www.paciolis.lt

Tęsdami straipsnių, kuriuose nagrinėjamos palankaus įmonių veiklos pateikimo finansinėse ataskaitose galimybės, ciklą (1), toliau aptarsime šiuo tikslu naudojamus kūrybinės finansinės apskaitos elementus rengiant metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Ankstesniuose straipsniuose aptarėme kūrybinės apskaitos fenomeną, svarbiausias aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti renkantis apskaitos metodus, ir su tokiu pasirinkimu susijusias grėsmes. Taip pat nagrinėjome įvairių ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų bei finansinio turto buhalterinės apskaitos metodų teikiamas galimybes. Šiame straipsnyje gilinsimės į kitą balanso pusę – nuosavo kapitalo ir dotacijų bei subsidijų apskaitos būdus ir jų daromą įtaką finansinių ataskaitų duomenims.

Tačiau pirmiausia priminsime, kad kūrybinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, gali ne tik pagelbėti, bet ir pakenkti, jeigu jos metodika bus taikoma neapgalvotai arba jeigu būtų nusižengta verslo ir buhalterinės apskaitos etikos normoms, nekalbant jau apie finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nepaisymą, juolab sąmoningą jų pažeidimą. Svarbiausias kūrybinės finansinės apskaitos taikymo sąlygas ir šioje srityje  tykančius pavojus trumpai priminsime 1 intarpe.

1 intarpas

Tai­kant kū­ry­bi­nės fi­nan­si­nės ap­skai­tos me­to­dus, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į to­kias svar­bias ap­lin­ky­bes:

– šios ap­skai­tos me­to­di­kos tiks­las – są­mo­nin­gai pa­ro­dy­ti įmo­nių veik­los re­zul­ta­tus kaip ga­li­ma pa­lan­kiau. To­dėl bū­ti­na ne­per­ženg­ti ri­bos tarp „kaip ga­li­ma ge­res­nio“ ir neobjektyvaus, juolab klai­di­nan­čio ar ap­gau­lin­go, fi­nan­si­nių ata­skai­tų vaiz­do, nes toks apskaitos darbuotojų elgesys ne tik nesiderintų su apskaitos darbuotojų profesine etika, bet dėl jo gali būti netgi pažeisti teisės aktų reikalavimai;

– fi­nan­si­nių ata­skai­tų ren­gė­jai ne­tu­ri ieš­ko­ti „ste­buk­lin­gų“ šių ata­skai­tų gra­ži­ni­mo me­to­dų labai pa­ge­rin­da­mi vie­ną ar ke­lis ro­dik­lius, bet pri­va­lo per­žvelg­ti vi­sus ar bent jau dau­ge­lį ro­dik­lių. To­kiu at­ve­ju daž­niau­siai ne tik pa­vyks­ta iš es­mės pa­ge­rin­ti įmo­nės įvaiz­dį, bet ir ne­nu­si­ženg­ti „tik­ro ir tei­sin­go“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų  bei veiklos rezultatų at­vaiz­da­vi­mo sie­kiui;

– vi­suo­ti­nis ener­gi­jos tver­mės dės­nis ga­lio­ja ir šiuo at­ve­ju: pa­lan­kes­nių me­to­dų tai­ky­mas vie­ną lai­ko­tar­pį daž­niau­siai są­ly­go­ja ma­žiau pa­lan­kius fi­nan­si­nių ata­skai­tų ro­dik­lius at­ei­ty­je, ir at­virkš­čiai –  kū­ry­bi­nės ap­skai­tos ele­men­tų tai­ky­mas gali ne tik pagražinti kai kuriuos rodiklius, bet ir juos sumenkinti vėlesniais laikotarpiais, kuriais neretai kompensuojama ankstesniais laikotarpiais taikytų įmonei palankių finansinės apskaitos būdų įtaka. Todėl prieš žengiant šiuo keliu, reikia įvertinti ir galimų įmonei nepalankių ekonominių situacijų tikimybę;

