PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt

LR Seimui nuolat keičiant mokestinius įstatymus, kyla klausimas kaip teisingai skaičiuoti pelno mokestį už 2009 metus?

I. Aktualiausi momentai, susiję su PM apskaičiavimu

2009 m. pelnui taikomas 20 proc. tarifas

Nors nuo šių metų sausio įsigaliojo 15 proc. PM tarifas, 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio įmonių pelnas turi būti apmokestinamas taikant 20 proc. PM tarifą. Šis tarifas taikomas ir 2009 m. Lietuvos ir užsienio įmonėms išmokėtiems dividendams, neatsižvelgiant į tai, kada jie buvo paskelbti ir už kokius metus išmokami.

O įmonės, apskaičiuodamos avansinį PM už 2010 metus, gali atsižvelgti į pasikeitusį PM tarifą, t. y. avansinio PM sumą gali apskaičiuoti taikydamos 15 proc. tarifą.

Kalbant apie avansinį PM, pažymėtina, kad pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentavimą avansinis PM yra mokamas tik tada, kai praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos perkopia 1 milijoną litų.

Be to, verta paminėti, kad mažųjų šalies įmonių, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, 2009 metų pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį, t. y. 13 proc., tarifą.

Džiugu tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2010 metų pradžios dar labiau palengvino mokesčių naštą smulkiajam verslui ir mažosioms įmonėms taikytiną PM tarifą sumažino iki 5 proc.

Dividendų apmokestinimo pasikeitimai

2009 metais įsigaliojo reikšmingas PM įstatymo nuostatų pakeitimas, pagal kurį ne dividendus išmokančios, bet dividendus gaunančios įmonės gali PM suma, išskaičiuota nuo dividendų, sumažinti apmokestinamąjį pelną tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaičiuotas mokestis nuo išmokėtų dividendų.

PM išskaičiuotas nuo išmokėtų dividendų gali būti įskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kad dividendus išmokančios įmonės paskirsto neapmokestintą pelną dėl jiems taikomų mokesčių lengvatų.

Dėl fiziniams asmenims išmokamų dividendų apmokestinimo pasakytina tai, kad PM įstatyme nustatyta dividendų apmokestinimo lengvata, kai dividendai neapmokestinami, jeigu akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 proc. balsų suteikiančių akcijų, taikoma ne visai akcininkui išmokamų dividendų sumai.

Vadinasi, jeigu įmonės gautam apmokestinamajam pelnui taikė 0 proc. PM tarifą arba tokių įmonių apmokestinamasis pelnas buvo mažinamas dėl, pavyzdžiui, investicijų lengvatos, tokiu atveju ši dividendų apmokestinimo lengvata negali būti taikoma išmokamiems dividendams, proporcingai tenkantiems dėl lengvatų neapmokestintam apmokestinamajam pelnui (ar jo daliai).

„Menamų“ palūkanų pripažinimas leidžiamais atskaitymais

Šių metų pradžioje mokesčių administratorius išleido PM įstatymo 7 ir 40 straipsnio komentaro papildymą dėl „menamų“ palūkanų pripažinimo.

Mokesčių administratorius išaiškino, kad tuo atveju, kai asocijuota įmonė teikia paskolą nenustatydama palūkanų, paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, šias „menamas“ palūkanas įtraukė į gautinas pajamas.

Tačiau tokiu atveju paskolos gavėjas (juridinis ar fizinis asmuo) turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.

Supaprastintas reprezentacinių sąnaudų pripažinimas

Mokesčių administratorius taip pat pakeitė PM įstatymo 22 straipsnio 3 dalies komentarą, pagal kurį supaprastino reprezentacinių išlaidų įforminimą ir pripažinimą. Komentare aiškinama, kad reprezentacinės išlaidos gali būti priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, nesurašant reprezentacinių išlaidų nurašymo akto tada, kai iš turimų sąskaitų yra aiški reprezentacinio pobūdžio paslaugos ar prekės esmė.

Toks reprezentacinių prekių ar paslaugų pirkimo dokumentas turi būti patvirtintas įmonės vadovo įrašu, kad išlaidos yra reprezentacinės.

II. Mokesčių naštos sumažinimas – PM lengvatos

Įstatymų leidėjas leidžia sumažinti mokėtiną PM toms įmonėms, kurios vykdo mokslinių tyrimų ir / ar eksperimentinės plėtros veiklą arba investuoja į esminį technologinį atsinaujinimą.

Tačiau siekiant teisingai pritaikyti šias lengvatas būtina atsižvelgti į svarbiausius šių lengvatų taikymo aspektus.

Lengvata investiciniam projektui

Nuo 2009 m. įsigaliojo PM įstatymo nuostata, suteikianti galimybę įmonėms pasinaudoti investicinio projekto lengvata. Investicinis projektas reiškia investicijas, kurios skirtos naujų ar papildomų produktų gamybai (paslaugų teikimui) arba gamybos (paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, taip pat naujojo gamybos (paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Įmonės, vykdančios investicinį projektą, atitinkantį aukščiau nurodytus kriterijus, šiam investiciniam projektui skirto ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis gali papildomai sumažinti apmokestinamąjį pelną tą mokestinį laikotarpį, kada šios išlaidos faktiškai patiriamos, t. y. pagal išrašytas ir gautas sąskaitas. Kiekvieno mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 proc.

