turėtų būti nurodyta:

1. mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t.y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių, baudų ir delspinigių sumos;
2. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas;
3. įsiskolinimo priežastys;
4. informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.);
5. mokesčių mokėtojo įsipareigojimai ir paaiškinimai, kad ateityje jis turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas bus atidėtas arba išdėstytas.

Kartu su prašymu mokesčių mokėtojas vietos mokesčių administratoriui turi pateikti užpildytą standartizuotą verslo planą bei kitus dokumentus, kurie pagrįstų realias įmonės galimybes mokestinę nepriemoką sumokėti ateityje (sutartis su verslo partneriais, ketinimo protokolus ir kt.). Dokumentai, kuriais pagrindžiami neįvykdyti valstybinių institucijų finansiniai įsipareigojimai ir iš biudžeto lėšų dengtina asignavimų skola įmonei, paprastai laikomi pakankamu įrodymu, kad ateityje įmonė galės atsiskaityti su VMI.

Pašymo nagrinėjimo metu, sustabdomas mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminą prašoma atidėti, priverstinis išieškojimas (jei jis buvo pradėtas). Gavęs prašymą vietos mokesčių administratorius gali paprašyti mokesčių mokėtojo pateikti papildomus duomenis ar dokumentus, kurių reikia priimant sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo.

Vietos mokesčių administratorius išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą. Atsižvelgdamas į mokesčių mokėtojo prašyme išdėstytus motyvus, mokesčių administratorius taip pat nusprendžia, kokiu būdu (atidedant ar išdėstant) bei kokiam terminui mokestinė nepriemoka bus atidedama. Siekiant užtikrinti mokestinės paskolos sumokėjimą ateityje, VMI gali pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas užtikrintų šią paskolą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Taip siekiama apsisaugoti nuo nepagrįstų įmonių pažadų dėl ateityje planuojamų pajamų.

Priėmus sprendimą tenkinti įmonės prašymą, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudaroma mokestinės paskolos sutartis. Paprastai mokestinė nepriemoka atidedama nuo kelių savaičių iki vienerių ar net dvejų metų. Terminas nustatomas atsižvelgiant į prašyme nurodytus argumentus. Nuo atidedamos sumos skaičiuojamos palūkanos už kiekvieną atidėjimo ar išdėstymo dieną. Palūkanų dydį kiekvienam ketvirčiui nustato finansų ministras ir paskelbia Valstybės žiniose. Mokestinės paskolos palūkanų dydis 2010 m. antram ketvirčiui yra 0,02% už kiekvieną dieną (apie 7,3% per metus).

Jei nepriemokos sumokėjimo terminas išdėstomas, tuomet įmonė pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką kiekvieną mėnesį turi sumokėti nustatytą dalį nepriemokos ir priskaičiuotas palūkanas. O jei sumokėjimo terminas atidedamas, įmonė kas mėnesį moka tik palūkanas, o visą nepriemoką turi sumokėti praėjus nustatytam terminui.

Jei mokesčių mokėtojas laiku nesumoka paskolos palūkanų, nuo jų skaičiuojami palūkanų delspinigiai (0,04% už kiekvieną dieną), o jei vėluojama sumokėti mokestinės paskolos įmokas, joms skaičiuojamos padidintos palūkanos (0,04% už kiekvieną dieną). Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kurią atitinkamos sumos yra sumokamos ar įskaitomos.

Jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų arba jam iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, sutartis nutraukiama ir nuo likusių nesumokėtų sumų skaičiuojami 0,04% delspinigiai už kiekvieną dieną.

Tuo atveju, jei mokestinės paskolos sutartis nutraukiama arba jei ji nebuvo sudaryta, nes buvo priimtas neigiamas sprendimas, mokesčių administratorius įteikia įmonei raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos.

Aukščiau išvardintos mokestinių nepriemokų atidėjimo taisyklės taip pat taikomos atidedant ir įmonių mokamus muitus ir su jais susijusias sumas, kiek šios taisyklės neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Taip pat pagal šias taisykles atidedamos ir fizinių asmenų nepriemokos. Tačiau taisyklės netaikomos gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai prašoma atidėti patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimo terminą.

Detaliau mokestinės nepriemokos atidėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 str., taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus mokėjimo atidėjimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1K-136 „Dėl finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Atidėjimas nesudarant mokestinės paskolos sutarties

Tam tikrais atvejais mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas gali būti atidedamas ir nesudarant mokestinės paskolos sutarties. Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 3 dalis suteikia mokesčių administratoriui teisę vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Šiuo atveju laiku nepriemokos sumokėti negalintis mokesčių mokėtojas turėtų kreiptis į teritorinę VMI su prašymu nepradėti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. Prašymo forma nėra griežtai nustatyta, tad mokesčių mokėtojas gali parengti laisvos formos prašymą, tačiau esminiai prašymo elementai turėtų būti panašūs, kaip ir aukščiau aprašytu atveju:

1. mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti, dydis;
2. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
3. įsiskolinimo priežastys;
4. mokesčių mokėtojo įsipareigojimai ir paaiškinimai, kad ateityje jis turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu.

Taip pat prie prašymo gali būti pridedami prašyme pateiktus duomenis pagrindžiantys dokumentai.

Nusprendęs tenkinti tokį mokesčių mokėtojo prašymą, vietos mokesčių administratorius apie tai informuoja mokesčių mokėtoją raštu.

Pagrindinis šio nepriemokos atidėjimo privalumas yra tai, kad atidėjus priverstinio išieškojimo terminą nėra skaičiuojamos mokestinės paskolos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, šis būdas yra populiaresnis tarp mokesčių mokėtojų, tačiau juo atidedamų mokestinių nepriemokų vidurkis yra mažesnis, o terminai trumpesni. Tai atspindi ir ši lentelė:

Mokesčių administratorius prieš atidėdamas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminą taip pat gali pareikalauti užtikrinti nepriemokos grąžinimą ateityje, pavyzdžiui, apribodamas galimybę parduoti ar įkeisti tam tikrą įmonės turtą. Mokesčių mokėtojui įvykdžius įsipareigojimus, laikini suvaržymai būtų panaikinti.