– kū­ry­bi­nės ap­skai­tos me­to­dus ap­dai­riai tai­ky­ti rei­kia ne tik ast­ro­no­mi­niu (lai­ko), bet ir tur­to nau­do­ji­mo bei jo ap­skai­tos eta­pų as­pek­tu. Įvai­rius fi­nan­si­nės ap­skai­tos bū­dus dažnai ga­li­ma tai­ky­ti ne ku­rio­je nors vie­no­je, bet vi­so­se ar bent jau keliose tur­to ar įsi­pa­rei­go­ji­mų sta­di­jo­se. Svar­bu at­si­žvelg­ti į tai, kad tam tik­rų bū­dų tai­ky­mas vie­no­je sta­di­jo­je (t. y. vie­ną ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį) daž­niau­siai da­rys tam tik­rą po­vei­kį fi­nan­si­nės ap­skai­tos ir fi­nan­si­nių ata­skai­tų ro­dik­liams ki­to­se to tur­to nau­do­ji­mo sta­di­jo­se tą tur­tą eks­plo­a­tuo­jant at­ei­ty­je;

– negalima  pamiršti, kad vie­nų ro­dik­lių pa­lan­kes­nis at­spin­dė­ji­mas ga­li da­ry­ti ne­pa­gei­dau­ja­mą įta­ką ki­tiems tų pačių ar kitų fi­nan­si­nių ata­skai­tų ro­dik­liams. To­dėl kū­ry­bi­nės ap­skai­tos ele­men­tų ne­ga­li­ma tai­ky­ti frag­men­tiš­kai. Juos parinkti turi pačios aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos fi­nan­si­nės ap­skai­tos spe­cia­lis­tai, ge­rai iš­ma­nan­tys vi­sus fi­nan­si­nės ap­skai­tos ba­rus;

– svar­bu įver­tin­ti ir kū­ry­bi­nės ap­skai­tos ele­men­tų tai­ky­mo įta­ką mo­kes­čiams, pir­miau­sia – pel­no mo­kes­čiui. Nors daugelio finansinėje apskaitoje taikomų metodų Pelno mokesčio įstatymas nepripažįsta ir jų taikymas nedaro įtakos pelno mokesčio dydžiui, tačiau tai sąlygoja laiko ribotų (laikinųjų) neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą, o tai reiš­kia pa­pil­do­mas bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ve­di­mo są­nau­das.

Tęsdami kūrybinės apskaitos taikymo galimybių nagrinėjimą svarbiausiuose finansinės apskaitos baruose, dabar aptarsime nuosavo kapitalo rodiklių palankesnio atspindėjimo finansinėse ataskaitose galimybes.

Tei­sė­ti nuosavo kapitalo ro­dik­lių gra­ži­ni­mo bū­dai

Nuosavas kapitalas gražinamas dažniausiai didinant vieną iš jo elementų – nepaskirstytąjį pelną (nuostolius), o kiti nuosavo kapitalo elementai – įstatinis kapitalas, akcijų priedai ir rezervai – gali būti keičiami tik pritarus savininkams ir laikantis įstatymų nustatytų kitų procedūrų. Finansinėje apskaitoje netaikomi alternatyvūs nuosavo kapitalo apskaitos būdai.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) kinta ne tik įmonei uždirbus grynojo pelno ar patyrus nuostolių, bet ir dėl tam tikrų operacijų. Grynojo pelno didinimo būdų čia nenagrinėsime, apie tai daugiausia kalbėjome ankstesniuose šio ciklo straipsniuose, nagrinėdami ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitai taikomas alternatyvias metodikas. Dabar aptarsime nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) tiesiogiai keičiančias operacijas.

Viena iš tokių operacijų, kurios rezultatai tiesiogiai keičia nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį, – apskaitos politikos keitimas. Apskaitos politika gali būti keičiama pasikeitus VAS ar kitų teisės aktų reikalavimams arba pačios įmonės iniciatyva, siekiant teisingiau atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Pagal 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 6 punktą apskaitos politikos pakeitimai turi būti parodomi retrospektyviniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai taisoma ankstesnių ataskaitinių laikotarpių suma negali būti tiksliai įvertinta taikant naują politiką. Tokiu atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas. Taikant pastarąjį būdą, praeitų laikotarpių duomenys perskaičiuojami pagal naują apskaitos politiką. Susidariusiais skirtumais koreguojamas praėjusių laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis. Šitokiu būdu parodant apskaitos politikos keitimą, išvengiama apskaitos duomenų perskaičiavimo daromos įtakos ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatams. Taikant perspektyvinį būdą, pagal naują apskaitos metodiką perskaičiavus ankstesnių laikotarpių duomenis, susidaręs rezultatas pripažįstamas apskaitos politikos keitimo laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis. Tai iškraipo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus. Todėl apskaitos politikos keitimą leidžiama parodyti perspektyviniu būdu tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma pritaikyti retrospektyvinio būdo arba kai politikos keitimo rezultatas įmonei yra nereikšmingas.