Šią ribą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos dar ketverius metus. Išlaidų dalis, viršijanti 50 proc. per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, gali būti atskaitoma ir po 2013 metų, tačiau ne ilgiau kaip ketverius metus nuo tų išlaidų pripažinimo apskaitoje. Investicinio turto nusidėvėjimo sąnaudos iš pajamų gali būti atskaitomos bendra tvarka.

Pavyzdys

Interneto paslaugas teikianti įmonė 2009 m. išplėtė savo veiklą, todėl papildomai teikia skaitmeninės televizijos paslaugas.

Tam tikslui įmonė įsigijo naują kompiuterinę techniką ir komunikacinius tinklus už 5 mln. Lt. 2009 m. įmonė turėjo 3 mln. Lt apmokestinamojo pelno. Ar įmonė galės pritaikyti investicijų lengvatą?

Šiuo atveju įmonės 2009 m. apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 50 proc. Vadinasi, interneto paslaugas teikianti įmonė apmokestinamąjį pelną galės sumažinti 1,5 mln. Lt (3 mln. / 2) faktiškai patirtų naujos kompiuterinės technikos bei komunikacinių tinklų įsigijimo išlaidų suma.

Likusi suma, t. y. 3,5 mln. Lt (5 mln. – 1,5 mln.), galės būti perkeliama ketverius metus nuo 2009 m. ir atitinkamai panaudota, jeigu įmonė tais laikotarpiais turės pakankamai apmokestinamojo pelno.

Investicinio turto (šiuo konkrečiu atveju naujos kompiuterinės technikos ir komunikacinių tinklų) nusidėvėjimo sąnaudos galės būti atskaitomos iš pajamų bendra tvarka.

Įmonės, pretenduojančios į šią lengvatą, turėtų žinoti, kad jai yra taikomi tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, tai, jog atskaitomų išlaidų dydis turi būti sumažintas investiciniam projektui panaudotų valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos lėšų suma.

Investiciniam projektui skirtas ilgalaikis turtas turi būti naudojamas ne trumpiau kaip trejus metus.

Paaiškėjus, kad turtas buvo naudojamas trumpiau, PM turės būti perskaičiuojamas.

Be to, įmonė, pradėjusi vykdyti investicinį projektą ir ketindama pasinaudoti lengvata, apie tai turi informuoti vietos mokesčių administratorių.

Verta atkreipti dėmesį, kad ši lengvata taikoma tik toms išlaidoms, kurios faktiškai patirtos per 2009–2013 metus, todėl išlaidų daliai, patirtai ankstesniais arba vėlesniais laikotarpiais, ši lengvata negalios.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Įstatymų leidėjas, siekdamas skatinti investicijas į aukštąsias technologijas, 2008 metais įtvirtino PM lengvatą, kuri taip pat sudaro galimybes sumažinti mokėtiną PM. Jeigu įmonė vykdė ar planuoja vykdyti mokslinius tyrimus ir / ar eksperimentinę plėtrą (MTEP), iš apmokestinamųjų pajamų jai leidžiama tris kartus atskaityti išlaidas, patirtas vykdant MTEP, ir per dvejus metus nurašyti į sąnaudas MTEP naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą.

Tačiau būtina žinoti, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis MTEP išskiriama nuo kitos veiklos, – mokslinės ir technologinės problemos sprendimo naujumas.

Taigi norint pasinaudoti šia lengvata reikia pirmiausia įvertinti projekto tikslą ir nustatyti, ar jis bus naujas ir pažangus, t. y. ar juo bus siekiama atrasti anksčiau neatrastų reiškinių, struktūrų ir ryšių, ar bus naujai pritaikomos žinios ir metodai, ar bus sukurtas naujas produktas, ar yra tikimybė, kad projektas lems naują (platesnį ir gilesnį) reiškinio, ryšių ar naudojimo principų supratimą daugiau nei vienoje organizacijoje, ar yra tikimybė, kad rezultatai bus patentabilūs, ar projektas galės įsilieti į kitą mokslinę technologinę ar pramoninę veiklą.

Šiai lengvatai taikyti būtina turėti parengtą ir vadovo patvirtintą dokumentaciją, t. y. atliekamų darbų aprašymą, tyrimų tikslų atskleidimą, vykdymo eigos nurodymą, patirtų išlaidų apskaičiavimą ir priskyrimą MTEP ir pan.

Apibendrinant pasakytina, kad apskaičiuojant ataskaitinio laikotarpio PM būtina atsižvelgti į visus įstatymų leidėjo padarytus pakeitimus PM reglamentavimo srityje ir teisingai pritaikyti konkrečios teisės normos reikalavimus, nes tik tada galima išvengti mokestinių klaidų, kurios gali turėti įtakos ir kitų laikotarpių mokestinėms prievolėms.

Daiva Šoliūnaitė
UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė
Andžej Tabero
UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ir teisės skyriaus konsultantas