Finansinių ataskaitų rodiklių gražinimo galimybė keičiant apskaitos politiką yra ta, kad, jeigu dėl to į sąnaudas tenka nurašyti dalį turto, šį pokytį atvaizduojant retrospektyviniu būdu, nurašant turtą padidėjusios sąnaudos bent jau neblogina ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų. Nurašoma suma tiesiogiai sumažina nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį.

Dažniausi apskaitos politikos keitimo atvejai, dėl kurių į sąnaudas nurašoma dalis turto:

– ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto minimalios vertės didinimas. Dėl to į sąnaudas tenka nurašyti per ankstesnius laikotarpius įsigytus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto vienetus, kurių įsigijimo savikaina yra mažesnė už patikslintą minimalią vertę;

– turto nuvertinimas pirmą kartą. Turtą nuvertinant pirmą kartą, tai laikoma apskaitos politikos keitimu, nes nurašomi per keletą metų susikaupę turto nuvertėjimo nuostoliai. Pavyzdžiui, jeigu abejotinų skolų nenurašinėjusi įmonė nusprendžia „išsivalyti“ skolas ir pirmą kartą nurašo per keletą ataskaitinių laikotarpių susikaupusias negrąžintas skolas, tai laikytina skolų apskaitos politikos pakeitimu. Kai įmonė vėlesniais laikotarpiais nurašinės abejotinomis per tą laikotarpį tapusias skolas, tai jau bus laikoma apskaitiniais įvertinimais ir jų tikslinimu, bet ne apskaitos politikos keitimu, nes šiuo atveju į sąnaudas pateks tik per tą ataskaitinį laikotarpį abejotinos tapusios skolos.

Kitas pavyzdys – įmonė pirmą kartą nurašo nuvertėjusias atsargas. Kadangi per keletą ankstesnių laikotarpių laipsniškai nuvertėjusios atsargos tais laikotarpiais nebuvo nuvertintos, tai dabartinis susikaupusių nuostolių nurašymas laikytinas apskaitos politikos keitimu (atsargos pirmą kartą įvertinamos jų grynąja galimo realizavimo verte). Jeigu vėlesniais laikotarpiais dar teks nukainoti turimas atsargas, šis jų vertės patikslinimas jau nebus laikomas apskaitos politikos keitimu, nes įmonė nurašys tik per tą ataskaitinį laikotarpį susikaupusius nuostolius.

Apskaitos politikos keitimui nepriskirtinas turto nuvertinimas dėl priežasčių, kurios atsidaro tik šį ataskaitinį laikotarpį (pavyzdžiui, kai nuvertinamas dėl stichinės nelaimės apgadintas turtas). Tokio nuvertinimo nuostoliai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis;

– perėjus prie ilgalaikio materialiojo turto apskaitos perkainotos vertės būdu. IMT apskaitos būdo keitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu. Jeigu pirmą kartą perkainojus IMT jo vertė padidėja, vertės padidėjimas parodomas perkainojimo rezerve. Jeigu perkainojus turtą jo vertė sumažėja, tokį sumažėjimą turėtume pripažinti mažindami ankstesnių laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį.

Yra ir daugiau apskaitos politikos keitimo atvejų, dėl kurių tenka sumažinti turimo turto vertę. Visais šiais atvejais apskaitos politikos pasikeitimą parodžius retrospektyviai, papildomai pripažintos sąnaudos mažins ankstesnių laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Dėl to bus apskaičiuotas didesnis ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) nei tas, kuris būtų apskaičiuotas šį apskaitos politikos pasikeitimą parodžius perspektyviniu būdu. Jeigu apskaitos politikos pakeitimas parodomas perspektyviniu būdu, nurašant dalį turto susidariusios sąnaudos parodomos ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Dėl to joje apskaičiuojamas mažesnis grynasis pelnas (nuostoliai).

Galima ir atvirkštinė situacija, kai pakeitus apskaitos politiką turto vertė padidėja. Tarkime, įmonė nusprendžia sumažinti ilgalaikio materialiojo turto minimalią vertę. Tokiu atveju ankstesniais laikotarpiais į sąnaudas nurašytas turtas, kurio įsigijimo savikaina buvo mažesnė už tuometinę minimalią vertę, vėl turi būti pripažintas turtu. Šį apskaitos politikos pasikeitimą rodant retrospektyviniu būdu, reikia sumažinti tų laikotarpių, kuriais buvo įsigyti ir į sąnaudas nurašyti turto objektai, sąnaudas. Sąskaitose tai atvaizduojama tiesiogiai didinant ankstesnių laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Jeigu šį apskaitos politikos keitimą parodysime perspektyviniu būdu, sąnaudų mažinimą turėsime priskirti ataskaitiniam laikotarpiui. Tuo pačiu gausime didesnį grynąjį pelną (nuostolius) nei tas, kuris būtų apskaičiuotas minimalios vertės mažinimo operaciją parodžius retrospektyviniu būdu.

Kita operacija, kurios rezultatai tiesiogiai keičia nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį, – esminių apskaitos klaidų taisymas. Apskaitos klaidos pagal jų daromą įtaką finansinių ataskaitų duomenims grupuojamos į esmines ir neesmines. Esminėmis laikomos tos klaidos, kurių poveikis praėjusio ar kelių ankstesnių laikotarpių finansinėms ataskaitoms toks didelis, kad šios ataskaitos teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Neesminėmis laikomos tos klaidos, kurių poveikis finansinių ataskaitų duomenims nereikšmingas.

Pagal 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 23 punktą, taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą, nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinėms ataskaitoms. Šiuo atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas. Neesminės apskaitos klaidos taip pat taisomos perspektyviniu būdu.

Taikant retrospektyvinį būdą, klaidos taisymas priskiriamas tam ataskaitiniam laikotarpiui, kada padaryta klaida. Dėl to, jeigu taisant klaidą pripažįstamos papildomos pajamos ar sąnaudos, jų suma registruojama tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje. Klaidos taisymą parodžius perspektyviniu būdu, visi pajamų ir sąnaudų koregavimai priskiriami ataskaitinio laikotarpio duomenims.

Įmonių finansinių ataskaitų rodiklių gražinimo galimybė taisant apskaitos klaidas yra ta, kad, jeigu dėl to tenka pripažinti papildomas sąnaudas arba sumažinti pripažintų pajamų sumą, šį koregavimą atvaizduojant retrospektyviniu būdu, nebloginami ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, rengdama 2010 m. finansines ataskaitas įmonė nustatė, kad 2008 m. kelios pardavimo operacijos per klaidą buvo užregistruotos apskaitoje po du kartus. Dėl to 2008 m. pardavimo pajamos buvo padidintos 160 000 Lt suma. Tiek pat padidėjo ir pirkėjų skolos. Tai pripažinta esmine klaida. Taisant ją retrospektyviniu būdu, klaidingai pripažintų pajamų suma mažinamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis:

D 3424 Ankstesniųjų metų esminių klaidų taisymo pelnas (nuos­toliai)     160 000 Lt

K 2411 Pirkėjai                                                                                    160 000 Lt

Šitokiu būdu apskaitoje parodžius klaidos taisymą 2010 m. finansinėse ataskaitose bus apskaičiuotas didesnis ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) nei tas, kuris būtų apskaičiuotas apskaitos klaidos taisymą parodžius perspektyviniu būdu.

Dar vienos rūšies išlaidos, kurios registruojamos tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje, – tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusios išlaidos. Pagal 8 VAS „Nuosavas kapitalas“ 36 punktą tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusios išlaidos mažina su ta akcijų emisija susijusių akcijų priedų sumą, o jeigu jos nėra ar neužtenka, likusi suma tiesiogiai mažina nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Kadangi teisės aktai tiksliai nenurodo, kokias išlaidas turėtume priskirti tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusioms išlaidoms, finansinius rodiklius galima pagražinti išmintingai priskiriant išlaidas. Jeigu konkrečias išlaidas laikysime tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusiomis išlaidomis, jomis galėsime sumažinti nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Tuomet gausime didesnį ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną nei tas, kurį apskaičiuotume minėtas išlaidas pripažinę ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

Suprantama, ši pasirinkimo galimybė atsiranda tik tuomet, kai įmonė išleidžia naują akcijų emisiją ir patiria tam tikrų su ja susijusių išlaidų. Tokioms išlaidoms galėtume priskirti, pavyzdžiui, visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir organizavimo išlaidas, įstatų pakeitimo rengimo, vėlesnio jų tvirtinimo ir registravimo Juridinių asmenų registre išlaidas, taip pat naujų akcijų pasirašymo ir platinimo išlaidas. Be to, gali būti patiriama įvairių konsultacijų, investuotojų paieškos ir panašių išlaidų. Galutinį sprendimą – kokias išlaidas laikyti tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusiomis išlaidomis, turėtų priimti buhalteris. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai visos anksčiau išvardytos išlaidos gali būti laikomos ne tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusiomis išlaidomis, bet bendrosiomis akcininkų susirinkimo organizavimo išlaidomis, ypač jeigu tame susirinkime sprendžiamas ne tik kapitalo didinimo klausimas, bet, pavyzdžiui, formuojama nauja valdyba. Tuomet išlaidos pripažįstamos veiklos sąnaudomis.

Taigi dažnai buhalteris gali pats pasirinkti parankesnę pirmiau minėtų išlaidų traktuotę ir atitinkamai jas parodyti apskaitoje.

Egzistuoja ir daugiau ūkinių operacijų, kurių rezultatai registruojami tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose, pavyzdžiui: savų akcijų perleidimo rezultatai, pelno paskirstymas, rezervų mažinimas. Tačiau VAS nenustato alternatyvių jų apskaitos būdų, todėl jų negalime panaudoti gražindami įmonės finansinius rodiklius.

Teisėti dotacijų ir subsidijų rodiklių gražinimo būdai

Apskaitoje dotacijos ir subsidijos laikomos elementu, turinčiu tiek nuosavam kapitalui, tiek įsipareigojimams būdingų savybių. Todėl analizuojant įmonės finansinius duomenis, dotacijos ir subsidijos vertinamos palankiau, nei įprastiniai įsipareigojimai, vien jau dėl to, kad dotacijų nereikia gražinti. Nebent įmonė nesilaikys paramos davėjo nustatytų sąlygų. Kadangi dotacijų ir subsidijų apskaitos tvarka vienoda, toliau apibendrintai jas vadinsime dotacijomis.

21 VAS „Dotacijos ir subsidijos“ nurodytos dvi dotacijų rūšys:

– dotacijos, susijusios su turtu;

– dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijoms, susijusioms su turtu, priskiriama ilgalaikio turto forma gauta arba ilgalaikiam turtui įsigyti ar susikurti skirta parama. Dotacijoms, susijusioms su pajamomis, priskiriama visa kita parama, nepatekusi į su turtu susijusių dotacijų kategoriją. Todėl dažniausiai šios dotacijos, taip pat tos, kurios suteikiamos nenurodant jos paskirties, skiriamos negautoms pajamoms ar patirtoms sąnaudoms kompensuoti.

Pagal nustatytą dotacijų apskaitos tvarką gavus paramą ji užregistruojama dotacijoms skirtoje sąskaitoje. Pavyzdžiui:

D Įvairios turto sąskaitos

K 351 Gautos dotacijos ir subsidijos

Panaudota dotacijos dalis nurašoma. Dotacijos panaudojimas siejamas su pajamų ar sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta parama, pripažinimu. Pripažįstama, kad su pajamomis susijusios dotacijos yra panaudotos, kai patiriama kompensuojamų sąnaudų ar negaunama kompensuojamų pajamų. Jeigu parama skirta sąnaudoms kompensuoti, patyrus kompensuojamų sąnaudų, atitinkama paramos dalis laikoma panaudota ir nurašoma kartu mažinant kompensuojamas sąnaudas:

D 3511 Su pajamomis susijusios gautos dotacijos ir subsidijos

K 6 kl. Sąnaudos

Jeigu parama skirta negautoms pajamoms kompensuoti, tai apskaičiavus per ataskaitinį laikotarpį negautas pajamas, atitinkama dotacijos dalis laikoma panaudota ir nurašoma pripažįstant pajamas. Abiem atvejais įmonės veiklos rezultatai pagerėja.

Kai gaunama su turtu susijusi dotacija, tai jos panaudojimas siejamas su įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimu. Kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuojama nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, tokia dotacijos dalis laikoma panaudota. Nebent ilgalaikis turtas buvo įsigytas ne tik iš dotacijos lėšų. Tuomet panaudota dotacijos dalis apskaičiuojama proporcingai dotacijos sumai bendroje turto įsigijimo savikainoje. Pripažįstant su turtu susijusios dotacijos panaudojimą, mažinamos už dotacijos lėšas įsigyto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Dėl to pagerėja įmonės veiklos rezultatai.

Finansinių ataskaitų rodiklių gražinimo galimybė yra ta, kad ne kiekvienas nemokamas turto gavimas laikytinas parama. Pavyzdžiui, įmonė gali nemokamai gauti turtą kaip dovaną, kai tretieji asmenys perduoda jai turtą, kuris tapo nereikalingas, kaip loterijos laimėjimą ar verslo partnerių įsteigtą prizą ir pan.

Alternatyvūs apskaitos būdai yra tokie: nemokamai gautą turtą galima įkainoti įsigijimo savikaina (įmonės patirtų išlaidų turtą įregistruojant, paruošiant naudoti ir pan. suma), kuri bus visiškai maža, arba perdavimo dokumentuose nurodyta kaina, arba tikrąją verte, jeigu kaina nenurodyta. Nemokamai gautą turtą įkainojus perdavimo dokumentuose nurodyta kaina, kartu turi būti pripažinta ir dotacija.

Nemokamai gautą turtą įkainoję jo perdavimo dokumentuose nurodyta verte, balanse parodysime didesnę turto vertę nei ta, kurią gautume turtą įvertinę faktine įsigijimo savikaina. Kai įmonė naudos nemokamai gautą turtą ir patirs sąnaudų, jas kompensuos nurašoma dotacija. Dėl to bus apskaičiuotas didesnis ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas.

Ne visą nemokamai gautą turtą ar paslaugas galima pripažinti dotacija. Pagal 21 VAS 8 punktą dotacija nepripažįstama parama, kurios negalima patikimai įkainoti arba atskirti nuo normalios įmonės veiklos. Taip pat dotacijomis nelaikoma parama, kuri skiriama ne tik konkrečiai įmonei, bet ir visai vietinei bendruomenei, ir kuri teikiama neribotą laiką (pavyzdžiui, infrastruktūros sukūrimas, bendras transporto ir komunikacijų tinklas, vandens ir elektros tiekimas ir pan.). Beprocentės paskolos arba paskolos su sumažintomis palūkanomis taip pat yra paramos forma, tačiau palūkanos, kurių nereikia mokėti, dotacija nelaikomos.

Dotacijomis nelaikomas ir turtas, kurį įmonė gauna kaip įnašą jos savininkams didinant kapitalą, arba kai turto vertė būna įskaičiuota į kito turto objekto ar būsimųjų paslaugų kainą. Pavyzdžiui, kai įmonė, pasirašiusi sutartį ir įsipareigojusi trejus metus naudotis mobiliuoju internetu, mokėdama didesnį abonentinį mokestį už tai „nemokamai“ gauna nešiojamąjį kompiuterį, tokiais atvejais įmonė už tariamai nemokamą turtą atsiskaito mokėdama kitas įmokas (pavyzdžiui, abonentinį mokestį).

(1) G. Kalčinskas, G. Deveikis. Kaip save pateikti: finansinių ataskaitų rodiklių palankesnio atspindėjimo kūrybinės apskaitos metodais galimybės. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2010. Nr. 6. P. 3.; G. Kalčinskas, G. Deveikis. Kaip save pateikti: bendrieji principai ir ilgalaikio turto kūrybinės apskaitos metodų galimybės. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2010. Nr. 7/8. P. 24; G. Kalčinskas, G. Deveikis. Kaip save pateikti: atsargų ir finansinio turto kūrybinės apskaitos metodų galimybės, 2010. Nr. 10. P. 26.